Jam pritarė ir kiti pašnekovai, kurių teigimu, kelias, kurį iki šiol kurdama savo įvaizdį nuėjo Lietuva, nedavė jokių ryškių rezultatų ir norint iš tiesų paskleisti tinkamą žinią apie šalį reikia įsteigti už tai atsakingą instituciją.
Pritarė Švedijos pavyzdžiui
Dar prieš diskusiją apie Lietuvos valstybės įvaizdį savo sėkmės kūrimo pavyzdį pristatė Švedijos instituto direktorė Annika Rembe. Jos teigimu, švedai, formuodami ir pristatydami save pasauliui, niekada nesiekė išskirti savęs kaip vienintelės teisingos ir geros šalies iš visų, jų tikslas – bendradarbiavimas ir teigiamo pavyzdžio rodymas.
„Mūsų strategija skirta visoms organizacijoms paremti, regioninėms organizacijoms skatinti verslą, turizmą, remiame energetikos, inovacines agentūras ir valstybines organizacijas, keliaujančias po pasaulį ir pasakojančias apie Švediją“, – instituto veiklą pristatė ji.
Tokiam pavyzdžiui, kai šalies įvaizdį kuria tam tikra institucija, pritarė ir Lietuvos ekspertai, kurių nuomone, toks susibūrimas padėtų sukontroliuoti ir užtikrinti sklandžią kitų organizacijų veiklą bei sprendimų įgyvendinimą.
Vis dėlto apie tokio plano įdiegimą mūsų šalyje gana pesimistiškai atsiliepė viešųjų ryšių ekspertas Mykolas Katkus. Jo nuomone, nėra nė vieno aiškaus modelio, kuris tiktų visoms šalims.
„Švediškas modelis, kai institutas sukuria kultūrą ir leidžia ja naudotis, yra nuostabus. Ar Lietuvoje švediška vadyba veikia? Ne, tai yra nerealu. Komunikacija yra toks dalykas, kai daroma, ir tada pavyksta arba nepavyksta. Mes privalome turėti labai stiprų dialogą tarp profesionalų“, – svarstė jis.
J.Navickas dabartinę šalies padėtį įvaizdžio kūrimo klausimu vertino itin kritiškai, nes, anot jo, Lietuvai yra be galo sunku išsiskirti.
„Norėdami parodyti save, mes susiduriame su paprastomis problemomis: mes norime būti inovatyvūs, bet estai yra inovatyvesni, norime parodyti savo gražius ežerus, bet Norvegija turi gražesnių“, – komentavo jis.
Eksperto teigimu, apskritai yra nusikaltimas ignoruoti, kad Lietuva yra posovietinė valstybė ir turi daugybę problemų, kurias reikėtų spręsti. Jo nuomone, šaliai, kurioje 85 proc. žmonių yra nusistatę prieš vienos lyties partnerystę, yra sunku prilygti modernioms Vakarų kultūroms.
„Mano pasiūlymas yra mikrosegmentavimas. Kiekvienai šaliai mes galime surasti atskirą pranašumą, kurį galime parodyti. Reikia susidaryti daug auditorijų ir parinkti jiems tam tikrus pavyzdžius, tarkim, geras uždarbis ukrainiečiams, laisvė baltarusiams ir gera prekyba lenkams“, – siūlė J.Navickas.
Kultūros ministrės patarėjas Viktoras Bachmetjevas šalies įvaizdžio kūrime išskyrė tris dalykus: kiekviena šalis turi žinoti, ką nori papasakoti, kur nori nueiti ir tuomet jau eina taktiniai dalykai.
„XXI amžiuje pirmi du visiškai nepasikeitė, lūžis įvyko tik kalbant apie taktiką. Kaip kursime įvaizdį XXI amžiuje? Taip, kaip normalios šalys jį kūrė XX amžiuje. Anksčiau Lietuva to įvaizdžio visiškai nekūrė, tai prasidėjo tik per pastaruosius 18 metų“, – tikino jis.
Patarėjas svarstė, kad Lietuva neturi didelių sėkmės istorijų, o visos problemos dėl to yra susijusios su organizavimu ir supratimu.
