Skandalas Latvijoje: kaip ir su kuo veikė svarbiausias šalies bankininkas

Latviją drebina didžiulis politinis skandalas, dėl kurio gali keistis ne tik atskirų valdininkų likimai, bet ir bankų sistemos plėtra. Nepajudinamu laikytas Latvijos centrinio banko vadovas Ilmaras Rimševičius buvo areštuotas jį įtariant korupcija ir neaiškios kilmės rusiško kapitalo plovimu. Tačiau šioje situacijoje susikirto ir Vašingtono bei Maskvos keliai. Kas bendro tarp Šiaurės Korėjos branduolinės programos, rusiškų milijonų ir svarbiausio Latvijos banko?

 I.Rimševičių grasino nužudyti. <br> Reuters/Scanpix nuotr.
 I.Rimševičių grasino nužudyti. <br> Reuters/Scanpix nuotr.
  I.Rimševičių grasino nužudyti. <br> Reuters/Scanpix nuotr.
  I.Rimševičių grasino nužudyti. <br> Reuters/Scanpix nuotr.
 I.Rimševičiaus vadovaujamas Latvijos bankas apkaltintas tuo, kad padėjo ABLV išpirkus jo vertybinius popierius.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 I.Rimševičiaus vadovaujamas Latvijos bankas apkaltintas tuo, kad padėjo ABLV išpirkus jo vertybinius popierius.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Šių metų sausį „Norvik“ apskundė Latviją Tarptautiniam arbitražo teismui. <br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Šių metų sausį „Norvik“ apskundė Latviją Tarptautiniam arbitražo teismui. <br> Reuters/Scanpix nuotr.
 A.F.Rasmussenas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
 A.F.Rasmussenas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
 Faktą, kad Latvijos banko vadovas atsidūrė už grotų, kai kurie sieja su tuo, kad G.Guselnikovas įgijo svarų „stogą“. <br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Faktą, kad Latvijos banko vadovas atsidūrė už grotų, kai kurie sieja su tuo, kad G.Guselnikovas įgijo svarų „stogą“. <br> Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Mar 2, 2018, 6:12 PM, atnaujinta Mar 3, 2018, 11:57 AM

Kai vasario 17-ąją pasirodė informacija, kad tik iš atostogų Ispanijoje grįžusio I.Rimševičiaus namuose ir darbo vietoje atliktos kratos, o jis pats išvežtas apklausai, ne vienas šias žinias įvertino kaip netikusį pokštą. Juk I.Rimševičius pagal nutylėjimą laikytas vienu kertinių valstybinės sistemos akmenų, o vadovaudamas Latvijos bankui jis pragyveno dešimt vyriausybių.

Po apklausos vyriausiąjį Latvijos bankininką išvežė į tardomąjį izoliatorių, kuriame I.Rimševičių pralaikė dvi dienas. Teisėsaugininkai jį paleido už 100 tūkst. eurų užstatą, kurį sumokėjo vienas bankininko bičiulių.

I.Rimševičiaus laukia teismo procesas ir greičiausiai atsisveikinimas su aukštomis pareigomis. Jis pats kategoriškai atsisakė atsistatydinti, tačiau bankininkui uždrausta eiti pareigas ir palikti šalį.

Ant lapelio – šimtas tūkstančių

Vienas tų, kuris neslėpė džiaugsmo dėl to, kad I.Rimševičius buvo areštuotas, – Rusijoje gimęs, dabar jau britų pilietis Grigorijus Guselnikovas, pagrindinis Latvijos banko „Norvik“ akcininkas.

Šių metų sausį „Norvik“ apskundė Latviją Tarptautiniam arbitražo teismui. Ieškinyje kalbama, kad nuo to meto, kai G.Guselnikovas prieš penkerius metus įsigijo kontrolinį „Norvik“ paketą, prasidėjo rimtos problemos su valstybinėmis institucijomis. „Sovietinės korupcijos, sovietinės ir europinės biurokratijos mišinys – blogiausias dalykas“, – skundėsi verslininkas.

Jau po to, kai buvo sulaikytas I.Rimševičius, G.Guselnikovas interviu naujienų agentūrai „The Associaced Press“ atskleidė, kad vos persikėlus į Latviją jam į draugus ėmė pirštis Renaras Kokinas. Jis prisistatė kaip žmogus, kuris puikiai išmano vietos politinę ir juridinę sistemą.

