Gitanas Nausėda įvertino naująsias reformas: įžvelgia Trojos arklį

Ketvirtadienį Seimas turėtų galutinai apsispręsti dėl mokesčių reformos. Vienas iš svarbiausių siūlymų – keisti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą. Vietoj dabartinių 15 proc., nuo kitų metų būtų įvestas 20 proc. GPM tarifas, o 27 proc. tarifą siūloma taikyti pajamoms, kurios viršija 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU).

„Tam tikras Trojos arklys čia yra“, – kalbėdamas apie naująsias reformas sakė Gitanas Nausėda.<br>T.Bauro nuotr.
„Tam tikras Trojos arklys čia yra“, – kalbėdamas apie naująsias reformas sakė Gitanas Nausėda.<br>T.Bauro nuotr.
„Dabar, kai dalis pensijos atsiduria valstybės biudžete, politikai gauna auksinį argumentą siūlyti bet kam didinti mokesčius – puodeliams, kėdėms, sagoms, automobiliams, nes mažos pensijos“, – sakė Ž.Šilėnas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
„Dabar, kai dalis pensijos atsiduria valstybės biudžete, politikai gauna auksinį argumentą siūlyti bet kam didinti mokesčius – puodeliams, kėdėms, sagoms, automobiliams, nes mažos pensijos“, – sakė Ž.Šilėnas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
„Tam tikras Trojos arklys čia yra“, – kalbėdamas apie naująsias reformas sakė Gitanas Nausėda.<br>T.Bauro nuotr.
„Tam tikras Trojos arklys čia yra“, – kalbėdamas apie naująsias reformas sakė Gitanas Nausėda.<br>T.Bauro nuotr.
„Aš jums garantuoju, kad po kelių metų, tos pačios kadencijos ar kitos kadencijos Seime prasidės siūlymai. Sakys: žiūrėkite, gerbiamieji, iš tų 27 proc. GPM tarifo nieko nesurinkome, 4 mln. eurų, socialinė atskirtis didelė, reikia kažką daryti. Ir prasidės siūlymai ir sakys: eikime pas mažiau uždirbančius žmones ir jiems taikykime aukštesnį mokestį, nes jiems reikia pinigų“, – sakė Ž.Šilėnas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
„Aš jums garantuoju, kad po kelių metų, tos pačios kadencijos ar kitos kadencijos Seime prasidės siūlymai. Sakys: žiūrėkite, gerbiamieji, iš tų 27 proc. GPM tarifo nieko nesurinkome, 4 mln. eurų, socialinė atskirtis didelė, reikia kažką daryti. Ir prasidės siūlymai ir sakys: eikime pas mažiau uždirbančius žmones ir jiems taikykime aukštesnį mokestį, nes jiems reikia pinigų“, – sakė Ž.Šilėnas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Jun 27, 2018, 6:07 PM

Taip pat keičiasi neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) tvarka. Kitąmet NPD didėtų iki 2 VDU, o jo dydis sieks 300 eurų.

Apie tai, kaip po mokesčių reformos pasikeis žmonių pajamos, „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė kalbėjosi su Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentu Žilvinu Šilėnu bei ekonomistu Gitanu Nausėda.

– Maždaug mėnesį Seimas turėjo mokesčių reformos svarstymams, kurie turėtų pakeisti tiek pajamas, tiek išlaidas. Bet pakeitimai daromi per naktį – pastarąją naktį įvyko kažkokie persvarstymai. Ar Seimas apskritai supranta, ką daro, pone Nausėda?

– (G.Nausėda) Aš manau, kad supranta, bet konvertuojant tai, ką jūs pasakėte, į laikotarpį, ar čia bus daug laiko ar per mažai, sakyčiau, gal ir gerai, kad laiko nebuvo daug. Kai kuriais aspektais Seimo nariai sugebėdavo per naktį priešingai pakeisti nuomonę. Tada vienas Dievas težino, kiek būtų nuomonių keitimų, jei laikotarpis būtų ilgesnis.

