Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga neprieštarauja medicininių kanapių įteisinimui, tačiau pabrėžia, kad kalbama apie tokių medžiagų naudojimą pacientams, o ne pramogai. Nuomonę apie kanapes savo feisbuke parašė ir profesorius Vytautas Landsbergis, jo įrašas sulaukė milžiniško dėmesio bei išprovokavo diskusijas.
Šiandien už medicininių kanapių legalizavimą pasisakė prezidentūra.
Apie dažniausiai gaminamą, labiausiai prieinamą ir daugiausia pasaulyje vartojamą nelegalų narkotiką – kanapes bei mūsų visų santykį su jomis prieš penkerius metus portalo lrytas.lt žurnalistė Inga Junčienė kalbino psichiatrą Darių Diržį. Siūlome skaitytojams dar ir šiandien aktualumo nepraradusį interviu.
Šiuo metu kanapės yra dažniausiai gaminamas, labiausiai prieinamas ir daugiausiai pasaulyje vartojamas nelegalus narkotikas. Europos Komisija, jau dešimtmetį tirianti narkotikų vartojimo paplitimą ES šalyse, teigia: narkotikų vartojimas, ypač tarp jaunimo, dar niekuomet nebuvo pasiekęs tokio masto kaip yra dabar.
Naujausio tyrimo (atlikto 27 ES šalyse, tarp jų – ir Lietuvoje) rezultatai rodo, kad kas trečias jaunas vyras ir kas penkta jauna moteris (16-24 metų) Europoje yra bent kartą vartoję kanapes. Lietuvoje kas ketvirtas jaunuolis yra bandęs šio narkotiko, o nuolat vartoja – kas dešimtas, tokius duomenis pateikia Narkotikų, tabako ir alkoholio departamentas (NTAKD). Daugiau nei 20 metų žalingų įpročių poveikį sveikatai tyrinėjantis psichiatras Darius Diržys į panašias apklausas žiūri atsargiai, tačiau ir kur kas didesni skaičiai jo nenustebintų.
– Kas gi lemia tokį kanapių populiarumą? , – 2012-aisiais lrytas.lt paklausė gydytojo.
– Kol kas medicininių tyrimų išvados dėl kanapių žalos nė vieno jaunuolio neišgąsdino ir nešokiravo. Nes tokių paprasčiausiai nėra. Manau, tai ir lemia šio narkotiko populiarumą ir dar tai, kad jis yra nelegalus. Tabaką rūko dar daugiau žmonių, bet niekam tas nerūpi, nes už tai nebaudžiama. Manyčiau, kanapės turi ir mitologinę prasmę – ją vartojantis jaunimas tarsi tokiu būdu įsitvirtina tarp bendraamžių. Tai lyg nebylus jų protestas: „Man nerūpi, kad tai neteisėta – štai parūkiau ir nieko man neatsitiko“.
Bet apskritai, medicininės ir socialinės kanapių vartojimo pasekmės nėra tokios baisios, kad dėl to reikėtų skelbti aliarmą. Ir todėl man atrodo neteisinga, kad už jos laikymą mažais kiekiais yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Manau, skiriant bausmes, reikėtų atskirti kanapes nuo kitų narkotikų. Kol kas Baudžiamasis kodeksas ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato vienodą atsakomybę nepriklausomai nuo narkotinės medžiagos tipo. O štai Amerikoje jau aukščiausiu lygiu svarstoma, kad reikėtų atskirti kanapes nuo kitų narkotikų. Mat net 46 proc. areštų susijusių su narkotikais toje šalyje – dėl marihuanos laikymo. Jei kriminalinis procesas prieš narkotinės medžiagos vartotojus neišsprendžia problemų, matyt, tuomet tikrai verta keisti įstatymus.
– Kanapės turi ilgą vartojimo istoriją, tačiau moksliniais tyrimais pagrįstos žinios dėl jų vartojimo neigiamo poveikio sveikatai dar tik kaupiamos, į medikus dėl gydymosi kreipiasi vienetai. Tai gal šis narkotikas išties nėra toks jau labai blogas?
