Krymą melžia kas netingi – TV žvaigždės, ministrai ir oligarchai

Kryme – nauji šeimininkai. Tai – vadinamojo vietos elito atstovai, kuriems pusiasalis tapo privačia nuosavybe. Jie į minkštus deputatų krėslus susodina savo tėvus, anytas ir svainius, o į ministerijas – buvusius verslo partnerius.

 Kryme interesų turi ir stambūs Rusijos veikėjai, ir buvę Ukrainos valdininkai bei oligarchai.<br>AFP/Scanpix nuotr.
 Kryme interesų turi ir stambūs Rusijos veikėjai, ir buvę Ukrainos valdininkai bei oligarchai.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Oligarchas D.Firtašas.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Oligarchas D.Firtašas.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Televizijos laidų vedėjas D.Kiseliovas.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Televizijos laidų vedėjas D.Kiseliovas.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Per Kerčės sąsiaurį statomas tiltas.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Per Kerčės sąsiaurį statomas tiltas.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Per Kerčės sąsiaurį statomas tiltas.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Per Kerčės sąsiaurį statomas tiltas.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 A.Rotenbergas statyti tiltą per Kerčės sąsiaurį Krymo regione ėmėsi neramia širdimi.<br>AFP/Scanpix nuotr.
 A.Rotenbergas statyti tiltą per Kerčės sąsiaurį Krymo regione ėmėsi neramia širdimi.<br>AFP/Scanpix nuotr.
 Žemės ūkio ministras A.Tkačiovas.<br>Vidapress.com nuotr.
 Žemės ūkio ministras A.Tkačiovas.<br>Vidapress.com nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Feb 2, 2018, 2:31 PM, atnaujinta Feb 2, 2018, 3:42 PM

Tačiau Kryme interesų turi ir stambūs Rusijos veikėjai, ir buvę Ukrainos valdininkai bei oligarchai.

Nerami kilniaširdžio širdis

Stambus Rusijos verslas dėl Vakarų taikomų sankcijų keltis į Krymą neskuba. Ir Arkadijus Rotenbergas statyti tiltą per Kerčės sąsiaurį Krymo regione ėmėsi neramia širdimi.

2015 m. laikraščiui „Kommersant“ duotame interviu jis kalbėjo, kad šios statybos pagadins jo reputaciją Vakarų akyse. Savo sprendimą vis dėlto įgyvendinti projektą A.Rotenbergas aiškino noru prisidėti prie šalies vystymo.

Iki A.Rotenbergo buvo kreiptasi į kitą stambų verslininką – Genadijų Timčenko, tačiau šis prisidėti prie tilto statybų atsisakė.

Gal ir apdairiai pasielgė G.Timčenko, nes dėl statybų kilo nemenkas skandalas. Praėjusių metų rugsėjį Ukrainos prezidentas Petro Porošenka nurodė teisininkams paruošti ieškinį prieš Rusiją dėl Kerčės tilto statybų daromos žalos ekologijai. Ukrainos prokuratūra nurodė, kad statybos gali pakeisti cheminę Azovo ir Juodosios jūrų vandens sudėtį. Dėl to kyla pavojus delfinams. Rusai, kaip ir reikėjo tikėtis, tokius kaltinimus neigė ir aiškino, kad nuolat vykdomas vandens monitoringas jokių kritinių pokyčių nerodo.

Kitas nemalonus su tilto statybomis susijęs epizodas nutiko praėjusią vasarą. Tąsyk į „Novaja gazeta“ redakciją kreipėsi 15 žmonių, gyvenančių Kerčės tilto sanitarinėje zonoje. Iš pradžių apsidžiaugę, kad prastus jų būstus nugriaus, o mainais duos geresnius, vėliau gyventojai sužinojo, kad nauji butai jiems skiriami tik gyventi ir prižiūrėti. Tačiau tai nebus jų nuosavybė. Vis dėlto pasirodžius publikacijai naujakuriams perleista ir nuosavybės į būstus teisė.

Kiek iš tilto statyboms skirtų 228 mlrd. rublių (3,25 mlrd. eurų) A.Rotenbergas galės atsiriekti kaip pelną, kol kas – atviras klausimas. Aišku tik tai, kad iš visų didelius pinigus pusiasalyje besikraunančių asmenų jis – mažiausiai gaubiamas skandalų.