Klausimas, ar tikrai pataikytume į gerą rezultatą, nes tuo metu iškristų ne tas nusiteikimas, kuris yra reikalingas. Šiuo metu taip, kaip yra, yra pakankamai artima Vyriausybės projektui, todėl Vyriausybei neturėtų būti labai didelis diskomfortas, kad ji mato taip smarkiai išdarkytą mokesčių reformos paketą, kad jau nebeįmanoma su tuo sutikti ir dėl to kyla politinė krizė. Daugeliu požiūriu projekto pagrindinės idėjos buvo išlaikytos, šiek tiek keitėsi skaičiukai, bet NPD auga, numatytas ir jo tolesnis laipsniškas didinimas. Tai padidins žmonių pajamų kiekį jų kišenėse po reformos įsigaliojimo.

Atsiranda progresiniai tarifai itin didelėms pajamoms, bet kartu atsiranda ir „Sodros“ lubos toms pačioms pajamoms. Šiuo klausimu man pačiam teko akivaizdžiai stebėti, kaip svarstoma viena, o priimama visiškai kas kita. Teko tuo metu lankytis viename iš komitetų, buvo sunku suvokti, kaip žmonės, ką tik kalbėję apie tai, kad „Sodros“ lubas ir progresinį tarifą reikia įgyvendinti, kuomet reikėjo balsuoti, beveik visi balsavo prieš. Tokius viražus kartais suprasti sunkoka. Be abejo, pensijų reforma – trečias labai svarbus blokas.

Čia komplimentų ir pagyrų būtų mažiausia arba labai giliai kišenėje jų reiktų ieškoti. Negali sakyti, kad viskas urmu yra blogai. Ž ingsniai daromi teisinga linkme, kurie mažins darbo mokesčių naštą, bet kita vertus, net ir prisikabinus prie žodžio „reforma“, galima būtų kvestionuoti, ar čia tikrai reforma, ar visgi palopymas, pagražinimas, „tiuningavimas“.

– Kalbant apie mokesčių reformą nuolat pabrėžiama, kad po jos augs atlyginimai.

– (Ž.Šilėnas) Visiškai teisingai. Atlyginimai visų „ant popieriaus“ nuo naujų metų išaugs maždaug trečdaliu. Čia premjeras visiškai teisus. Ironija tame, kad reikės ir daugiau mokesčių sumokėti. Ką iš tikrųjų gerai padarė ir Vyriausybė, ir Seimas, tai, kad neblokavo „Sodros“ darbuotojo ir darbdavio įmokų sujungimo.

Pagaliau po tiek metų, komplimentas valdžiai ir antikomplimentas prieš tai buvusioms valdžioms, kad to nepadarė. Nuo šiol turėsime aiškią sistemą, kiek uždirbi iki mokesčių ir po mokesčių. Baigsis visi skaičiavimai „ant popieriaus“, „darbo vietos kaina“, „į rankas“. Tiesiogine to žodžio prasme atlyginimai visiems išaugs „ant popieriaus“. „Į rankas“ irgi šiek tiek išaugs.

– Finansų ministerija yra paskaičiavusi, kad jeigu atlyginimas 400 eurų – išaugs 11 eurų, o jei atlyginimas 1000 eurų – 45 eurais.

– (Ž.Šilėnas) Čia antras geras dalykas, ką valdžia padarė – įvedė normalų NPD. Lietuva yra viena iš tų šalių, kuri turi keistą NPD, ypač dabar. Jeigu tu daugiau uždirbti, tau jau pats pirmas euras yra apmokestinamas. Kai realiai, NPD savo esme reiškia, kad pirmų 100 ar 300 eurų mes neapmokestiname nepriklausomai, ar tu uždirbi 100 eurų, ar milijoną.

