Ekonomistas Paulius Kunčinas: „Vyriausybė apsiskaičiavo“

Verslo pasiūlymas įvesti „Sodros“ lubas ir taip paskatinti investicijas bei gerai apmokamų darbo vietų kūrimą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pasirodė tik galimybė mažinti valdžios sektoriaus pajamas. Būtent tai ji parašė rašte, atsakydama į Lietuvos investuotojų forumo ir kitų verslo ir darbdavių organizacijų kreipimąsi.

 „Dirbtinis pajamų kėlimas padidins infliaciją, kuri sunaikins vos vos paaugusias skurdžiausiai gyvenančių žmonių pajamas“, – sakė ekonomistas Paulius Kunčinas.<br> Lrytas.lt nuotr.
 „Dirbtinis pajamų kėlimas padidins infliaciją, kuri sunaikins vos vos paaugusias skurdžiausiai gyvenančių žmonių pajamas“, – sakė ekonomistas Paulius Kunčinas.<br> Lrytas.lt nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Paulius Kunčinas

Oct 27, 2017, 2:05 PM, atnaujinta Oct 27, 2017, 2:06 PM

Ministerija rašte taip pat informavo, kad kitų metų biudžeto projekte numatė rekordinę valstybės lėšų sumą skurdo mažinimui. Kas gi galėtų nesutikti, kad valstybės prioritetas turėtų būti teikiamas kovai su skurdu?

Bėda ta, kad biudžeto projekte numatytos priemonės skurdo nesumažins. Dar blogiau, jei nebus priimti kiti svarbūs Lietuvai strateginiai sprendimai, net gali turėti žalingą poveikį Lietuvos ekonomikos raidai.

Apsiskaičiavo: dirbtinis pajamų kėlimas padidins infliaciją, kuri sunaikins vos vos paaugusias skurdžiausiai gyvenančių žmonių pajamas

Biudžete numatyti 600 mln. eurų pensijų ir kitų išmokų didinimui smarkiai padidins būtinųjų prekių ir paslaugų vartojimą Lietuvoje, o kartu ir infliaciją. Kad infliacija nedidėtų drastiškai, išmokų didinimą reikia derinti su investicijas ir produktyvumą skatinančiomis priemonėmis, tačiau to Vyriausybė nesuplanavo.

Kodėl padidintos išmokos didina infliaciją? Pensijų ir kitų išmokų kėlimas yra tarsi subsidija vartojimui – būtinųjų prekių paklausa išauga labai staigiai. Rinka negali taip greitai sureaguoti pasiūlydama daugiau prekių ir paslaugų, nes verslui mokesčių ir kaštų našta didėja. Verslas ima mažinti investicijas. Kai paklausa viršija pasiūlą, verslas pakelia kainas, ir įsisuka infliacijos spiralė.

Jos požymius jau šiuo metu matome Lietuvoje. Pasikviesti meistrą įkalti vinį į sieną dabar Vilniuje kainuoja per 100 eurų. „Eurostat“ duomenimis infliacija Lietuvoje rugsėjo mėnesį buvo didžiausia ES ir siekė 4,6 proc., kai Europos Sąjungos vidurkis buvo vos 1,8 proc. Tai rodo, kad kainos Lietuvoje jau dabar auga beveik 3 kartus sparčiau negu Europoje.

Maža to, dėl mokestinės sistemos verslas daug pinigų perkelia į šešėlį. Didėjanti emigracija ima dirbtinai kaitinti darbo rinką, – kyla atlyginimai, nors produktyvumas neauga.

Pensijas ir kitas išmokas didinti reikia, bet kad jų nesuvalgytų per smarkiai padidėjusi infliacija, turi būti taikomos skatinančios priemonės, kad verslas ne kainas didintų, o investuotų į produktyvumo didinimą ir taip patenkintų pakilusią paklausą.

Vyriausybė turėtų suplanuoti tokias priemones, kad močiutė, gavusi papildomus 10 eurų pensijos, už juos iš tiesų galėtų nusipirkti daugiau.

Apsiskaičiavo: emigracija nemažės

Lietuvai kažkodėl fundamentaliai sudėtinga investuoti į žmones. Todėl daugumai talentų Lietuva tapo tarpine stotele: jie pakelia savo kvalifikaciją iki tam tikro lygio ir ieško darbo Europos rinkoje.

