Kaip suderinti studijas ir verslą? O gal mokytis jau reikia galvojant apie verslą? Ką mano ir kaip šią dilemą sprendžia kasdien su Z karta ir reikliais, bet imliais studentais susiduriančios dėstytojos?
Išmokta teorija – praktikoje
Jaunosios kartos studentai yra reiklesni, jiems nepakanka tik teorinių žinių ar atvejo analizių sprendimo, jie nori realių veiklų, pastebi aukštųjų mokyklų dėstytojos. Taigi dar studijose jos stengiasi derinti praktiką su teorija, kviečia verslo atstovus skaityti paskaitas universitete, dalyvauja įvairiose programose.
Vienas iš tokių būdų – jaunimo verslumo skatinimo programa.
„Futurepreneurs“, kurioje šiuo metu dalyvauja 28 Kauno technologijos universiteto Verslo ir antreprenerystės studijų programos trečiojo kurso studentai ir Vilniaus kolegijos Kūrybiškumo ir verslo inovacijų studijų programos 18 pirmojo kurso ir 12 antrojo kurso studentų.
„Studentai dalyvavimą programoje priėmė labai pozityviai. Kai žinias gali pritaikyti praktikoje, didėja jų motyvacija mokytis. Jie dažnai nori interaktyvių užduočių, nori dalyvauti kuriant realius produktus ar sprendžiant realias problemas.
„Futurepreneurs“ tai ir siūlo: realų pasaulį ir realų idėjų pristatymą tikriems investuotojams. Tai studentus ir motyvuoja, ir tuo pačiu neramina, kyla sportinis azartas“, – teigia docentė Rita Jucevičienė, Kauno technologijos universiteto Verslo krypties studijų programų vadovė.
Puiki vieta kūrybiškumui
Dabartinė Z karta kitaip mato tas pačias problemas ir gali pasiūlyti novatoriškų idėjų. Sparčių pokyčių ir technologijų raidos laikas, kuriame jie augo, savaime diktuoja kitokį požiūrį.
„Dalyvavimas verslumo programose skatina studentų kūrybišką požiūrį, siekį domėtis naujovėmis ir įtraukia į netradicinių sprendimo būdų paiešką sprendžiant įvairias problemas“, – teigia Dalia Karlaitė, Vilniaus kolegijos Verslo vadybos fakulteto lektorė.
Ji tai pat priduria, kad dalyvaudami tokiose programose naudą ir pridėtinę vertę pajunta visi studentai. „Vieniems tai yra galimybė demonstruoti savo kūrybinius gebėjimus generuojant idėjas, kitiems – iššūkis, kurį reikia įveikti, tretiems – tai žaidimas, kuriame jie gali pritaikyti gerąją patirtį praktikoje ir ją modifikuoti“, – priduria D. Karlaitė.
Verslumo programos yra itin naudingos jaunuoliams, kuriems reikalinga nuolatinė kaita, įsitraukimas į nekasdienes veiklas, interaktyvias ir skirtingas užduotis. Galimybė tiek asmeniškai kurti ir susidurti su verslu, tiek pamatyti ar susipažinti su kitais, tai jau padariusiais, studentus motyvuoja ir įrodymas, kad nėra nieko neįmanomo.
Šiai kartai rūpi ateitis
„Futurepreneurs“ programą įgyvendinančio Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko direktorė Laima Kaušpadienė teigia pastebinti, jog šiuolaikinis jaunimas nori kurti ne bet kokį verslą. Jie galvoja apie ateitį, nori veikti atsakingai bei tausoti aplinką.
„Mūsų įgyvendinamos programos tikslas yra dviejų krypčių. Mes norime edukuoti studentus ir suteikti jiems galimybę praktiškai įsitikinti, kokios yra verslo kūrimo stadijos bei su kokiais iššūkiais jie neišvengiamai susidurs.
Tuo pačiu mes juos paraleliai skatiname galvoti apie verslo poveikį aplinkai, spręsti šiuolaikinio pasaulio problemas. Matome, kad dabartiniam jaunimui tai yra itin aktualu, nes jiems ne tas pats, kokiame pasaulyje mes gyvensime“, – priduria L. Kaušpadienė.
„Verslo programų studentai turi gebėti žiūrėti į ateitį, darnumą, šiuolaikines problemas, kurios kyla dabar ir kils ateityje. Verslas eina į priekį ir ateities verslininkams rūpi ne tik daryti dideles apyvartas, bet ir tai, kokį poveikį jų verslas turi mus supančiai aplinkai“, – pastebi R. Jucevičienė.
Dar studijuojanti universitete ir auganti jaunoji karta rodo, kad jiems svarbu matyti atsakingą įmonės požiūrį į šiuolaikines problemas, praktiškai liudyti, kaip konkretus verslas prisideda prie pokyčių ir gerovės puoselėjimo.
Galimybė testuoti
Teorijos skaitymas ir klausymas yra labai svarbus, tačiau jos pritaikymas ir adaptavimas praktikoje, atsižvelgiant į šių dienų poreikius, yra dabartinių aukštųjų mokyklų tikslas.
Galimybė savo kailiu kurti verslą ir išsiaiškinti jo veikimo principus dar studijuojant ypatingai motyvuoja studentus. Tokiu būdu jie pamato realybę ir tai, kad ne viskas, kas įdomiai skamba parašius juodu ant balto, veikia ir yra reikalinga gyvenime.
„Studentai suprato ne tik socialinių ir ekologinių problemų sprendimo būtinybę, bet ir projektų rengimo svarbą, suvokė, kad pirminiai projektų variantai gali likti ir neįgyvendinti dėl to, kad idėja yra nereikalinga rinkai, trūksta profesionalų ar finansų“, – priduria D. Karlaitė.
Visgi D. Karlaitė priduria, kad studentai nepasiduoda bei nenori eiti lengviausiu keliu, todėl jų motyvacija įrodyti, kad jie gali, didėja. Jie nenuleidžia rankų ir tik dar intensyviau ieško sprendimo būdų.
Gražių žodžių visgi neužtenka – reikia pagrįstų argumentų, praktinių pavyzdžių. Tą bus galima pamatyti balandžio 18 d., kada įvyks baigiamasis „Futurepreneurs“ programos renginys.
Tą dieną programoje dalyvaujančių jaunuolių komandos pristatys savo verslo idėjas potencialiems investuotojams, o komisija išrinks geriausius. Jaunuoliai varžosi trijose kategorijose: informacinės ir komunikacijos, švariosios technologijos ir socialinės inovacijos.