Valdžia praplečia NPD taikymą ir tai yra puiki priemonė – ir mažina mokesčius, ir mažina juos labiau tiems, kas mažiau uždirba. Man tik buvo keista girdėti kritiką šitam NPD didinimui iš dešinės, kai kurių konservatorių, kai kurių kairiųjų, kurie vienu metu ir nori progresyvesnio tarifo, ir priešinasi NDP didinimui. Du geri dalykai iš reformos yra darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ įmokų sujungimas ir NPD praplėtimas.

– O blogi?

– (Ž.Šilėnas) Pritarčiau Gitanui, daugiausiai minusų išrašyčiau „Sodros“ pertvarkai arba pensijų sistemos pertvarkai. Dabartinė 2+2+2 sistema yra keičiama į 0+4+2, kas reiškia, kad realiai tu savo privačią pensiją kaupsi iš savo disponuojamų pajamų. Tai reiškia, sumokėjęs visus mokesčius.

– Kam tuomet visa tai vadinti reforma, jeigu tai yra tam tikras perskirstymas?

– (G.Nausėda) Aš visiškai nesupratau, kodėl „Sodros“ darbdavio ir darbuotojo įnašų negalima buvo sujungti pirmajame etape. Buvo juokinga situacija, kodėl finansų ministras atrėmė šitą pasiūlymą nepalaužiamu argumentu: niekur pasaulyje taip nėra. Aš pusiau rimtai, pusiau juokais paklausiau jo vienoje diskusijoje, ar reikėjo laukti, kol Rumunija priims tokį sprendimą ir atsirastų toks precedentas ir būtų galima juo pasirėmus sakyti: o, dabar jau galime šitą padaryti ir Lietuvoje.

Pats sprendimas pinigų nepadaugina, mokesčių reforma ar NPD dindimas – taip, pinigų padidės keliasdešimčia eurų. Bet nepamirškime, kad tuo pat metu gali ir popieriniai atlyginimai didėti. Tai bus ne valdžios malonė, o privataus darbdavio sprendimu padidintas atlyginimas. Bet aš visada atstovauja tą poziciją, kad vadinkim tai pertvarkymu.

– Bet labai pabrėžiama, kad po šitos reformos didės atlyginimai. Jie „ant popieriaus“ didės, bet kaži, ar žmogus tai labai pajaus.

– (G.Nausėda) Ant popieriaus didės, bet didės ir dėl NPD didėjimo. Kitas klausimas, ar NPD didėjimas buvo geros valios ženklas ar susimylėjimas savo žmonių atžvilgiu? Tikrai ne, nes sutikime, kad GPM įplaukos pastaruoju metu dėl ekonomikos, žmonių pajamų augimo, infliacijos didėjo.

Reiškia, valdžia neišrado tų pinigų, nenuėmė nuo lentynos, kur anksčiau buvo paslėpta. Tiesiog pasidalino dalimi ekonomikos augimo pajamų su gyventojais per NPD didinimą. Kitaip tariant, pasielgė daugiau ar mažiau sąžiningai. Kai kur NPD apskritai yra indeksuojamas. Jeigu didėja infliacija ir žmonių popierinės pajamos, tai NDP automatiškai didėja, nes žmonės nėra kalti, kad jie turi būti sunkiau apmokestinami dėl to, kad infliacija šalyje didelė.

Bet galbūt tai tokiose šalyse, kur infliacija didesnė nei Lietuvoje, nors paklausysi mūsų žmonių, jie pasakys, kad pas mus viena iš didžiausių. Taip, tai nėra reforma, tai pertvarkymas, bet svarbiausias klausimas, ar šitų pakeitimų balansas yra teigiamas ar neigiamas. Jeigu atribotume pensijų reformą, sakyčiau, balansas teigiamas. Pati pensijų reforma – labai sukeliami dideli lūkesčiai, kad čia kažkas iš principo labai staigiai pasikeis ir pagerės.

– Tarkime, žmonės pradės masiškai kaupti?