Trasa link milijardų

Kitas Kryme vykdomas megaprojektas – trasa „Tavrida“, kurios kaina – 139 mlrd. rublių (1,98 mlrd. eurų). Jos ilgis – 253 km, keturių juostų kelias drieksis nuo Kerčės iki Sevastopolio.

Teisę imtis darbų be konkurso gavo kompanija „VAD“, turinti daugiametės patirties Sankt Peterburge ir Kaliningrade.

Dar 2014 m. jos savininkai Valerijus Abramovas ir Viktoras Perevalovas pateko į žurnalo „Forbes“ sudarytą „valstybės užsakymų karalių“ sąrašą. Tais metais jie buvo gavę valstybės užsakymų už 35 mlrd. rublių (0,49 mlrd. eurų) ir stovėjo penktoje sąrašo eilutėje.

2017-aisiais, kai „VAD“ gavo užsakymą nutiesti kelią Kryme, ji išsyk pakilo į antrąją poziciją. Vieno „Tavrida“ kilometro kaina — 549,5 mln. rublių (7,84 mln. eurų). Rusijos kelių agentūra skaičiuoja, kad vidutiniškai nutiesti vieną juostą Rusijoje kainuoja 44 mln. rublių (0,62 mln. eurų), tad keturių juostų – 176 mln. rublių (2,5 mln. eurų).

Krymo atsakingi valdininkai tokią didžiulę „Tavrida“ trasos kainą aiškina nauja olandiška dangos technologija. Įdomu tai, kad 2009 m. Valstybinė Sibiro automobilių kelių akademija išleido mokslinį tekstą, kuriame profesorius S.F.Filatovas aiškina, kad būtent minėtoji olandiškoji technologija – triskart pigesnė nei įprastas Rusijoje keliams tiesti naudojamas būdas, rašo novayagazeta.ru.

Tiesiant naująjį keturių juostų kelią reikia nugriauti 24 namus. „Apie tai, kad mūsų būstus nugriaus, tapo aišku 2016 m. lapkritį. Žadėjo, kad už nugriautus namus gausime net ir didesnę nei rinkos kaina kompensaciją. Tačiau po to viskas pakibo. Jokios kompensacijos negavome iki šiol, o kada statys naujus namus – nežinia. Nors mūsiškius griauti žada jau rudenį“, – kalbėjo vietos gyventojas Vladimiras.

Iki pernai metų rudens su „Tavrida“ kovojo Lekarstvenojos gyvenvietės, esančios 24 km nuo Simferopolio, gyventojai. Kaime ketinta kasti žvirgždą, todėl gyvenvietę supančiose kalvose imta kasti karjerus. Gyventojai vietos valdžiai skundėsi, kad dėl to išdžius upė, iš kurios jie semia vandenį. Be to, kalvos Lekarstvenoją saugo nuo vėjų. Nelengvai, tačiau gyventojams pavyko prisibelsti prie valdžios – žvirgždo kasybą perkėlė į kitus Krymo rajonus, esančius atokiau gyvenviečių.

Kaip ir A.Rotenbergo atveju, taip ir kalbant apie V.Abramovą bei V.Perevalovą nusakykit, kiek jiedu susižers pelno, kol kas neįmanoma. Tai paaiškės 2022 m. pabaigoje baigus tiesti trasą.

Ministro ar ne ministro?

Žemės ūkio ministras Aleksandras Tkačiovas – vienas valdininkų, kuriam Vakarai taiko sankcijas. Todėl jo „struktūrų“ perkėlimas į Krymą – visai logiškas.

2017 m. lapkritį žiniasklaida paskelbė, kad A.Tkačiovo agrokompleksas tapo stambiausio Kryme maisto produktų parduotuvių tinklo „Pud“ savininku. Tiesa kiek kitokia: už ministrą tai padarė artima jam verslininkė Marija Lisicina. Ji iki 2010 m. kartu su A.Tkačiovu dirbo Krasnodaro krašto administracijoje, vėliau kartu su ministro žentu įėjo į „Soči park“ direktorių tarybą.

