Beveik 8 iš 10 didžiųjų Lietuvos įmonių yra patenkintos savo finansine padėtimi ir daugiau negu pusė (54 proc.) įmonių finansų direktorių teigiamai vertina verslo aplinką. Vis tik iššūkių didžiajam verslui Baltijos šalyse netrūksta, vienas iš jų – didėjančios darbo sąnaudos.
Daugelis įmonių planuoja spręsti šią problemą per artimiausius metus investuodamos į efektyvesnę veiklą ir mažindamos išlaidas. Tokius duomenis atskleidė šį spalį SEB bankų Baltijos šalyse atlikta didžiųjų Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendrovių finansų direktorių apklausa.
„Įdomu tai, kad prieš kelerius metus darbo sąnaudų klausimas buvo svarbus tik 20 proc. didžiųjų Lietuvos įmonių. Tuo metu įmonės daugiausia sprendė iššūkius, susijusius su tarptautine konkurencija, paklausa ir žaliavų kainomis.
Dabar pastebime, kad įmonės susiduria su iššūkiais, kuriems įtaką daro jaunų protų nutekėjimas, itin didelė konkurencija dėl geriausių darbuotojų, taip pat kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas Lietuvoje. Šiemet atlikta bendrovių finansų direktorių apklausa parodė, kad net 56 proc. teigia, jog darbo sąnaudos tapo svarbiausiu Baltijos šalių iššūkiu“, – sako SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius Vilius Juzikis.
Pasak jo, praėjusiais metais darbo užmokestis Lietuvoje, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, augo sparčiausiai, šiemet augimas taip pat gali būti didžiausias, todėl esant specialistų trūkumui ir didelėms darbuotojų viltims dėl tolesnio algų augimo, darbo sąnaudos tapo pagrindine grėsme ne tik Lietuvoje, bet ir visose kaimyninėse šalyse.
Latvijos įmonės dėl ateities nusiteikusios optimistiškiausiai Apklausos duomenimis, šiemet didžiosios Latvijos įmonės dėl ateities nusiteikusios optimistiškiausiai iš visų trijų Baltijos šalių. 61 proc. Latvijos bendrovių finansų direktorių nuomonė apie verslo aplinką 2018 metais yra palanki (pernai rudenį tokių buvo gerokai mažiau – 43 proc.).
„Tam įtakos turi sparčiai auganti ekonomika. Latvijos bendrasis vidaus produktas per devynis šių metų mėnesius paaugo 4,6 proc., vyravo gana palankios euro zonos plėtros perspektyvos, o nuo 2018 metų planuojama nauja mokesčių reforma, kurią įgyvendinus, pavyzdžiui, įmonės bus atleistos nuo pelno mokesčio, kol pelnas nebus išmokėtas dividendais ar kitomis išmokomis“, – komentavo V. Juzikis.
Lietuvos ir Estijos didelės įmonės nusiteikusios nuosaikiau. Čia verslo aplinką per artimiausius metus teigiamai vertina vidutiniškai apie 49 proc. (pernai rudenį tokių Lietuvoje buvo 53 proc., Estijoje – 45 proc.), neutraliai – apie 37 procentus.
39 proc. Lietuvos didelių įmonių planuotų strategines investicijas šalyje Stabili verslo finansinė padėtis ir teigiami ateities planai dėl finansinės padėties susiję su įmonių noru investuoti ir didinti plėtrą. Lietuvos didelių įmonių finansų direktoriai prognozuoja, kad 39 proc. įmonių papildomas lėšas būtų linkusios skirti strateginėms investicijoms šalyje, penktadalis (19 proc.) – mažinti skolas, o 15 proc. – mokėti dividendus.
Pasak V. Juzikio, Lietuvoje per metus sumažėjo tų įmonių, kurios artimiausiu metu norėtų mažinti finansinius įsipareigojimus. Šių metų apklausoje tik 19 proc. įmonių finansų vadovų pasirinko šį prioritetą skirstydami sukauptas papildomas lėšas (prieš metus tokių buvo 29 procentai). Tai rodo, kad įmonės nejaučia didelės paskolų naštos, dėl to randa daugiau galimybių, kaip panaudoti perteklines lėšas – investicijas ar dividendus.
