Ne, aludariai nesiskundžia – jie tik konstatuoja faktus

 

 Per aštuonis šių metų mėnesius alaus pardavimai sumenko 13,6 proc., tuo tarpu stiprusis alkoholis pradėjo atgimti. Juk akivaizdu? <br> A.Srėbalienės nuotr. 
 Per aštuonis šių metų mėnesius alaus pardavimai sumenko 13,6 proc., tuo tarpu stiprusis alkoholis pradėjo atgimti. Juk akivaizdu? <br> A.Srėbalienės nuotr. 
Pasak S.Galadausko, pigesnė degtinė arba spirituotas vaisių vynas kaipmat užimtų smarkiai pabrangusių ir dėl to ne tokių patrauklių „bambalių“ vietą.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Pasak S.Galadausko, pigesnė degtinė arba spirituotas vaisių vynas kaipmat užimtų smarkiai pabrangusių ir dėl to ne tokių patrauklių „bambalių“ vietą.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Saulius Galadauskas

Oct 18, 2017, 3:08 PM

Aludariai dėl akcizų kėlimo nukentėjo mažiausiai, o už alų gautos pajamos auga. Tokius mitus pastaruoju metu galime išvysti sklandančius viešojoje erdvėje.

Nors šiais teiginiais žongliruojantys ekspertai aiškina besiremiantys statistiniais duomenimis, tačiau sykiu užmerkia akis prieš kitus faktus ir akivaizdžiai manipuliuoja ta pačia statistika.

Neseniai tarptautinės tyrimų bendrovės „Nielsen“ paskelbti duomenys parodė, kad šių metų pavasarį smarkiai šoktelėjus akcizams, Lietuvoje kovo–liepos mėnesiais mažėjo visų alkoholinių gėrimų pardavimai, bet už alų gautos pajamos ūgtelėjo 10,5 proc., o už alaus kokteilius – 16,9 proc. 

„O dar aludariai skundžiasi, kad patiria nuostolius. Juk statistika rodo ką kita“, – girdisi selektyviai faktus naudojančių ekspertų pasisakymai.

Natūralu, kad drastiškai pakėlus akcizus pajamos už akcizinių prekių pardavimą auga. Tai rodo ir VMI paskelbti sausio–rugpjūčio duomenys.

Akcizo už alų surinkta 52,4 proc., už vyną – 44 proc. , o už stiprų alkoholį – 12,5 proc. daugiau. Tačiau kokie yra pašaliniai tokio sprendimo padariniai?

Per tuos pačius aštuonis šių metų mėnesius alaus pardavimai sumenko 13,6 proc., vyno – 9 proc., o tuo tarpu stiprusis alkoholis pradėjo atgimti. Dar nepraėjus nė metams nuo akcizų pakėlimo jo pardavimai padidėjo beveik 3 proc. 

Maža to, nuo kovo Lietuvos alaus rinka traukiasi nuolat ir itin sparčiai – po 12–14 proc. per mėnesį, o birželį šis rodiklis net buvo pasiekęs 16,5 proc.

Paminėkime dar rankomis trinančius Latvijos ir Lenkijos pasienio parduotuvių savininkus, pas kuriuos įsigyti alaus prisipažįsta užsukantys ir kai kurių miestų merai, ir matysime visą vaizdą. 

Alaus „pigumu“ besipiktinantys oponentai nuolat prikiša, jog etilo alkoholio apmokestinimas aluje yra 2,44 karto mažesnis nei kituose spiritiniuose gėrimuose.

Tačiau taip pat patogiai nutylimas faktas, kad stipriųjų alkoholinių gėrimų gamyba nepalyginamai pigesnė nei alaus. Ir tai yra pasaulinė tendencija. 

O kaip dėl „bambalių“, kurių paklausa „tarp alkoholikų išlieka milžiniška“? Netekus galimybės įsigyti stipraus alaus arba jį smarkiai pabranginus, labiausiai išloštų stipriųjų gėrimų gamintojai. Juk visi supranta, kad pigesnė degtinė arba spirituotas vaisių vynas kaipmat užimtų smarkiai pabrangusių ir dėl to ne tokių patrauklių „bambalių“ vietą.

Na, o apie nuo akcizų beveik nenukentėjusius aludarius pasakas sekantiems oponentams siūlyčiau remiantis statistika neignoruoti jiems nepatogių kitų statistinių faktų. Ne, aludariai nesiskundžia, bet konstatuoja faktus. Ir vienas iš jų – pasitelkiant manipuliacijas statistiniais rodikliais vykdomas rinkos perdalijimas. 

 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.