Su dabartinėmis savo pajamomis galiu gyventi oriai. Kai su žmona nueiname į parduotuvę, man nereikia žiūrėti į kainas, jaučiuosi tikrai laisviau negu žmonės, dirbantys kitose ūkio šakose ir gaunantys mažesnes algas. Mano padėtis mane tenkina, džiaugiuosi, kad turiu nors sunkų, bet mėgstamą darbą. O grėsmes, kurios kyla dėl mokesčiais neapmokestinamų dienpinigių ir dėl to mažėjančių socialinių garantijų sprendžiu savo jėgomis – pensijai papildomai kaupiu savanoriškame pensijų fonde.
T.Stasevičiaus nuotr.
Jei valdžia nuspręstų dienpinigius apmokestinti, žinau, kad mūsų įmonei, kaip ir kitiems Lietuvos vežėjams, tai būtų nepakeliama našta. Darbdaviai būtų priversti mažinti vairuotojų algas, ko mes tikrai nenorime. Be to, sumažėtų Lietuvos vežėjų konkurencingumas lyginant su vežėjais kaimyninių šalių, kur dabar veikia ta pati kaip pas mus darbo apmokėjimo sistema – alga ir neapmokestinami dienpinigiai. Šitą situaciją gerai žinau, dirbdamas ne vienerius metus ir bendraudamas su kitų šalių vežėjais.
Susiję straipsniai
Jei darbo sąlygos pas mus prastėja, yra agituojančių nedirbti Lietuvos įmonėse. Manau, kad tai politikavimas ir papildomas spaudimas transporto įmonių vadovams. Aš noriu dirbti Lietuvoje, noriu čia grįžti ir nors trumpą laikotarpį pabūti su šeima. Aš jau dirbau užsienio kompanijoje ir daugiau ten nevažiuosiu. Galbūt, mano patirtis buvo nenusisekusi.
Kažkam gali atrodyti, kad mano aptariamas klausimas yra menkas, bet jis tiesiogiai liečia tūkstančius tolimųjų reisų vairuotojų. Norime būti išgirsti, todėl viešai reiškiu savo ir daugelio mano kolegų poziciją. Tikiuosi, į ją bus atsižvelgta priimant valdžios sprendimus.