– Įrodyta, kad tarp kanapių vartojimo ir dėl to kylančių problemų yra ryšys. Tačiau piktnaudžiavimo kanapėmis pasekmės visada yra švelnesnės nei vartojant kitus narkotikus. „Kanapiniai“ dažniausiai turi ne nusikalstamos veiklos, o kitų socialinių problemų riziką – nesugebėjimo mokytis, nesėkmingo šeimyninio gyvenimo. Gydžiau ne vieną, kuriam ilgalaikis kanapių vartojimas trenkė per smegenis. Chroniški vartotojai neslepia, kad nėra lengva nutraukti vartojimą, jiems tiesiog sudėtinga keisti savo įsisenėjusį įprotį. Tačiau turiu pripažinti, kad tokių žmonių žinau vieną kitą. Kanapė – unikalus augalas, ji turi daug įvairų poveikių. Esant skirtingoms sąlygoms, ji gali veikti kaip stimuliatorius, raminantieji arba nestiprias haliucinacijas sukeliantis narkotikas. Bet jos gali kelti ir fizinį šleikštulį, sutrikdyti mąstymą, susilpninti atmintį, dėmesio koncentraciją, visa tai skatina infantiliškumą. kartais – net silpnaprotystę.
- Taip kalbate jūs, medikai. O štai jaunimas, cituoju vieną merginą: „Visi pučiantys varo tą pačią propagandą – nieko čia bloga, atsipalaiduoju, mažiau žalos nei nuo alkoholio, gerina apetitą bei miego kokybę, moksliškai įrodyta, kad gydo ligas ir t.t. „
– Visiems prieinama gausybė informacijos apie kanapių medicininę vertę, o jaunimas tai greitai pasigauna. Dar XIX amžiuje kanapės preparatais buvo gydoma daug negalavimų – reumatas, stabligė, konvulsijos, depresija. Pagrindiniai aktyvūs kanapės komponentai yra kanabinoidai, junginių grupė – tetrahidrokanabinolis (THK). THK – yra svarbiausia sudėtinė psichotropinė kanapės dalis.Šiandien kanapės pagrindu gaminamais vaistais gydoma glaukoma, malšinamas priešvėžinio gydymo sukeltas pykinimas bei vėmimas, išsekimas susijęs AIDS.Amerikoje ypač akcentuojama kanapės gydomoji reikšmė, tad natūralu, kad plečiasi jos vartojimo ribos, tiek legaliai, tiek ir nelegaliai.
– Kanapė dažniausia vartojama tokioje aplinkoje, kuri pati savaime yra labai maloni: vakarėliai su draugais, muzikos klausimasis, seksas. Ar apskritai galima lyginti svaiginimosi būdus – neva vienas mažiau kenksmingesnis sveikatai nei kitas?
– Dažnai apie tai galvoju. Svaigintis žmogus pradeda dar ankstyvoje vaikystėje ilgai kaip vilkelis sukdamasis aplink save ir vėliau griūdamas ant žemės. Vėliau šis įprotis tobulėja pasitelkiant vis naujas legalias ir nelegalias medžiagas. Ir nė vienas šių būdų nėra iki galo saugus – nei medicinine, nei socialine prasme. Kanapės – ne išimtis.Pavieniai atvejai, kurie nesukėlė neigiamų pasekmių, dar nerodo, kad chroniškas kanapių vartojimas nesukelia problemų. Skirtumas tik tas, pasikartosiu, kad alkoholis yra legalus. Bet paradoksas – daugiausia kriminalinių problemų sukelia būtent nuo alkoholio priklausomi žmonės, o pagal bendrą pasaulio statistiką, daugiausia žmonių miršta nuo nikotino (jei kalbame apie narkotikus) . Taigi, bendrame kontekste kanapių žala nublanksta.
– Paneikite arba patvirtinkite, kad kanapė gali išprovokuoti pavojingesnių narkotikų vartojimą.
– Tvirtinti šimtu procentu to negaliu. Kanapes žmonės įsigyja nelegaliai, tad jiems tenka bendrauti su žmonėmis, kurie gali gauti ir kitų narkotikų. Todėl yra daugiau šansų, kad pirkėjams gali kilti noras paeksperimentuoti ir išbandyti kitų narkotikų, juk kanapė jiems neatrodo žalinga. Štai tiek yra rizikos, mat kanapės vartotojai perka savo narkotikus iš tu pačių, kurie turi , pavyzdžiui, ir heroino.Priklausomybės nuo narkotikų problemos esmė – neįveikiamas potraukis vartoti narkotikus, sumažėjęs gebėjimas kontroliuoti vartojimą, diskomfortas jo nevartojant ir atkaklus narkotiko vartojimas, nekreipiant dėmesio į įrodymus apie jo sukeliamas problemas.
