Nerealu: 17 procentų algos reiktų atidėti pensijai

Daugelyje išsivysčiusių Europos šalių yra savaime suprantama, kad darbuotojui, pradėjus karjerą tam tikroje įmonėje, iš karto yra daromi kaupiamieji atidėjimai. Darbuotojai žino, kokia dalis darbdavio skiriamų pinigų kaupiama pensijų fonduose – tai yra nurodoma darbo sutartyje. Kiek procentų atlyginimo yra skiriama kaupti, priklauso nuo toje šalyje mokamos valstybinės pensijos dydžio. Danijoje kaupiama 10-12 procentų darbuotojo atlyginimo. Panašiai yra ir Jungtinėje Karalystėje. 

Lietuvoje dažniausiai įmonės skiria papildomą 1-2 proc. nuo darbuotojo atlyginimo sumos, o jei prie kaupimo programos prisideda ir darbuotojas, tuomet įmonė skiria dar vieną papildomą procentą. Nė viena Lietuvoje veikianti įmonė nėra pasiekusi 17 proc. atlyginimo dalies kaupimo. Kol kas, deja, neturime tokio kaupimų rezultato, kuris garantuotų pakankamą finansinį saugumą senatvėje.

Nors ir nenoriai galvoja apie senatvę, visgi lietuviai taupo ir įvairiomis priemonėmis stengiasi sukaupti vienokią ar kitokią pinigų sumą. Gyventojų apklausos rodo, kad pensijai taupo bent du lietuviai iš penkių. Skaičiai, žinoma, neįkvepiantys, juk pragyventi būsimiems pensininkams teks iš būsimų mokesčių mokėtojų kišenių. O pastarosios – nepilnėja, netgi priešingai, demografiniai rodikliai byloja, kad vienas dirbantysis turės išlaikyti vieną pensininką. O tai reiškia, kad pensijos, kurios dabar siekia 42 procentus gauto atlyginimo, susitrauks. Vadinasi, privalu plėsti papildomo kaupimo šalia „Sodros“ galimybes.

Ieškodami modernesnių taupymo būdų, lietuviai dažniau renkasi investicinį gyvybės draudimą. Vis dažniau investiciniu gyvybės draudimu savo darbuotojus draudžia ir Lietuvos įmonės. Net trečdalis mūsų šalies įmonių darbuotojų skatinimą finansiniais produktais, tokiais kaip gyvybės draudimas ar investicinis gyvybės draudimas, laiko veiksminga motyvacine priemone. Tačiau, tik viena iš keturių įmonių darbuotojus draudžia gyvybės draudimu ir tik kas dešimta įmonė kaupia darbuotojų pensijai. Norisi tikėti, kad šie pavyzdžiai taps užkrečiamais. 

Žinoma, tokios skatinimo priemonės kaip gyvybės draudimas ar investicinis gyvybės draudimas yra sudėtingi instrumentai, todėl nenuostabu, kad juos naudoja įmonės, kurios turi sukaupusios solidžią darbo patirtį, atsakingesnės, nebijančios pasigilinti į sudėtingus, tiek įmonei, tiek darbuotojui naudingus sprendimus. Bet ir nedidelėms įmonėms yra nemažai galimybių investuoti į savo darbuotojus, svarbu tik, kad būtų noro.

Pinigai dabar ar nauda ateityje
Kol kas Lietuvos darbdaviai naudojasi paprasčiausiomis darbuotojų skatinimo priemonėmis: suteikia naują telefono modelį, automobilį, kelionių galimybes. Populiariausia darbuotojų skatinimo priemone įmonių vadovai laiko pinigines išmokas. Ir čia nėra nieko nuostabaus. Juk jos tiesiogiai lemia darbuotojų šiandieninę perkamąją galią. Tai rodo, kad žmonės vertina naudą, kurią gauna dabar. Klausimas tik, kaip jie elgiasi su papildomai gautais pinigais. Ar jie galvoja apie kaupimą ateičiai? 

Deja, ne kiekvienas gali sau leisti sukaupti pageidaujamą sumą – tiek įmonės negali prisiimti didelių finansinių įsipareigojimų, tiek patys darbuotojai neturi tokių galimybių. Tačiau tam tikrą rezultatą, kuris bent iš dalies tenkintų tiek darbdavį, tiek darbuotoją, tikrai galima pasiekti. Juk dėl talentų konkuruojantys darbdaviai yra suinteresuoti prisidėti prie darbuotojų finansinio saugumo. Darbuotojai dažnai tokio draudimo nevertina, nes mano, kad arba per daug įsipareigos darbdaviui, arba, pakeitus darbą, praras kaupimą. Tačiau su darbdaviu dažnai įmanoma susitarti ir, keičiant darbovietę, sutartį galima perimti.

Nereikia nė sakyti, kad papildomas kaupimas garantuoja didesnes pajamas senatvėje. Tarkime, gyventojų vis dažniau atrandamas investicinis gyvybės draudimas. Žodis „investavimas“ gyventojus dažnai gąsdina, nes kai kam asocijuojasi su rizika. Tačiau yra tokių fondų, kurie siūlo apsaugotas investavimo kryptis. Pasirinkus tokį investavimo būdą, net rinkoms ritantis žemyn, išsaugomas nustatytas procentas investuotos sumos ir tam momentui sukaupto rezultato. Be to, galima rinktis kaupimo alternatyvas pagal gyvenimo ciklą. 

Visi žinome, kad „Sodros“ pensijos vaikai nepaveldi, o štai fonduose sukauptas lėšas – taip. Tad kaupimas juose susijęs ir su rūpinimusi artimaisiais.
 
Kas imsis iniciatyvos?

Kiekvienas jaunas žmogus tapęs darbo rinkos dalimi, gauna šansą kuo anksčiau pradėti planuoti savo ateities pensiją. Deja, kaip rodo tyrimai, dauguma darbingo amžiaus lietuvių linkę negalvoti apie tai, kas nemalonu. O tai jau yra ne tik gyventojų mentaliteto, bet ir ekonominė mūsų šalies problema. Specialistai sako, kad reikia ne mažiau 70-80 procentų pajamų, gautų darbiniu laikotarpiu, jeigu norime, kad gyvenimo kokybė nesuprastėtų. Turint omenyje mūsų valstybinės pensijos dydžius, jei gyventojai nesiims patys taupyti, iš skurstančios visuomenės užburto rato – nepabėgsime. O 17 procentų algos atidėjimas pensijai atrodys tarsi nerealus miražas.

Papildomas taupymas senatvei turėtų būti ne tik kiekvieno žmogaus rūpestis, bet ir valstybės. Deja, kol kas negebame garantuoti solidžios senatvės esamiems, o svarstymų pobūdis kol kas neteikia vilčių ir ateities pensininkams. Tad kviečiu neatidėlioti ir tartis su savimi, su darbdaviais, bei, pasinaudojant balsavimo teise rinkimų metu – su politikais.