– (G.Nausėda) Ne tik kaupti, bet stebuklingai padidės pakeitimo norma. Tai yra žmogus, po 10-15 metų išėjęs į pensiją, galės džiaugtis ir mėgautis 50 proc. pakeitimo norma, gaus maždaug pusę savo buvusio atlyginimo. Kieno sąskaita? Juk pats ministras Linas Kukuraitis sakė, kad pakeitimo norma „Sodros“ daliai imant tik blogės ir pasieks mažesnį nei 30 proc. lygį.

Reiškia, dar tiek pat reikės susikaupti. Tai reiškia, susikaupti antrą tokią pat „Sodros“ pensiją papildomai, kad pasiektumėme 50 proc. Žinant, kiek ten šiuo metu yra pinigėlių ir matant, kad jokių didelių naujų paskatų kaupti neatsiranda, atvirkščiai, kai kurie gyventojai gali nubyrėti nuo šios sistemos, tai kaip mes pasieksime tuos 50 proc.? Aš juokavau pas Žilviną laidoje, matyt teks pensijų fondą į Zimbabvės aktyvus investuoti, kad grąža būtų didelė ir mūsų pensijos augtų labai sparčiai.

– (Ž.Šilėnas) Pritarčiau, kad pensijose daugiausia yra sumaišyta ir primakaluota, kur net nereikėjo primakaluoti. Pirmas dalykas, kaupimas – realiai tu kaupsi iš savo pomokestinių pinigų. Nuo dabartinio savo vartojimo nutrauksi tam, kad po 40 metų senatvėje galėtum kažką turėti. Likimo ironija yra ta, kad dalis žmonių jau dabar nori vartoti, nes neturi pinigų, bet jiems reikės prisikaupti. Antra, ateities problemas nujausdama valdžia užsiėmė manipuliavimu.

Iš pradžių jie nubraukė „Sodros“ skolą ir pasakė: žiūrėkite, „Sodra“ nebeskolinga, išsprendėme skolų problemą. Neišsprendė jie skolos problemos, jie tiesiog nubraukė ją. Antra, dalį ateities „Sodros“ įsipareigojimų perkėlė į valstybės biudžetą – bazinę pensiją. Koks čia sukuriamas precedentas. Jeigu anksčiau koks nors ministras būtų sakęs, kad reikia apmokestinti puodelius, nes reikia didinti pensijas, mes visi būtume galėję sakyti, kad čia yra nesusiję biudžetai.

Puodelių mokestis įeina į valstybės biudžetą, o pensijos mokamos iš „Sodros“. Dabar, kai dalis pensijos atsiduria valstybės biudžete, politikai gauna auksinį argumentą siūlyti bet kam didinti mokesčius – puodeliams, kėdėms, sagoms, automobiliams, nes mažos pensijos. Čia yra nebylus valdžios pripažinimas, kad „Sodros“ sistema, kuri paremta einamuoju finansavimu, patiria ne pačias geriausias dienas. Dirbančiųjų yra vis mažiau, o pensijas gaunančių vis daugiau.

– Kita vertus, pačioje „Sodroje“ yra labai daug progresyvumo. Mes tikrai negauname tiek paslaugų, už kiek sumokame.

– (G.Nausėda) Net ir šitas „Sodros“ lubas įvedus, vis tiek progresyvumo klausimas niekur neišnyksta. Žmonėms uždėtos pensijų lubos išmokant, tuo tarpu, „Sodros“ lubos įmokant yra tokios didelės, kad šiuo metu galioja mažiau nei 1 proc. žmonių. Kuomet jos pasieks 60 VDU, bus dvigubai žemesnės, bus galima kalbėti apie didesnį adekvatumą.

Šiuo metu progresyvumas yra, bet kai kas tai vertina kaip labai teigiamą dalyką, nes jeigu nenorime, kaip jie argumentuoja, GPM didelio progresyvumo, tai susikuriame patyliukais per kitus dalykus, per „Sodros“ sistemą. Bet draudimo principas turėtų būti išlaikytas ir išsaugotas. Jeigu žmogus draudžiasi geriausios klasės „Mercedes“ ir po to gauna išmoką, „Mercedes“ pavogus, kaip už zaporožietį 30 metų senumo, tai nėra draudimo požiūriu labai teisingas principas. Tam tikras adekvatumas turi būti ir jei mes viską sustatysime ant kojų, manau, kad bus geriau nei buvo anksčiau.