Sykį R.Kokinas G.Guselnikovą pakvietė į susitikimą privačiame name Rygos apylinkėse, kur vėliau atvyko ir I.Rimševičius. Aukštas pareigas einantis pareigūnas G.Guselnikovui prasitarė, kad gali pagelbėti, nes gerai sutaria su valstybine Finansų ir kapitalo rinkų komisija, kurios pareiga – stebėti bankus. I.Rimševičius patarė G.Guselnikovui bendradarbiauti su R.Kokinu.

Svarbiausias Latvijos bankininkas greitai išėjo, o R.Kokinas ant popieriaus parašė „100 000 per mėnesį“ ir parodė G.Guselnikovui. Geradarys leido suprasti, kad visi Latvijos bankai bendradarbiauja būtent taip.

Nepaisant to, G.Guselnikovas atsisakė – jis baiminosi, kad vienu mokesčiu reikalai nesibaigs. Į R.Kokino skambučius ir žinutes jis nutarė neatsakinėti, rašo lenta.ru.

Tačiau panašiai po metų G.Guselnikovo brolis pakvietė jį į draugo gimimo dieną. Draugas pasirodė esąs R.Kokinas, kuris vėl mėgino lenkti banko akcininką bendradarbiauti, tik vėl nesėkmingai.

Reikia pažymėti, kad po kiekvieno G.Guselnikovo atsisakymo jo bankas sulaukdavo naujų pretenzijų iš Finansų ir kapitalo rinkų komisijos.

„Norvik“ banko akcininkas tvirtino, kad dar kelis sykius buvo susitikęs ir su I.Rimševičiumi, o šis kas sykis darydavosi vis nekantresnis ir įspėdavo, kad atsisakius bendradarbiauti „Norvik“ bus išmestas iš rinkos.

Kuo toliau – tuo įdomiau. G.Guselnikovas buvo teisus spėdamas, kad 100 tūkstančių per mėnesį viskas nesibaigs. Per vieną susitikimų R.Kokinas pasiūlė per „Norvik“ pervesti 100 mln. JAV dolerių iš Rusijos. Šių lėšų kilmė kėlė įtarimų, tad už paslaugą G.Guselnikovui siūlė milijoną iš pervedamos sumos. Pervedimą turėjo atlikti verslininkas Germanas Milušas, kuris 2007 m. Latvijoje buvo nuteistas už kyšius politikams ir pabėgęs į Rusiją.

Važinėjo į Rusiją

Faktą, kad Latvijos banko vadovas atsidūrė už grotų, kai kurie sieja su tuo, kad G.Guselnikovas įgijo svarų „stogą“. Pernai metų sausį „Norvik banka“ direktorių tarybos pirmininko pavaduotoju tapo buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas. Tačiau jo vaidmens nereikia pervertinti: bankiniame skandale atsirado antrasis dugnas.

Neseniai JAV finansų ministerijos kovos su finansiniais nusikaltimais tinklas apkaltino Latvijos ABLV banką pinigų plovimu. Lėšos buvo skirtos finansuoti Šiaurės Korėjos branduolinei programai. Be to, šis bankas legalizavo iš Azerbaidžano, Rusijos ir Ukrainos patekusius pinigus.

I.Rimševičiaus vadovaujamas Latvijos bankas apkaltintas tuo, kad padėjo ABLV išpirkus jo vertybinius popierius. Latvijos finansų ministrė Dana Reizniecė-Ozola teigė, kad šio sandorio suma – 13 mln. eurų.

Vyšnia ant torto tapo 2010 m. rugpjūtį daryta fotografija, kurioje matyti medžiotojų namelyje poilsiaujantis I.Rimševičius, o greta jo – labai į Dmitrijų Pilščikovą panašus asmuo. D.Pilščikovas – Informacinių technologijų tyrimų instituto generalinis direktorius, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimas žmogus. I.Rimševičius netruko paskelbti, kad nuotrauka padirbta.

Fotografiją paviešinusi naujienų agentūra AP rašė, kad, nepatvirtintais duomenimis, nuo 2010 m. I.Rimševičius Rusijoje lankėsi mažiausiai aštuonis kartus. AP tvirtino esantys tikri, kad fotografija – autentiška.

Tačiau Latvijos gynybos ministerija pareiškė, kad prieš Latviją surengta didžiulė informacinė operacija panaši į tą, kuri buvo vykdoma prieš rinkimus JAV, Prancūzijoje ir Vokietijoje.

Žinybos atkreipė dėmesį, kad I.Rimševičių kompromituojanti nuotrauka įtartinai greitai išplito tuose interneto šaltiniuose, kurie apie Latviją nieko anksčiau iš viso nerašė.