Baltijos šalių įmonių finansų vadovų prioritetai skirstant sukauptas papildomas lėšas 2018 metais labai skyrėsi. Estijoje net pusė didelių bendrovių (51 proc.) papildomus finansus būtų linkusios skirti strateginiams investiciniams projektams savo šalyje įgyvendinti, Lietuvoje – 39 proc., Latvijoje tokių įmonių mažiausiai (38 proc.).
Lietuvos didelių įmonių finansų direktoriams (15 proc.) dividendų išmokėjimas nebūtų pagrindinis pasirinkimas, daugiausiai dividendų planuotų išmokėti Latvijos įmonės (25 proc.). O Estija mažiausiai norėtų skirti lėšų skoloms mažinti – tik 6 proc., palyginti su Lietuva (19 proc.) ir Latvija (19 proc.).
Akivaizdu, kad Lietuvos didžiosios įmonės dažniau žvelgia į strategines investicijas užsienyje (15 proc.), nors Latvijos finansų vadovams tai nebūtų svarbiausias prioritetas – lėšų investicijoms užsienyje skirtų tik 2 procentai.
„Tai rodo, kad lietuviai labiausiai domisi užsienio rinkomis, nes strateginis pirkinys gali būti svarbus žengiant į Vakarų rinkas. Be to, Lietuvos rinka neturi didelių galimybių augti ir dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus. Svarbu paminėti ir tai, kad didelė dalis Lietuvos įmonių jau turi tvirtas pozicijas šalyje, todėl siekia pakartoti savo lietuvišką sėkmės istoriją užsienio rinkose“, – teigia V. Juzikis.
Dėl didėjančių darbo sąnaudų įmonės turi stengtis didinti darbuotojų efektyvumą SEB bankų atliktos apklausos duomenimis, ir Lietuvos, ir kitų Baltijos šalių verslui daugiausia iššūkių kelia su darbo sąnaudomis susiję klausimai. Spręsdamos augančių darbo sąnaudų iššūkius, 68 proc. Lietuvos didžiųjų įmonių planuoja didinti darbuotojų efektyvumą, 47 proc. įmonių ketina investuoti į technologijas.
Įdomu tai, kad Lietuvos įmonės nėra linkusios susitaikyti, kad pelno marža bus mažesnė (18 proc.). Estijoje tokių įmonių, kurios planuotų susitaikyti, kad kitais metais pelno marža gali būti mažesnė, – net 26 proc., Latvijoje – 19 procentų.
„Ketvirtadalis Estijos didelių įmonių gali susitaikyti, kad pelno marža bus mažesnė, nes šioje šalyje nedarbo lygis jau senokai itin mažas, sparčiai algos pradėjo augti gerokai anksčiau negu Lietuvoje ar Latvijoje, todėl nepanaudotų kitų išlaidų mažinimo atsargų lieka vis mažiau.
Visgi apklausa atskleidė, kad lietuviai labiau tiki, kad daugiau investuodamos į technologijas ir procesų automatizavimą įmonės sugebės padidinti darbo našumą ir dabartiniams efektyviau dirbantiems darbuotojams galės mokėti didesnes algas“, – teigia V. Juzikis.
Trečdalis Lietuvos įmonių planuoja didinti darbuotojų skaičių Tyrime dalyvavę Lietuvos didelių įmonių finansų vadovai teigė, kad 2018 metais pusė (52 proc.) bendrovių ketina nekeisti ir išlaikyti dabartinį darbuotojų skaičių. Daugiau negu trečdalis (35 proc. – daugiausiai iš visų Baltijos šalių) planuoja didinti darbuotojų skaičių, 13 proc. − mažinti.
Pasak V. Juzikio, palyginti su praėjusiais metais, šalies įmonių, ketinančių mažinti darbuotojų skaičių, padaugėjo nedaug − 4 procentiniais punktais. Tai rodo, kad stabili įmonių finansinė padėtis ir gana optimistiškos nuotaikos dėl ekonominės padėties ateityje skatina įmones galvoti apie verslo plėtrą, gamybinių resursų ir darbuotojų skaičiaus didinimą.