– (Ž.Šilėnas) Esminė Lietuvos mokesčių sistemos problema – mokėti sąžiningai ir daug mokesčių neapsimoka. Jeigu kalbame apie pensiją, tai daug sumokėsi – mažai gausi, jeigu kalbame apie sveikatos draudimą, daug sumokėsi – gausi tą patį.

– Ir dar primokėsi.

– (Ž.Šilėnas) Greičiausiai, nes neturėsi laiko būti eilėje. Lietuvos mokesčių sistema yra pritaikyta, „sutiuninguota“ tiems, kas nori mokėti mažiausiai mokesčių. Lietuvoje apsimoka iš viso nemokėti mokesčių arba mokėti minimumą ir tada kažko reikalauti. O tie žmonės, kurie sąžiningai moka daug, jie lieka šiokio tokio kvailio vietoje ir jų interesų niekas negina. Čia yra didžioji Lietuvos mokesčių sistemos problema ir tai, kas yra siūloma, realiai problemos nesprendžia. „Sodros“ lubos šiek tiek simboliškai tą atliepia, bet tai, kad „Sodros“ lubos yra keičiamos į progresinį GPM tarifą tik parodo, kad valdžia nemano, kad kažkas su dabartine sistema yra neteisinga. Jų rūpestis yra ne kaip padaryti sistemą teisingesne, o kaip padaryti, kad kažkas sumokėtų daugiau.

– Tai parodomasis žingsnis prieš tariamus turtuolius.

– (G.Nausėda) Tas argumentas visur įnešamas pats pirmasis per duris. Bediskutuojant kokius nors klausimus Seime, aš girdžiu tą patį argumentą iš didelės dalies Seimo narių: o kokia bus fiskalinė netektis?

Į bet kokią mokestinę priemonę žvelgiama per biudžeto prizmę. Tai kuomet jie taip svarsto, visur juos gąsdina tariamos netektys, nes niekas neskaičiuoja antrinio efekto – nei Finansų ministerija, nei „Sodra“, nei dar kažkas. Visi skaičiavimai apie galimus lengvatų įvedimus, mokesčių sumažinimus yra skaičiuojami tik buhalteriškai – tiek ir tiek neteksime. Jie pradeda gąsdintis, kad tai lems biudžeto pajamų netektį – ne, tada braukiam, čia per didelė netektis. Tai ir išsigimsta reforma. Pradžioje tartum pasiūlymai radikalesni, bet po to, kai pasidaro, kad čia bus didelės netektys, viskas šlifuojama, karpoma, įvelkama į rūbą, kurio tikrai nebegali vadinti reforma. Tada mes turime tokį rezultatą.

– Atsiranda keli GPM tarifai. Buvo nemažai svarstymų, kokie jie turėtų būti. Pradžioje buvo kalbama apie 25 proc., po to prasidėjo kilimas – 27, 30 proc. Dabar siūloma, kad nuo kitų metų GPM tarifas, vietoj dabartinių 15 proc., bus 20 proc., o uždirbantys daugiau nei beveik 9 tūkst. eurų per mėnesį mokės 27 proc. tarifą.

– (G.Nausėda) Pirminiame pasiūlyme buvo 21 ir 25 proc., o 20 proc. atsirado dėl to, kad buvo 1 proc. sukeistas su „Sodros“ įnašu, kurį mokės darbuotojas. GPM įnašas sumažintas 1 proc., „Sodros“ padidintas. Po to buvo apsižiūrėta, kad daug uždirbantys darbuotojai dėl „Sodros“ lubų įvedimo laimės daugiau negu galima būtų gauti padidinus nuo 20 iki 25 proc., tada buvo nuspręsta, kad galima dar šiek tiek daugiau užkelti viršutinį GPM tarifą. Taip atsirado dabartinė sistema. Vienas principas yra teisingas, kad tas slenkstis, kuris yra taikomas „Sodros“ luboms, yra taikomas ir aukštesniam GPM tarifui. Jie ateityje turėtų judėti lygiagrečiai.

