Tiesa, nors tokius dalykus prognozuoti ypač sunku, trečiadienį Lietuvos ekonomikos konferencijoje SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda ramino, kad kol kas lietuviai gali būti ramūs, tačiau išdavė, kad vienas kabliukas visgi yra.
Pasaulio ekonomikos auga
„Niekas rimtai nepultų ginčytis, kad krizė anksčiau ar vėliau į Lietuvą ateis. Manau, svarbu atsakyti, ar Lietuva geriau pasirengusi krizei nei anksčiau“, – savo pranešimą pradėjo G.Nausėda.
Visgi, kalbant apie pasaulio ekonomiką, pasak jo, ji išlaiko augimo tempą.
„Pasaulio ekonomikose turime gana subalansuotą plėtrą. Šiuo metu būtų gana sudėtinga atrasti geografinį tašką, kur problemos yra didelės ir tai galėtų išprovokuoti didesnes problemas.
Net Rusijos ekonomika auga nemažu tempu. Labai džiugina kontaktai tarp Šiaurės ir Pietų Korėjų, bet prekybos karai šiandien galimi“, – sakė ekonomistas.
Užsiminęs apie prekybos karus G.Nausėda akcentavo, kad laimėtojų prekybos karuose niekada nebūna: čia pralaimi abi pusės.
„Aš sakyčiau, kad prekybos karai visais atvejais yra pralaimintys. Pralaimi abi pusės. Nebent JAV būtų izoliuota arba JAV valdžia norėtų muitais arba protekcionistine politika apsaugoti konkrečią savo ekonomikos šaką nuo išorinės konkurencijos“, – apie JAV rinką ir prekybos karus kalbėjo jis.
Krizė – iš finansų rinkų
Kalbėdamas apie krizę ekonomistas analizavo rodiklius, tačiau teigė, kad aritmetinių vidurkių tarp ekonmikos pakilimo ir nuosmukių išvesti visgi neįmanoma, mat tie laikotrapiai labai skirtingi.
„Šiuo metu po paskutinio nuosmukio pakilimas tęsiasi jau labai ilgai ir atėja prie rekordo“, – sakė G.Nausėda.
Visgi, jei lygintume JAV ir Lietuvos ekonomikas, pasak G.Nausėdos, situacija kur kas labiau įkaitusi yra JAV, turint omenyje ir tai, kas visai neseniai įvyko finansų rinkose.
„Žinoma, visi atkreipėme dėmesį į tai, kas įvyko finansų rinkose neseniai, ir mėginome ieškoti analogų, ar tai gali būti įžanga į ekonominę krizę. Tik reikėtų atkreipti dėmesį, kad turėjome neseniai daug didesnių smuktelėjimų rinkose, o tai, kas įvyko 2018 m. pradžioje, kritimas buvo tik 9 proc.”, – ramino ekonomistas ir pridūrė, kad finansų rinkos taip tarsi atsiriaugėjo.
„Rinka ilgą laiką buvo maitinama pigiais pinigais, kurie ateina iš centrinių bankų. Ir ta rinka prisimaitinusi išleidžia tą nemalonų garsą, tik neaišku, ar tai reiškia dideles skrandžio bėdas“, – svarstė jis.
G.Nausėda prasitarė manantis, kad jei krizei per artimiausius metus visgi bus lemta ateiti, ji kils finansų rinkose.
„Tik nemanau, kad šis akcijų kritimas buvo jos pradžia“, – patikino G.Nausėda.
NT burbulo nėra
Pasak ekonomisto, reikia pripažinti, kad Baltijos šalių ekonomikos augimo ciklui yra pražilusi barzda, o mūsų augimo tempai dabar prilygsta išsivysčiusių šalių augimui.
Tai, kaip Lietuva yra pasiruošusi krizei, rodo ir namų ūkių skolos. Jos šiandien yra mažesnis nei prieš dešimtmetį.
„Dabar patys bankai yra mažiau priklausomi nuo užsienio šaltinių. Prieš dešimtmetį taip buvo todėl, kad kredito ištekliai šalies viduje buvo nepaprastai brangūs. Indėlių palūkanų normos buvo daugiau nei 10 proc. Dabar mes apskritai nejaučiame problemos savo rinkose paskoloms pasitelkti indėlius“, – apie vieną krizės indikatorių sakė ekonomistas.
Ne mažesnis rodiklis, anot jo, ir nekilnojamojo turto (NT) rinka: „Būsto įperkamumas šiandien yra dvigubai didesnis, o kainos – penktadaliu mažesnės nei 2007 m.”
Prakalbus apie galimą NT burbulo sprogimą ekonomistas sakė nematąs, kas čia turėtų sprogti, ir palygino rinką su futbolo kamuoliu.
„Šiuo metu jis tik pusiau pripūstas“, – teigė jis.
Yra vienas „bet“
Nors daugelis požymių rodo, kad krizė Lietuvos ir pasaulio už kampo kol kas dar nelaukia, vienas dalykas, kuris šiandien yra taip pat, kaip 2008-aisiais, Lietuvoje visgi yra.
„Tai yra vienetinio darbo užmokesčio sąnaudų didėjimas. Tai atsitinka dėl to, kad atlyginimai auga pagal darbo rinkos situaciją, kurioje mes matome, kad darbuotojas šiuo metu diktuoja savo sąlygas darbdaviui ir dėl to darbo jėgos kaina auga sparčiai, nežiūrint į tai, kaip auga darbo našumas. Manau, kad tai tęsis ir artimiausiais metais“, – įspėjo ekonomistas.
Jis teigė, kad su tuo Lietuva kovoti gali, tačiau klausimas, kokiomis priemonėmis?
„Galima stabdyti darbo užmokesčio augimą arba didinti darbo našumą. Pirmas būdas būtų beprasmiškas, nes jis lemtų dar didesnę emigraciją. Valdžia kol kas laikosi dviprasmiškos pozicijos, ji agituoja, kad užmokestis turi atspindėti realią situaciją, tačiau pati atlyginimus didina lėčiau nei verslas.
Ta prasme valdžia pati prisideda prie lėtesnio darbo užmokesčio augimo. Manau, kad darbo užmokesčiui reikia leisti augti laisvai“, – sakė jis.
