Konservatoriai kaipmat paprašė prezidentės D.Grybauskaitės vetuoti priimtas pataisas – esą jos gali atverti net dviejų milijardų eurų dydžio skylę biudžete, todėl nebus iš ko padidinti algų medikams ir visam viešajam sektoriui.
Bet jų balsas vargu ar bus išgirstas. Mat prezidentė užsiminė, jog greičiausiai jau rytoj palaimins mokesčių įstatymus. Tik dėl pensijų reformos kol kas neaišku – su ja susijusius teisės aktus D.Grybauskaitė žadėjo peržvelgti atidžiau ir tik kitą savaitę.
Kita vertus, opozicija, gąsdindama biudžeto netektimis, elgiasi kaip skaičiuotuvą griebęs buhalteris: matau, kad trūks, todėl ir rėkiu. Juk pakilus žmonių pajamoms jie daugiau galės ir išleisti, todėl mokesčių pavidalu biudžeto įplaukos turės išaugti.
Žinoma, jei neištiks nauja finansų krizė. Mat Vyriausybės parengta reforma daugiausia paremta viltimis, kad ekonomika augs, vis daugiau pinigų bus ištraukiama iš šešėlio. Tiesa, ne visos svajonės gali išsipildyti.
Kad ir kaip būtų, piliečiams kol kas nėra ko liūdėti. Finansų ministerijos teigimu, jau kitais metais 500 eurų „popieriuje“ uždirbančio gyventojo mėnesio pajamos išaugs 17 eurų, 1200 eurų – 53, 2 tūkst. eurų – 40 eurų. Dar įspūdingiau turėtų atrodyti atlyginimas neatskaičius mokesčių – jis turėtų padidėti 1,289 karto. Taigi vietoj 1000 bus 1289 eurai.
Taip nutiks, nes „Sodros“ įmokas (išskyrus nedarbo ir nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų socialinio draudimo) ir gyventojų pajamų mokestį (GPM), kuris dėl bazinės pensijos perkėlimo į biudžetą padidės nuo 15 iki 20 proc., teks susimokėti pačiam darbuotojui. Užtat jis aiškiai matys, kiek ir kam skiria mokesčių.
Pagaliau Lietuva apsisprendė įvesti ne vien finansininkams suvokiamą neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD). Iki šiol jis buvo taikomas tik mažiau uždirbantiems – pavyzdžiui, 1,2 tūkst. eurų „popieriuje“ uždirbančiam asmeniui dabar jis nepriklauso, nors tai vargu ar galima vadinti padoria vidurinės klasės atstovo alga.
Nuo kitų metų NPD sieks 300 eurų, o jis bus taikomas iki 2 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) siekiančioms pajamoms, nors kuo didesnė alga, tuo NPD bus mažesnis. Tarkime, dabar 500 eurų „popieriuje“ uždirbantis asmuo jau kitąmet mokesčių nemokės nuo 263 eurų sumos, o gaunantis dvigubai daugiau – nuo 167 eurų.
Tačiau tai, kad didesnę ar mažesnę naudą pajus ne tik menkiausiai uždirbantys žmonės, bet ir vidurinė klasė, galima vertinti kaip nemenką laimėjimą.
Atrodo, premjeras S.Skvernelis nemelavo pernai teigdamas, jog po metų bus viduriniam sluoksniui palankesnių sprendimų.
Daugiausia uždirbantys piliečiai pagaliau sulauks ir „Sodros“ įmokų „lubų“, tiesa, ir labai aukštų – nuo kitų metų jos sieks 120 VDU (dabar – apie 107 tūkst. eurų), nors 2021-aisiais žadama sumažinti perpus. Bet pajamoms, kurios viršys šias ribas, bus taikomas ne 20, o 27 proc. GPM tarifas.
Kitaip tariant, „Sodros“ įmokų „lubos“ bus įvestos tik kartu su progresiniu mokesčiu.
Kol kas tai liečia gal kelis šimtus žmonių, bet ateityje, leidžiant VDU kartelę, pokyčius pajus ir daugiau aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Tuomet ir bus aiškiau, ar tokie sprendimai naudingi ūkiui ir valstybei.
Svarbu, kad keičiantis mokesčiams darbdaviams tenkanti našta neišaugs. Be to, atsisakyta populistinių užmojų ne 15, o 18 proc. tarifu apmokestinti dividendus. Mat jau ir taip daugelis verslo įmonių persiregistruoja kitose valstybėse, kurių mokesčių sistema yra palankesnė. Didesnis kapitalo apmokestinimas būtų paskatinęs taip elgtis ir kitus.
Vyriausybės pasiūlymams atkeliavus į Seimą jie buvo pradėti smarkiai taisyti, o premjeras net prabilo, kad jau geriau jokios nei subraukyta reforma. Palyginti su ministrų kabineto variantu, Seimas pridėjo vieną procentinį punktą nuo pajamų „Sodrai“ ir tiek pat sumažino GPM.
Taip pat padidintas GPM tarifas viršijus „Sodros“ įmokų lubas – nuo 25 iki 27 proc., sumažinta NPD taikymo riba nuo 2,5 iki 2 VDU. Bet esminių pataisymų nebuvo, nepaisant kai kurių Seimo narių pastangų įnešti sumaišties.
Vis dėlto dar daug ko stinga, kad šią mokesčių pertvarką būtų galima vadinti tikra ir išsamia reforma. Pirmiausia nebuvo pajudintos lengvatos turintiems verslo liudijimus ar besiverčiantiems individualia veikla, kaip ir ūkininkams.
Anot Lietuvos laisvosios rinkos instituto vadovo Ž.Šilėno, didžiausia mokesčių sistemos bėda yra ta, kad daug ir sąžiningai atseikėjantys valstybei piliečiai iš dalies lieka kvailio vietoje ir jų interesų niekas negina, o tai, kas siūloma, realiai šios problemos nesprendžia.
Kita vertus, savotiškai paleistas ir džinas iš butelio nustačius progresinius GPM tarifus.
Neatmestina, jog po metų, apskaičiavę į biudžetą negautas pajamas, parlamentarai užsimanys didesnes pajamas apmokestinti nebe 27, o, tarkime, 35 procentais.
„Visada bus daug populiariau šnekėti apie galimybes apmokestinti turčius, nors šiuo atveju kalbame apie dirbančius aukštos kvalifikacijos specialistus, ne apie vadinamuosius kapitalistus ar buržujus“, – įspėjo SEB banko prezidento patarėjas G.Nausėda.