„Visa tai liudija, jog labai tikėtina, kad tai – tyčia surengta didžiulė operacija siekiant diskredituoti Latviją Vakarų akyse. Ministerija neatmeta, jog tai – tik pradžia mėginant iš išorės paveikti Latvijos vidaus politiką ir šiais metais spalį vyksiančius rinkimus į Saeimą“, – sakė karinėje žinyboje.

Europos Parlamento narė Inesė Vaiderė taip pat netiki, kad Latvijos bankai galėjo plauti nešvarius rusiškus pinigus. I.Vaiderė darė prielaidą, kad skandalas, į kurį įveltas I.Rimševičius – Rusijos operacija. O Latvijoje garsus žurnalistas Lato Lapsas tiesiai pareiškė, kad bankinėje byloje aiškiai matyti rusiškas pėdsakas.

Ieško patogesnio?

Pats įtariamasis tvirtino, kad tapo kažkam Latvijoje nepatogus. „Mane nedviprasmiškai grasino nužudyti, tiksliau – grasino nušauti. Apie tai esu pranešęs teisėsaugai. Gavau konkretaus žmogaus žinutę. Tai buvo sausio pabaigoje“, – kalbėjo I.Rimševičius.

Dėl nelaimių jis kaltina „Norvik“ ir ABLV bankus. I.Rimševičius tvirtino, kad G.Guselnikovo veiksmai Latvijoje – gerai suplanuota afera. „Jis nori laimėti bylą ir gauti 200 mln. eurų, kad galėtų pasitraukti Latvijoje palikęs savo banką. Nieko nereikalavau pinigų ir kyšių negavau“, – kalbėjo I.Rimševičius. Jis taip pat pridūrė, kad G.Guselnikovas „Norvik“ banką įsigijo svetimais pinigais, o tikruosius savininkus slepia.

ABLV banką I.Rimševičius kaltina tuo, kad jo atstovai kreipėsi į Latvijos banką prašydami pagalbos, kad galėtų gauti milijardą eurų likvidumui palaikyti. „Jų prašymo patenkinti negalėjome. Kitaip būtume pažeidę JAV ABLV bankui taikomas sankcijas dėl to, kad bankas apėjo Šiaurės Korėjai taikomas sankcijas. ABLV taip pat suinteresuotas, kad būtų pakeistas ofšorinių kompanijų įstatymas. Jie nori vietoj manęs matyti sukalbamesnį asmenį, kad valstybės rankomis išgelbėtų savo banką“, – įsitikinęs I.Rimševičius.

Sunkioji artilerija

Latvijos bankų sistema ilgus metus naudotasi plaunant nešvarius pinigus iš Rusijos ir kitur. Latvijos opozicijos politikas Vladimiras Lindermanas, priklausantis Rusijos nacionalinei bolševikų partijai, teigė, kad tokia padėtis be abejonės neįtiko JAV. Politiko teigimu, G.Guselnikovas Vakaruose turi įvairių ryšių, todėl jam pasisekė rasti teisingus šalininkus.

„Buvęs NATO generalinis sekretorius A.F.Rasmussenas direktorių taryboje ir triuškinanti publikacija AP – tai jau sunkioji artilerija. Nėra įrodymų, kad konfliktas iš pat pradžių turėjo politinį matą, tačiau netrukus jį įgavo. Kova su korupcija – mėgiama amerikiečių korta“, – kalbėjo V.Lindermanas.

Latvijoje populiarus politikas, Ventspilio meras Aivaras Lembergas mano, kad susiklosčiusi situacija labai paranki JAV. „Latvija atsisveikina su svajone tapti dar vienu centru pasauliniame bankų sektoriuje. Šiandien ši svajonė palaidota, tačiau tai paranku JAV. Amerikiečiai valo vietas Trumpo (JAV prezidentas Donaldas Trumpas – red. past.) kolegoms ir jo artimam ratui, kuris turi interesų bankinių paslaugų sektoriuje“, – įsitikinęs Ventspilio meras.

Jo manymu, I.Rimševičių palietę įvykiai greičiau panašūs į JAV, o ne Rusijos ataką. Mat pastarąją susiklosčiusi situacija visiškai tenkino. O to pasakyti apie partnerius už vandenyno negalima: jie vienu metu susivokė, kad nekontroliuoja Rytų Europos finansų srautų. Beje, JAV valstybės departamentas pareiškė, kad padės Latvijai sukurti naują stiprų finansų sektorių.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.