G. Nausėda apie Lietuvos–Lenkijos ekonominius ryšius: kai kas atrodo paradoksalu

Pastaruoju metu galima matyti tam tikrą Lietuvos ir Lenkijos santykių pagerėjimą – Lietuvoje vasario 16 d. lankėsi Lenkijoje prezidentas, o šį penktadienį Vilniuje vyko susitikimai su premjeru. Pasak ekonomisto dr. Gitano Nausėdos, šie susitikimai nemaža dalimi yra nulemti bendrų dviejų šalių ekonominių klausimų. Tiesa, anot jo, verta pastebėti neįprastai menką Lietuvos eksportą į šią kaimyninę šalį.

Ekonomistas, SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda pažymi, kad šiuo metu Lietuva ir Lenkija turi daug bendro, ypač dirbdamos ties energetikos projektais.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ekonomistas, SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda pažymi, kad šiuo metu Lietuva ir Lenkija turi daug bendro, ypač dirbdamos ties energetikos projektais.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

LRT TELEVIZIJOS laida „Laba diena, Lietuva“, LRT.lt

Mar 10, 2018, 10:17 AM

Ekonomistas, SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda pažymi, kad šiuo metu Lietuva ir Lenkija turi daug bendro, ypač dirbdamos ties energetikos projektais. Tarp jų – elektros tinklų sinchronizacijos projektas, elektros (ne)pirkimo iš būsimos Astravo AE klausimas. Taip pat svarbūs „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“ projektai, geležinkelio ruožo iki Latvijos pasienio atstatymas (idant Lenkijos naftos koncerno valdoma bendrovė „Orlen Lietuva“ galėtų veikti efektyviau), naftos žvalgyba Baltijos jūroje.

Pasak G. Nausėdos, visi šie klausimai vienodai svarbūs tiek mums, tiek Lenkijai.

„Susisiekimas ne tik su Lietuva, bet ir su kitoms Baltijos valstybėmis yra Lenkijos gyvybinis interesas. Kaip ir apsirūpinimas dujomis arba normalios viso regiono dujų rinkos egzistavimas taip pat yra Lenkijos interesas. Taip pat naftos paieška Baltijos jūroje. <...> Jie suinteresuoti plėstis, pasižvalgyti ir kaimyninėse valstybėse“, – sako ekonomistas.

G. Nausėda pažymi, kad importo ir eksporto operacijų suaktyvinimas taip pat yra svarbus Lenkijos interesas. Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad eksportas į Lenkiją pernai išaugo tik kiek daugiau nei 4 proc. Tuo tarpu eksportas į Rusiją padidėjo apie 30 proc., į kitas svarbias rinkas –15–25 procentais. Tai, pasak jo, paradoksalu.

„Atrodo šiek kiek paradoksaliai, turint omeny, kad Lenkija tikrai nėra lėčiausiai auganti Europos Sąjungos valstybė, veikiau – atvirkščiai. Dėl to mūsų potencialas šitoje rinkoje, tiek mūsų eksporto, tiek jų eksporto į Lietuvą potencialas toli gražu nėra išnaudotas“, – sako ekonomistas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.