2016 m. spalį pranešta, kad A.Tkačiovo agrokompleksas ruošiasi pirkti žemės ūkio kontroliuojančiąją bendrovę „Akaševo“. Tų pačių metų gruodį „Akaševo“ flagmanas, kurio veikla – paukščių auginimas ir paukštienos perdirbimas – perėjo M.Lisicinos įsteigtam „Agroakiv“.

Kad suvoktume, kokio svorio su A.Tkačiovu siejamas turtas Kryme, pakanka pasakyti, kad tinklui „Pud“ pusiasalyje priklauso 63 parduotuvės, kurios 2015-2016 m. gavo 1,5 mlrd. rublių (21,4 mln. eurų) grynojo pelno.

Besaikis TV veidas

Kaip ir A.Tkačiovas, taip ir televizijos laidų vedėjas Dmitrijus Kiseliovas patenka į asmenų, kuriems taikomos ES sankcijos, sąrašą.

D.Kiseliovas Koktebelyje turi 120 kv. m vilą, kurioje, kaip pats yra sakęs, nuolat apsistoja.

Praėjusį rugpjūtį televizijos laidų vedėjas pareiškė, kad itin populiarioje žmogaus menkai paliestoje poilsio vietoje Ramusis užutėkis (Tychaja buchta), 60 ha teritorijoje nori pastatyti golfo klubą. D.Kiseliovas probėgšmais užsiminė ir apie dar vieną menkai civilizuotą vietovę – Lisja buchta. „Ten narkotikai, venerinės ligos. Nėra nieko, ką ten saugoti“, – įkalbinėjo D.Kiseliovas.

Tačiau Krymo gyventojai – visai kitokios nuomonės nei televizijos veidas.

„Ramusis užutėkis – viena nedaugelio vietų Kryme, kur galima prie jūros pasistatyti palapinę. Pažįstu žmonių, kurie dešimtmečiais čia atvyksta pailsėti. Jei čia pastatys golfo klubą, ne tik bus stipriai pakenkta laukinei gamtai, bet mes, vietos gyventojai, ten nebepateksime“, – sakė vietos laikraščio „Kafa“ vyriausioji redaktorė Irina Prokopiuk.

Nepaisant gyventojų sudarytos grupės pastangų, abi teritorijas, apie kurias kalbėjo D.Kiseliovas, svarstoma paversti statybvietėmis. Čia turėtų ne tik atsirasti golfo laukai, bet ir viešbučiai, restoranai bei kitokie turizmo infrastruktūros objektai.

Ukrainiečių pėdsakai

Nors oficialiai Krymo pusiasalyje ukrainietiškas verslas veiklą turėjo nutraukti 2014 m. balandį, tačiau iš tiesų daugelis įmonių ir toliau veikia, valdomos ukrainiečių savininkų. Įstatymai apeinami juridinį asmenį perregistravus į Rusijos Federaciją ir jam perrašius aktyvus iš Krymo.

Vis dėlto ukrainiečius oligarchus iš Krymo išgujo negailestingai. Pavyzdžiui, Igorio Kolomoiskio turtas buvo nacionalizuotas išsyk po Krymo pavasario, o Rinato Achmetovo gamyklos Kerčėje nusavintos praėjusių metų kovą.

Išlaikyti aktyvus Kryme kol kas sekasi vieninteliam oligarchui iš Ukrainos – Dmitrijui Firtašui.

Dmitrijus Firtašas

 

Spjauna į vietos valdžią

Buvęs Ukrainos gynybos ministras Pavelas Lebedevas į Rusiją pabėgo kartu su buvusiu prezidentu Viktoru Janukovičiumi. Kryme P.Lebedevas įsteigė didelę statybų įmonę. Jam priklausanti įmonių grupė „Parangon“ Sevastopolyje ir Eupatorijoje stato apartamentus ir gyvenamuosius namus. NT koncepcija primityvi: be socialinės infrastruktūros, bet kiek galima arčiau jūros.

Sevastopolio gyventojai seniai konfliktuoja su P.Lebedevu dėl to, kad jam priklausanti kompanija užstatė 8,99 ha žemės, kuri buvo skirta pastatyti pensionatui šeimoms su vaikais. Tačiau vietoj šio objekto sklype iškilo du devynaukščiai, kuriuose apartamentų kaina prasideda nuo 5,6 mln. rublių (80 tūkst. eurų).