– Kai prieš 15 metų su jumis kalbėjomės apie tuomet Lietuvoje plintančią narkomaniją, sakėte jog natūralu, kad keičiantis politiniam režimui, vykstant socialiniams pasikeitimams visuomenėje narkotikų problema ypač hiperbolizuojama. Dabar įtampa dėl narkotikų, ypač kalbant apie kanapių vartojimą, tarsi visiškai atslūgo. Ar ne per daug atsipalaidavome?
– Nemanau. Kol kas tikrai nėra reikalo nerimauti. Prieš 20, 15 metų buvome išalkę naujovių, metėmės į kraštutinumus. Narkotikų visi bijojo, nes mažai žinojo apie juos. Gydymas tuomet buvo suvokiamas kaip alternatyva baudžiamajai atsakomybei. O žiniasklaidai narkotikų tema buvo saldus kąsnis, buvo daugybė reportažų ir straipsnių – ir visi tik gąsdinantys. Dabar informacijos – jūra, visuomenė tapo sąmoningesnė, norintys apie marihuaną išsiaiškina viską, jų žalą ir naudą. Taigi viskas dėsninga.
– Prieš savaitę lrytas.lt atliktoje apklausoje net 43 proc. tėvų prisipažino bijantys dėl savo vaikų – mat neabejoja, dabar kanapių įsigyti gali bet kuris to panorėjęs paauglys. Kaip apsaugoti nuo narkotikų ypač pavojingo amžiaus vaikus?
– Svarbiausia vaikams sakyti tiesą. Daugelis tėvų kalbėdami apie narkotikus savo vaikus gąsdina, tai daro gera norėdami, bet tai melas. Bet, kitą vertus šiandien paaugliai apie narkotikus žino daugiau, nei jų tėvai. Kadangi tėvai atsako už savo nepilnamečius vaikus, todėl su dviguba atsakomybe tur išaiškinti jiems, kad įstatymų reikia paisyti, kad kanapių vartojimas yra nelegalus. Paauglys turi žinoti, kas gresia nusižengus įstatymui.
– Daugybė straipsnių internete, taip pat solidžiuose žurnaluose, kad ir viename naujausių „Time“, teigiama, kad skirtingai nei nuo tabako, kanapės nesukelia plaučių vėžio ir skirtingai nei nuo alkoholio, jų neįmanoma perdozuoti, jos neardo kepenų? Kad JAV daugiau nei pusė suaugusių gyventojų bandė marihuaną, kaip, beje, ir paskutiniai trys šios šalies prezidentai. Ar tai reiškia, kad pasaulis ir mes turime keisti savo santykį su šia narkotine medžiaga?
– Jis jau keičiasi. Nuo draudimų pereiname prie supratimo – mokomės, kaip įpročius paversti sau naudingais. Gerti kavą saikingai, važinėti saugiu greičiu, valgyti maistą be cholesterolio, negerti „coca-colos“. Taip stengiamės gerinti savo gyvensenos kokybę. Taip pat labai svarbu išmokti valdyti savo įpročius. Kartu su naujomis technologijomis atsiranda ir nauji įpročiai. Jau dabar kai kam kompiuteris pakeitė požiūrį į narkotikus. Tiesiog atplėšė nuo jų ir prikaustė prie ekranų.
– „Malonumą gali teikti menas, literatūra, muzika, svajonės, šokiai, seksas, religija, sportas, atostogos... Tačiau narkotikai – kol kas lengviausias ir greičiausias kelias pakeisti psichologinę žmogaus būseną. Todėl narkotikų vartojimas išliks, ir mes visi vienokiu ar kitokiu būdu privalome išmokti gyventi su jais“, – taip teigė vienas garsiausių žalingų įpročių tyrėjų britas Michaelas Gossopas, kai teko daryti su juo interviu. Ar pritariate šiai profesoriaus minčiai?
– Vienareikšmiškai. Esame apsupti narkotikų, tik vieni jų labiau pastebimi už kitus – kava, alus, vynas, degtinė, kokaino šniūkštis, cigaretės su marihuana, LSD, migdomosios tabletės. Jūsų cituojamas M. Gossopas vienoje savo knygų rašo, kad greičiausiai kiekviena narkotikų sukelta būklė turi savo analogą sąmonės būsenoje, pasiektoje be narkotikų. Tačiau – taip, daugybė žmonių negali atsispirti pagundai malonumą pasiekti lengvai ir greitai.