Tam situacija labai palanki: pavyzdžiui, Airijoje dabar labai trūksta darbo jėgos. Įsidarbinti labai lengva, nes šiandien žmonių asmeniniai ryšiai labai gerai išvysti, jie turi draugų, giminaičių pažįstamų įvairiose pasaulio šalyse, o įdarbinimo agentūros dirba puikiai ir sutvarko viską legaliai nuo A iki Z.

Ekonominiam migrantui sąlygos šiandien yra pasakiškai palankios. Tokių istorijoje nėra buvę!

Švietimo sistema paruošia, tėvai už paskutinius užaugina, valstybė irgi skiria resursus. Žmonės šiek tiek vardan praktikos pasinaudoję darbo rinka galiausiai visa vertę atiduoda kitai valstybei. Vargšas dotuoja turtingą.

Vyriausybės biudžeto projekte numatytos priemonės nesumažins emigracijos srautų valstybėje, o būtent dabar reikėtų suteikti daugiau galimybių jauniems žmonėms likti ir realizuoti save Lietuvoje. Maži atlyginimai ir sparčiai augančios kainos yra pagrindinė emigracijos priežastis ir, jei valstybė neskirs pakankamai dėmesio investicijų pritraukimui ir aukštos pridėtinės vertės darbo vietų kūrimosi skatinimui, emigracijos skaičiai ir toliau nemažės. O tai ilguoju laikotarpiu turės dar skaudesnes pasekmes pensininkams ir visai Lietuvos socialinei sistemai.

Kovos su skurdu mažinimo sprendimas privalo būti kompleksiškas. Didesnis biudžeto perskirstymas ir pajamų skurdžiausiai gyvenantiems didinimas yra tik viena sprendimo lygties pusė. Didesnis valstybės dėmesys turėtų būti skiriamas žmonių įgalinimui ir galimybių save realizuoti darbo rinkoje didinimui, taip užtikrinant tvarų Lietuvos ekonomikos augimą.

Apsiskaičiavo: investicijų ir naujų darbo vietų nebus

Biudžete numatyta 164 mln. eurų suma verslo skatinimui ir inovacijoms nėra pakankama. Vienerių metų pelno mokesčio „atostogos“ pradedančiam smulkiam verslui ar vienerių metų atleidimas nuo „Sodros“ mokesčių savarankišką veiklą pradedantiems asmenims neturės reikšmingos įtakos verslumo ir darbo vietų kūrimosi Lietuvoje skatinimui. Kaip didžiausią kliūtį plėtrai investuotojai ir aukštos pridėtinės vertės darbo vietas kuriantys darbdaviai ir toliau įvardina „Sodros lubų“ nebuvimą, tačiau į tai nėra atsižvelgiama.

Spalio 16 d. Lietuvoje valdžios, verslo ir profsąjungų atstovai Vyriausybėje pasirašė nacionalinį susitarimą dėl šalies pažangai būtinų reformų, kuriame, be kita ko, įsipareigojama didinti darbuotojų darbo užmokestį ir mažinti darbo jėgos apmokestinimą. Visgi „Sodros lubų“ įstatymo projekto atsisakymas jau dabar darbdaviams ir investuotojams siunčia žinutę, kad darbo apmokestinimo mažinimas nėra Vyriausybės prioritetas ir nacionaliniame susitarime išdėstyti įsipareigojimai neturi jokios galios.

Lietuvoje turime įvesti 5 darbo užmokesčių dydžio „Sodros lubas“, taip išsiunčiant aiškią žinutę darbdaviams ir investuotojams, kad Vyriausybė laikosi įsipareigojimų ir yra pasiruošusi kovoti dėl investicijų ir skatinti gerai apmokamų darbo vietų kūrimąsi Lietuvoje. „Sodros“ skaičiavimais, dėl 5 vidutinių darbo užmokesčių dydžio „Sodros lubų“ įvedimo, „Sodros“ biudžetas netektų apie 100 mln. eurų pirmaisiais metas, tačiau ilguoju laikotarpiu naujai susikūrusių darbo vietų dėka „Sodros lubų“ įtaka viešiesiems finansams taptų teigiama.

Dabar ne metas taupyti ir kaupti rezervus. Reikia investuoti į ekonominį proveržį ir stabdyti talentų nutekėjimą.

Ekonomistas, „Lemiamas šuolis“ iniciatorius Paulius Kunčinas

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.