Kinija ir ES pasižadėjo priešintis prekybos protekcionizmui, akivaizdžiai pasmerkdamos JAV bei teigdamos, kad vienašališki veiksmai kelia riziką nugramzdinti pasaulį į recesiją, rašo naujienų agentūra „Bloomberg“.
Vicepremjeras, Kinijos prezidento patarėjas ekonomikos klausimais Liu He pirmadienį pažymėjo, kad Kinija ir ES sutarė ginti daugiašalę prekybos sistemą. Tai, kad Kinija ir ES yra pasirengusios priešintis JAV prezidento Donaldo Trumpo tarifų grėsmėms, buvo išsakyta per spaudos konferenciją po susitikimo su Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotoju Jyrkiu Katainenu.
„Dėl vienašališkumo stiprėjimo prekybinė įtampa išaugo visose didžiosiose ekonomikose. Kinija ir ES griežtai nepritaria prekybiniam vienašališkumui ir protekcionizmui bei mano, kad tokie veiksmai gali privesti prie turbulencijų ir recesijos pasaulio ekonomikoje“,– sakė L.He.
Tikisi sveiko proto pergalės
SEB banko prezidento patarėjas G.Nausėda sako besitikintis, kad sveikas protas ims viršų ir į visa apimantį prekybos karą įsitraukta nebus, tačiau kol kas šviesos tunelio gale nemato.
„Didžiausia viltis, kad vis dėlto tai netaps visa apimančiu ir nesibaigiančiu prekybos karu, yra paprasčiausias realumo jausmas arba noras, kad ekonomika nepargriūtų lygioje vietoje. Manau, kad tai turėtų suprasti abi pusės – tiek ta, kuri, galima sakyti, pirmoji pradėjo akcijas, išprovokavusias atsakomuosius žingsnius, tiek ir kita pusė.
Tačiau, žvelgiant į visą sprendimų dinamiką, šiuo metu kyla labai didelis nerimas. Jei tai buvo tiesiog derybinė pozicija – užimi ją ir vėliau darai tam tikras nuolaidas – bent jau iki šiol nelabai matau, kaip ta derybinė pozicija išsirutulios į konkrečius sprendimus. Kol kas ne tik viskas nėra sugrąžinama į ankstesnę padėtį, bet atvirkščiai, į prekybos konfliktą įtraukiamos arba svarstomos įtraukti naujos prekės, ir tokios kritiškai svarbios kaip automobiliai“, – pažymi ekonomistas.
Finansų analitikas M.Dubnikovas dabartinę situaciją vadina derybine pozicija, tačiau sako, kad ji gali greitai virsti tikru prekybiniu karu.
„Prekybinio karo keliama rizika pasaulio ekonomikai yra viena didžiausių iš matomų. Rizikų gali būti ir daugiau, tačiau jų nematome, šiuo metu nesuvokiame.
Kol kas tai, kas vyksta, manau, dar galime vadinti šalių derybine pozicija. Iki šiol tai nebuvo masinis apsišaudymas. Tačiau tai yra rizikinga pradžia tolimesniems veiksmams, nes akivaizdu, kad sprendimų gali būti ir daugiau, tai gali greitai eskaluotis“, – kalba M.Dubnikovas.
Pasak jo, papildomų muitų įvedimas ir apimčių plėtimas būtų indikatorius, kad tai jau yra daugiau nei derybinė pozicija.
Savo ruožtu G.Nausėda pažymi, kad muitų importuojamiems į JAV automobiliams nustatymas būtų lemiamas žingsnis į galimą pasaulio ekonomikos recesiją.
„Jei į šį prekybos karo subjektų sąrašą paklius automobiliai, manau, tai bus pats blogiausias dabartinėje pasaulio ekonomikoje įmanomas scenarijus. Automobiliai yra ypatinga prekė ne tik dėl to, kad ji yra pagrindinių pasaulio ekonomikų variklis ir sudaro ryškią tų šalių pramonės dalį, bet dar ir dėl to, kad įvairios jų dalys gaminamos daugelyje pasaulio valstybių, taip pat ir Lietuvoje. Tai turėtų ypač skaudžių pasekmių pasaulio ekonomikos perspektyvai. Nenustebčiau, jei, šitoms baimėms išsipildžius, pasaulio ekonomika atsidurtų recesijoje.