„Mes nežinome, ar buvome ką nors gero sugalvoję, nes nieko iš esmės nepabandėme. Padarėme viešąjį pirkimą, kilo skandalas, išsigandome ir atšaukėme. Tuomet vėl tas pats. Mes nežinome, kas buvo gerai ir kas ne. Tai yra politinės valios trūkumas ir koordinuojančio centro, kuris galėtų „duoti per ausį“ tiems, kuriems priklauso, nebuvimas“, – aiškino patarėjas.
Nesutarė dėl plano ir valdžios įtakos
V.Bachmetjevas taip pat išskyrė stereotipus, kuriais Lietuva nuolat mėgina save pristatyti pasauliui. Anot jo, egzistuoja įtampa tarp to, kuo mes esame įdomūs, ir to, kuo norime būti įdomūs.
„Jeigu lietuviai nusprendė, kad mes turime būti įdomūs šaltibarščiais, tai visi vargšai turistai Lietuvoje bus priversti jų paragauti. Dar patvirtinti, kad A.Sabonis yra geriausias atletas žmonijos istorijoje. Aš visada sakau, kad pabandykime į įvaizdį žiūrėti kaip į techninę užduotį, o ne smulkias detales. Yra vienas privatus bankas, kurio atstovas sugalvojo, kad Lietuvos problema yra angliškame jos pavadinime raidė „h“. Na, ir dabar visi susėdame ir diskutuojame apie tai. Kam?“ – ironiškai klausė jis.
„Laisvės TV“ direktorius Mykolas Markauskas šalies įvaizdžio kūrimą palygino su pramogų verslu, kuriame įvaizdis yra labai svarbus, nes nuo jo priklauso, kiek žmogus uždirbs pinigų.
„Man susidaro toks įspūdis, kad norėdami būti roko žvaigždėmis mes nedarome to darbais. Mes turime įgalinti žmones prisiimti atsakomybę, savarankiškumo jausmą. Taip turėtume 2 milijonus „ambasadorių“, kurie galėtų eiti ir kalbėti, kokia nuostabi ta Lietuva yra“, – sakė pašnekovas.
Kalbėdami apie planą, kurio turėtų imtis lietuviai, pristatydami savo šalį, diskusijos dalyviai pripažino, kad Lietuva nėra gerų taktikų tauta. Vis dėlto V.Bachmetjevas įsitikinęs, kad dėl to nereikia nuleisti rankų.
„Mes šnekame apie 10 metų pastangas ir sakome, kad nėra rezultatų. Jeigu mes iššvaistėme 10 metų, kam gaila dar dvejų? Mano galva, žinoma, kad stengtis reikia toliau, klausimas tik dėl formato. Jeigu švedams tam reikėjo dvejų metų, tai mums reikėtų bent 4, nors tikriausiai galima apsidrausti ir sakyti, kad 6“, – juokėsi jis.
Kultūros ministrės patarėjui paprieštaravo M.Katkus. Pastarojo įsitikinimu, svarbiausia kuo greičiau suprasti savo idėją, kurią norime pristatyti, ir įsteigti organizaciją, nes „tokios paieškos būtų tiesiog kvailos“.
„Tikėtis, kad 6 metus dar klaidžiosime kaip Mozė po dykumą ir tada galiausiai ką nors atrasime, yra nerealu. Mums reikia bendros organizacijos, kuri turėtų galią atlikti komunikaciją, ir tam tikrų „kiaušinių“, kurie padėtų atlikti darbus iki galo, nes vieni juos turi, kiti – ne, ir tada vėl nieko neišeina“, – kritikavo jis.
Nuomonės išsiskyrė ir kalbant apie valdžios įsikišimą į šalies įvaizdžio kūrimą. Beveik visi dalyviai pritarė, kad valdžia turėtų prisiimti atsakomybę, nes lyderystė ir politinė galia yra neatsiejamos.
Vis dėlto tam paprieštaravo M.Markauskas: „Sveiki, premjere, nieko nedarykit." Aš esu už tai, kad politikus reikėtų eliminuoti iš šio proceso, kad netrukdytų dirbti. Tegul leidžia daryti, o ne trukdo.“
