Ruošdamasi blogiausiam scenarijui valdžia apsvarsto variantus, kas galėtų papildyti iždą.
Vienas pasirinkimų – neteisėtų finansų įstatymas, kuris suteiktų teisę nusavinti nelegaliai užgyventą nekilnojamąjį turtą (NT). Tarp aktyviausiai britiškąjį NT perkančiųjų – rusų oligarchai.
Kiek anksčiau laikraštis „The Guardian“, remdamasis britų vyriausybės pranešimu, paskelbė, kad jei D.Britanijos pasitraukimas iš ES baigsis nesudarius sutarties su Briuseliu dėl „Brexit“ sąlygų – kitaip tariant, pagal žiauriausią scenarijų – tai Jungtinės Karalystės biudžeto deficitas sudarys 80 mlrd. svarų.
Vienaip ar kitaip - praradimų bus
Tiesa, britų vyriausybė nurodo, kad bet kokiu atveju nuostolių dėl „Brexit“ nepavyks išvengti. Net jei Londonui pasisektų sutarti dėl visa apimančios laisvosios prekybos sutarties su ES, po „Brexit“ britų ekonomikos augimas per artimiausius 15 metų sulėtės 5 procentais. Jei sutarties sudaryti nepavyks, šis skaičius pakils iki 8 procentų.
Pasitraukti iš ES britai referendume nusprendė 2016 m. vasarą. Po metų, 2017-ųjų birželį, tarp Londono ir Briuselio prasidėjo derybos dėl atsiskyrimo sąlygų. Abi pusės tartis galės iki šių metų lapkričio. Pats D.Britanijos pasitraukimas iš ES numatytas 2019 m. kovo 29 dieną, o iki 2020 m. gruodžio 31 d. tęsis pereinamasis laikotarpis.
Kratys keliančius įtarimą
Jei derybos nenusiseks, D.Britanija neteks visų lengvatų, kurias jai teikė narystė ES. Viena svarbiausių – galimybė su visomis Bendrijos narėmis prekiauti be muitų. Tad britai ieško, kuo bus galima papildyti biudžetą, rašo gazeta.ru.
Vienas būdų, į kurį dėmesį atkreipia specialistai – pernai pradėjęs galioti su nelegaliais finansais susijęs įstatymais.
Rusų oligarchai – aktyviausi NT, kurio vertė – per 10 mln. svarų (11,2 mln. eurų) – pirkėjai. Pavyzdžiui, „Alfa Group“ bendrasavininkis Germanas Chanas Vestminsterio rajone turi NT už daugiau nei 75 mln. svarų (84,3 mln. eurų).
Reikia paminėti, kad D.Britanijoje prieglobstį rado visas sąrašas Rusijoje nepageidaujamais paskelbtų asmenų: „Euroset“ savininkas Jevgenijus Čičvarkinas, buvęs Maskvos banko vadovas Andrejus Borodinas, buvęs „VimpelCom“ generalinis direktorius Michailas Slobodinas, buvęs „Inkreditbank“ ir STB banko savininkas Germanas Gorbuncovas, „Mežprombank“ įkūrėjas Sergejus Pugačiovas.
Kol kas jokių garsiai nuskambėjusių bylų, kad dėl nelegaliai gautų lėšų kas nors būtų netekęs NT, nebuvo.
Mokesčių liesti nedrįs?
Oligarchų turtas – tik viena galimybių papildyti D.Britanijos biudžetą. Kitas pasirinkimas – padidinti mokesčius. Tačiau, kaip teigė Eurazijos plėtros banko vyriausiasis ekonomistas Jaroslavas Lisovolikas, „mokesčių klausimas – D.Britanijai labai jautri tema“. Šalyje veikia daug tarptautinių korporacijų, kurios, pakėlus mokesčius, gali perkelti veiklą į kitą šalį.
„Locko Bank“ pirmininko pavaduotojo Andrejaus Liušino nuomone, kompensuoti netekimus, kuriuos patirs dėl „Brexit“, D.Britanija gali glaudžiau bendradarbiaudama su amerikiečių korporacijomis ir sudarydama palankias sąlygas atvykti užsienio investuotojams.
Jei šitaip papildyti kišenės D.Britanijai nepavyks, ekspertų teigimu, šaliai teks gyventi kukliai.
Labiausiai kirs aktyviausiems
Mašinų gamybos sąnaudos padidės 5-13 proc., maisto produktų – 8-16 proc., žemės ūkio produkcijos – 8-17 procentų. Didmeninės ir mažmeninės prekybos kainos pakils 7-20 procentų. Šie skaičiai – iš britų vyriausybės dokumentų.
Rusijos liaudies ūkio ir valstybės tarnybos akademijos Visuomenės mokslų instituto Rusijos tyrimų centro direktorė Carol Leonard skaičiuoja, kad britai gali netekti 0,5 mln. darbo vietų. Itin sudėtinga šia prasme situacija gali susiklostyti Šiaurės Airijoje, Šiaurės vakarų Anglijoje ir Vakarų Midlandse. O būtent šiuose regionuose buvo daugiausia balsavusiųjų už „Brexit“. Apskritai D.Britanijai teks atsisakyti ketinimų subalansuoti biudžetą ir dar kelerius metus gyventi griežtos ekonomikos sąlygomis.
