Pasak milijardieriaus, Europos Sąjunga susidūrė su trimis pagrindinėmis problemomis. Tai – pabėgėlių klausimas, teritorinė dezintegracija ir griežta taupymo politika dėl finansų krizės, kuri „sutrukdė Europos ekonominei plėtrai“.
„ES išgyvena egzistencinę krizę. Visa tai, kas galėjo blogai klostytis, susiklostė blogai“, – sakė G.Sorosas.
Jis taip pat pažymėjo, kad JAV pasitraukimas iš branduolinės sutarties su Iranu ir neapibrėžtumas su muitais pakenks Europos ekonomikai, ypač Vokietijos.
„Mes galime susidurti su dar viena rimta finansų krize“, – pridūrė G.Sorosas.
Kad „pasaulis gali susidurti su tarptautine krize“, neseniai pareiškė ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Ž.Mauricas: Europa jau perėjo ugnį ir vandenį
Ekonomistas Žygimantas Mauricas nelinkęs sutikti su G.Soroso prognozėmis.
„Manau, kad ES juodžiausias laikas praeityje. Ji patyrė labai daug iššūkių. Tai ir valstybės skolų, ir migrantų krizės, ir „Brexit“. Stebėtina, bet ES rado sprendimus ir dabar yra netgi stipresnė nei kada nors anksčiau. Ji jau perėjo ir ugnį, ir vandenį. Ir tai matyti stebint ekonominių lūkesčių indeksą. Ne vienus metus Didžiosios Britanijos indeksas buvo didesnis nei Vokietijos, o pastaruosius porą metų Vokietijos ekonominių lūkesčių indeksas yra didesnis ir vienas didžiausių pasaulyje. Kol Vokietijos ir Prancūzijos lyderystė stiprėja, manau, kad ES padėtis nėra tokia prasta, kaip bandoma pateikti“, – sakė ekonomistas.
Tačiau Ž.Mauricas sako, kad galimai krizei reikia ruoštis iš anksto:
„Sakoma: nori taikos – ruoškis karui. Tas pat ir čia: nori stabilumo – ruoškis krizei. Ir tai teisingas požiūris. Aišku, nereikia perlenkti lazdos. Kita vertus, ta krizė tam tikrose šalyse jau vyksta. Tarkime, šalyse, kuriose ekonomika auga lėtai, iš kurių išteka kapitalas, – Turkijoje Rusijoje, Brazilijoje. Besivystančioms rinkoms artimiausi metai bus kupini iššūkių, o jeigu dar Kinija sukluptų... Taigi, manau, jeigu krizė ateis, ji ateis iš Rytų“, – komentavo ekonomistas.
Ciklas lenkiasi ne į gerą pusę
Ekonomistas Gitanas Nausėda G.Soroso įžvalgas komentavo taip:
„Nemanau, kad G.Soroso mintys nusipelno tik ignoravimo. Šitas žmogus per pastaruosius dešimtmečius yra įžvelgęs pakankamai svarbių dalykų.
Tai, ką jis kalba apie būsimą ekonominę krizę, nedisonuoja su tuo, kad gyvename paskutiniuosius ekonominio ciklo metus. Šis ciklas – antras ilgiausias pagal trukmę po Antrojo pasaulinio karo, o iki paties ilgiausio ciklo trūksta tik keliolikos mėnesių.
Šis chronologinis krizės nustatymo metodas gal ir nėra absoliučiai tikslus metodas, tačiau tai byloja, kad ekonomikos ciklas yra gerokai užsitęsęs.
Kai kurios ekonomikos ima pavargti, o akcijų rinkos, pradedant 2011-aisiais, pasižymi ilga kursų augimo tendencija, kurios nepaveikė jokios rimtos korekcijos.
ES turi daug problemų, kai kurios jų – sudėtingos. Dalis šalių kritikuojamos, kad vykdo pernelyg restrikcinę socialinę politiką: daugiau išleisdamos galėtų sukurti didesnį augimą euro zonoje. Ypač tai pasakytina apie Vokietiją.
Pabėgėlių klausimas – savotiškas nuodėgulys, kuris rusena ir bet kada gali įsiplieksti. Ar iš to kyla tiesioginiai pavojai ekonomikai? Nebūčiau didelis pesimistas.
Viena vertus, jei nesugebama problemos suvaldyti, ji dezorganizuoja ekonomiką. Kita vertus, pabėgėlius integruojant į visuomenę, jie gali ekonomikai suteikti papildomą stimulą.
2017 m. ES, euro zonos ekonomikai buvo labai sėkmingi. Tačiau šiais metais atsirado nerimą keliančių požymių – verslo ir gyventojų nuotaikos suprastėjo pirmiausia dėl prekybinių karų pavojaus. Atrodo, kad šiais metais ciklas, kuriuo ES džiaugėsi pastaruoju metu, lenkiasi ir lenkiasi ne į gerą pusę“.
Susiję straipsniai