Tokie dalykai, kaip politinė įtampa Rytuose, Korėjos pusiasalyje, „Brexit“, rinkimai atskirose valstybėse, dabar tampa antraeilės ar trečiaeilės reikšmės, palyginti su šiuo faktoriumi, kuris pasaulį gali ne tik nugramzdinti į recesiją, tačiau ir grąžinti į tuos laikus, kai dar neegzistavo Pasaulio prekybos organizacija, šalys viena nuo kitos gynėsi protekcionistiniais muitais, gyveno izoliuotose ekonomikose. Neįsivaizduoju, kaip sąmoninga žmonija gali pasirinkti tokį kelią, suvokdama galutines pasekmes, kad tai tik pablogins daugelio prekių, kurios bus įtrauktos į protekcionistinės politikos rėmus, kokybę ir padidins jų kainą“, – komentuoja ekonomistas.
Daug amunicijos neturi
Kiek anksčiau birželį buvęs JAV iždo sekretorius Lawrencas Summersas perspėjo, kad išsivysčiusios šalys politiškai ir ekonomiškai nėra tinkamai pasirengusios kitai recesijai.
„Problema, į kurią buvo nukreipta pinigų politika prieš finansinę krizę, – infliacijos vengimas – nebėra svarbiausias klausimas. Dabar svarbiausia išlaikyti tvarų augimą ir visišką užimtumą“, – „Bloomberg“ kalbėjo L.Summersas.
Nors daugelis centrinių bankų yra kelyje į įprastesnį pinigų politikos režimą, L.Summerso teigimu, iki kitos recesijos palūkanos greičiausiai nepasieks istoriškai normalaus lygio. Tai reiškia, kad jie negalės reaguoti taip, kaip reikėtų, norint veiksmingai išspręsti nuosmukio problemą.
„Nuosmukiai vyksta. O kai jie įvyksta, palūkanų normas įprasta mažinti 500 bazinių punktų, tačiau erdvės tam nebus“, – pažymėjo jis.
Pasak M.Dubnikovo, Europoje palūkanų mažinimo galimybių nėra, tačiau tai jau galėtų padaryti pastaruoju metu nuosekliai palūkanas kėlusios JAV. Yra ir dar vienas įrankis.
„Galimas variantas būtų pinigų spausdinimas ir liejimas į ekonomiką. JAV jau turi šiek tiek rezervo mažinti palūkanas, tektų ir vėl prisiminti pinigų spausdinimo programą. Tai – vienintelės priemonės, kurios galbūt galėtų pagelbėti. Tačiau kol kas apie recesiją kalbėti anksti. Yra rizikų, tačiau rizikų per pastaruosius 5–7 metus matėme ne vieną“, – teigia finansų analitikas.
Savo ruožtu G.Nausėda aiškina, kad įsisiūbavus prekybos karams ir esant ribotoms centrinių bankų priemonėms, pasaulio ekonomika galėtų atsidurti labai sudėtingoje būsenoje, vadinamoje stagfliacija.
„Jei importo muitai turės poveikį kainų lygiui ir padidins tų prekių kainas, o dėl smunkančios paklausos bendrasis vidaus produktas ims mažėti, turėsime baisų derinį, kada vienu metu kainos kyla, o ekonomika smunka. Kitaip tariant, pasaulis kurį laiką gali atsidurti stagfliacijos būsenoje.
Stagfliacijos būsenoje centriniai bankai netenka pasirinkimo, nes dažniausiai jiems nebeįmanoma išspręsti tikslų konflikto. Jei kovoji su kainų kilimu, dar labiau smunka ekonomika, jei, vykdydamas ekspansinę pinigų politiką, kovoji su ekonomikos smukimu, paskatini kainų kilimą. Tokioje situacijoje centrinių bankų padėtis būtų tikrai nepavydėtina. Tačiau, galvoju, jie, ko gero, būtų labiau linkę aukoti kainų stabilumą vardan ekonomikos skatinimo“, – kalba G.Nausėda.