– Tarkime, ateityje žmonės uždirbs daugiau. Kas bus su tarifais?

– (Ž.Šilėnas) Sakyčiau, net nereikės laukti, kad žmonės uždirbtų daugiau. Šitas 27 proc. progresinio GPM tarifo įvedimas yra visiškas Trojos arklys. Dabar džiaugiamės, kad „Sodros“ mokėsim mažiau, GPM mokėsim daugiau. Čia kalbu apie kelis šimtus žmonių Lietuvoje, kurie uždirba 120 VDU. Bet pažiūrėkit, kokie buvo siūlymai. Dabar tai tampa pretekstu aukštesnį GPM taikyti viskam. Buvo pasiūlymas dividendų apmokestinimą padidinti nuo tos sumos, nuo kurios taikomos „Sodros“ lubos.

Logiškai tie du dalykai nesusiję, nes nuo dividendų tu ir taip „Sodros“ nemoki, bet kur čia yra problema, kur progresinis tarifas yra įstumtas. Aš jums garantuoju, kad po kelių metų, tos pačios kadencijos ar kitos kadencijos Seime prasidės siūlymai. Sakys: žiūrėkite, gerbiamieji, iš tų 27 proc. GPM tarifo nieko nesurinkome, 4 mln. eurų, socialinė atskirtis didelė, reikia kažką daryti. Ir prasidės siūlymai ir sakys: eikime pas mažiau uždirbančius žmones ir jiems taikykime aukštesnį mokestį, nes jiems reikia pinigų.

– (G.Nausėda) Aš galiu sutikti. Tam tikras Trojos arklys čia yra. Nors jie surinks daugiau iš tų 27 proc. dėl kitos priežasties, jeigu tikrai mažės lubos, nuo kurių yra taikomas aukštesnis tarifas. Reiškia, automatiškai į didesnę neapmokestinimo grupę pateks vis daugiau žmonių. Teoriškai, tai tikrai sudaro prielaidas progresyvumą kurti iš abiejų pusių. Galbūt kažkas norės didesnio aukštutinio tarifo, bet atsiras galimybės taikyti 15 proc. tarifą mažai uždirbantiems. Tokia galimybė yra.

 

Bet Žilvinas turbūt teisus praktine reikalo prasme, kadangi visada bus daug populiariau šnekėti apie galimybes apmokestinti turčius, nors kalbame apie dirbančius žmones, aukštos kvalifikacijos, ne apie kapitalistus ar buržujus. Atsiras daugiau argumentų siūlyti jiems pakirpti sparnelius, o kitoje pusėje visada trukdys fiskalinis aspektas: o Dieve, dabar sumažinti iki 15 proc., pažiūrėkit, kokia netektis. Jokie vartojimo efektai, niekam tas neįdomu. Netektis baisi – ne, šito tikrai negalime sau leisti. Taip ir suksimės tokioje karuselėje.

– (Ž.Šilėnas) Ir mokesčių nemažins. Nes kai mažini mokesčius iš apačios, daug žmonių pajaučia efektą, daugiau pinigų pasilieka žmonių kišenėse, valdžia praranda ir jie tai vadina „netektimi“. Aš tai vadinu laimėjimu. Bet siūlymų didinti, garantuoju, tikrai bus. Sakys: taikom nebe 27, o 37 proc. arba perkelkime į kitas pajamų rūšis. Garantuoju, raudonasis kampelis jau kuria argumentą: žiūrėkite, pajamos iš kapitalo 15 proc., pajamos iš darbo 27 proc., kur teisybė? Garantuoju, po metų laiko mes tikrai turėsime pasiūlymų.

– (G.Nausėda) Neprikarksėkit, nes gali dar šią savaitę išsispręsti klausimas.

„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio nauju laiku 16.30 ir 20.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.