Valdininkai P.Lebedevo savivalę smerkia, tačiau nieko padaryti negali.

„Vietos valdžios požiūris į P.Lebedevą iki galo nesuprantamas. Dėl vienų statybų su juo teisiasi, o kitas, kuriose klausimų ne mažiau, legalizuoja. Tačiau reikia pasakyti, kad P.Lebedevui vietos valdininkų palaiminimo nelabai ir reikia: tai gana savarankiška figūra su dideliu kapitalu ir turintis ryšių valstybiniame lygyje“, – sakė Sevastopolio tarybos narys Ivanas Komelovas.

Austrijoje gyvenantis oligarchas Krymo šiaurėje valdo dvi labai stambias įmones: „Krymskij titan“ ir „Krymsoda“. Pastarajai gresia bankrotas.

Istorija – neeilinė. Dar iki karo su Rusija įmonė Kijevo banke „Nadra“ pasiėmė 1,2 mlrd. rublių paskolą. Iki 2015 metų gamykla derėjosi su banku dėl skolos padengimo, tačiau viskas atsimušė į sankcijas. 2015 metais bankrutavo  pats bankas, ir negrąžintos skolos klausimas pakibo ore.

2017 metų pradžioje „Krymsodos“ skolą aptiko Indėlininkų gynimo fondas – ši organizacija užsiima Ukrainos bankuose esančių indėlių grąžinimu Krymo gyventojams. Norėdamas grąžinti indėlius, Fondas ieško Ukrainos bankų turto Kryme ir Rusijos žemyninėje dalyje ir jį parduoda.

Viena iš nedidelio pusiasalyje turimo „Nadros“ turto dalių, kaip paaiškėjo, yra „Krymsodos“ debitorinis įsiskolinimas. Jam ir buvo uždėtas areštas, o Federalinės teismo antstolių tarnybos ypatingųjų vykdomųjų bylų skyrius jį pardavė aukcione. (čia turima galvoje pats to įsiskolinimo, kitaip tariant, turto iš banko „Nadra“ pasiskolintų pinigų pavidalu, pardavimas. Jis čia įgyja kitą pavidalą – teisę reikalauti tą įsiskolinimą likviduoti, ir tą teisę gauna aukcione didžiausią kainą pasiūlęs žmogus – čia kaip toj anglų pasakoj apie nesančių avių dalybas.)

Aukcionui – aibė klausimų. Pirma, debitorinio įsiskolinimo įvertis pasirodė esąs 10 kartų mažesnis už skolos sumą: teisė reikalauti iš gamyklos sumokėti 1,2 mlrd. rublių skolą buvo parduota už 150,3 mln. rublių. Ši kaina buvo ir galutinė kaina.

Antra, nugalėtoju tapo ribotos atsakomybės kompanija „Jug Soda“, įregistruota Maskvos 46-ojoje federalinėje mokesčių tarnyboje  aukciono išvakarėse. Trečia, patiems „Krymsodos“ atstovams dalyvauti aukcione nebuvo leista.

Rezultatas –  didžiausiai įmonei subsidijuojamame  Kryme, per 2017 metų 8 mėnesius gavusiai 350 mln. rublių grynojo pelno, iškilo uždarymo grėsmė.

Tačiau gali būti, kad Firtašui pavyks išsaugoti ir šį turtą. Oligarchas demonstruoja sugebėjimą derėtis. 2017 metais jam pavyko išmainyti didžiąją dalį pusę milijardo rublių siekusios „Krymo titano“ skolos į poilsio bazę „Volna“, kurioje vyksta jaunimo forumas „Tauridė“ – „Seligero“ analogas („Seliger“ – Visos Rusijos jaunimo lavinamasis forumas, vykdavęs Rusijoje liūdnai pagarsėjusio jaunimo judėjimo „Našy“ („Mūsiškiai“) ir Federalinės jaunimo reikalų agentūros „Rosmolodiož“ iniciatyva 2005–2014  metais prie Seligero ežero Tverės srityje. – Red.)

„DF Group“ su Krymo turtu susijusių klausimų nekomentuoja „dėl pernelyg didelio šios temos politizavimo“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Lietuvos narystės NATO metinės – ar iššūkių daugiau?