Valdžia suka galvą dėl gimstamumo: Vygaudas Ušackas bedė pirštu į Lenkiją

„Neseniai buvau Žagarėje ir viena mergina man pasakė, kad jos klasėje 90 proc. vaikų nesulaukia, kada tik baigs mokyklą ir galės emigruoti iš šalies. Paklausiau jos, kodėl, o ji atsakė, kad čia jie negirdi gerų žinių“, – Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo (PLJS) diskusijoje pasakojo diplomatas, Europos sąjungos ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas.

V.Ušackas siūlo imti pavyzdį iš Lenkijos.<br>M.Patašiaus nuotr.
V.Ušackas siūlo imti pavyzdį iš Lenkijos.<br>M.Patašiaus nuotr.
Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo (PLJS) diskusijoje buvo bandoma surasti receptą, kurio dėka tautiečiai grįžtų į Lietuvą.<br>M.Balčiūno nuotr.
Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo (PLJS) diskusijoje buvo bandoma surasti receptą, kurio dėka tautiečiai grįžtų į Lietuvą.<br>M.Balčiūno nuotr.
Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo (PLJS) diskusijoje buvo bandoma surasti receptą, kurio dėka tautiečiai grįžtų į Lietuvą.<br>M.Balčiūno nuotr.
Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo (PLJS) diskusijoje buvo bandoma surasti receptą, kurio dėka tautiečiai grįžtų į Lietuvą.<br>M.Balčiūno nuotr.
Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo (PLJS) diskusijoje buvo bandoma surasti receptą, kurio dėka tautiečiai grįžtų į Lietuvą.<br>M.Balčiūno nuotr.
Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo (PLJS) diskusijoje buvo bandoma surasti receptą, kurio dėka tautiečiai grįžtų į Lietuvą.<br>M.Balčiūno nuotr.
Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo (PLJS) diskusijoje buvo bandoma surasti receptą, kurio dėka tautiečiai grįžtų į Lietuvą.<br>M.Balčiūno nuotr.
Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo (PLJS) diskusijoje buvo bandoma surasti receptą, kurio dėka tautiečiai grįžtų į Lietuvą.<br>M.Balčiūno nuotr.
Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo (PLJS) diskusijoje buvo bandoma surasti receptą, kurio dėka tautiečiai grįžtų į Lietuvą.<br>M.Balčiūno nuotr.
Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo (PLJS) diskusijoje buvo bandoma surasti receptą, kurio dėka tautiečiai grįžtų į Lietuvą.<br>M.Balčiūno nuotr.
Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo (PLJS) diskusijoje buvo bandoma surasti receptą, kurio dėka tautiečiai grįžtų į Lietuvą.<br>M.Balčiūno nuotr.
Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo (PLJS) diskusijoje buvo bandoma surasti receptą, kurio dėka tautiečiai grįžtų į Lietuvą.<br>M.Balčiūno nuotr.
Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo (PLJS) diskusijoje buvo bandoma surasti receptą, kurio dėka tautiečiai grįžtų į Lietuvą.<br>M.Balčiūno nuotr.
Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo (PLJS) diskusijoje buvo bandoma surasti receptą, kurio dėka tautiečiai grįžtų į Lietuvą.<br>M.Balčiūno nuotr.
Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo (PLJS) diskusijoje buvo bandoma surasti receptą, kurio dėka tautiečiai grįžtų į Lietuvą.<br>M.Balčiūno nuotr.
Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo (PLJS) diskusijoje buvo bandoma surasti receptą, kurio dėka tautiečiai grįžtų į Lietuvą.<br>M.Balčiūno nuotr.
Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo (PLJS) diskusijoje buvo bandoma surasti receptą, kurio dėka tautiečiai grįžtų į Lietuvą.<br>M.Balčiūno nuotr.
Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo (PLJS) diskusijoje buvo bandoma surasti receptą, kurio dėka tautiečiai grįžtų į Lietuvą.<br>M.Balčiūno nuotr.
Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo (PLJS) diskusijoje buvo bandoma surasti receptą, kurio dėka tautiečiai grįžtų į Lietuvą.<br>M.Balčiūno nuotr.
Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo (PLJS) diskusijoje buvo bandoma surasti receptą, kurio dėka tautiečiai grįžtų į Lietuvą.<br>M.Balčiūno nuotr.
Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo (PLJS) diskusijoje buvo bandoma surasti receptą, kurio dėka tautiečiai grįžtų į Lietuvą.<br>M.Balčiūno nuotr.
Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo (PLJS) diskusijoje buvo bandoma surasti receptą, kurio dėka tautiečiai grįžtų į Lietuvą.<br>M.Balčiūno nuotr.
Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo (PLJS) diskusijoje buvo bandoma surasti receptą, kurio dėka tautiečiai grįžtų į Lietuvą.<br>M.Balčiūno nuotr.
Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo (PLJS) diskusijoje buvo bandoma surasti receptą, kurio dėka tautiečiai grįžtų į Lietuvą.<br>M.Balčiūno nuotr.
Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo (PLJS) diskusijoje buvo bandoma surasti receptą, kurio dėka tautiečiai grįžtų į Lietuvą.<br>M.Balčiūno nuotr.
Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo (PLJS) diskusijoje buvo bandoma surasti receptą, kurio dėka tautiečiai grįžtų į Lietuvą.<br>M.Balčiūno nuotr.
Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo (PLJS) diskusijoje buvo bandoma surasti receptą, kurio dėka tautiečiai grįžtų į Lietuvą.<br>M.Balčiūno nuotr.
Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo (PLJS) diskusijoje buvo bandoma surasti receptą, kurio dėka tautiečiai grįžtų į Lietuvą.<br>M.Balčiūno nuotr.
Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo (PLJS) diskusijoje buvo bandoma surasti receptą, kurio dėka tautiečiai grįžtų į Lietuvą.<br>M.Balčiūno nuotr.
Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo (PLJS) diskusijoje buvo bandoma surasti receptą, kurio dėka tautiečiai grįžtų į Lietuvą.<br>M.Balčiūno nuotr.
Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo (PLJS) diskusijoje buvo bandoma surasti receptą, kurio dėka tautiečiai grįžtų į Lietuvą.<br>M.Balčiūno nuotr.
Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo (PLJS) diskusijoje buvo bandoma surasti receptą, kurio dėka tautiečiai grįžtų į Lietuvą.<br>M.Balčiūno nuotr.
Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo (PLJS) diskusijoje buvo bandoma surasti receptą, kurio dėka tautiečiai grįžtų į Lietuvą.<br>M.Balčiūno nuotr.
Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo (PLJS) diskusijoje buvo bandoma surasti receptą, kurio dėka tautiečiai grįžtų į Lietuvą.<br>M.Balčiūno nuotr.
Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo (PLJS) diskusijoje buvo bandoma surasti receptą, kurio dėka tautiečiai grįžtų į Lietuvą.<br>M.Balčiūno nuotr.
Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo (PLJS) diskusijoje buvo bandoma surasti receptą, kurio dėka tautiečiai grįžtų į Lietuvą.<br>M.Balčiūno nuotr.
Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo (PLJS) diskusijoje buvo bandoma surasti receptą, kurio dėka tautiečiai grįžtų į Lietuvą.<br>M.Balčiūno nuotr.
Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo (PLJS) diskusijoje buvo bandoma surasti receptą, kurio dėka tautiečiai grįžtų į Lietuvą.<br>M.Balčiūno nuotr.
Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo (PLJS) diskusijoje buvo bandoma surasti receptą, kurio dėka tautiečiai grįžtų į Lietuvą.<br>M.Balčiūno nuotr.
Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo (PLJS) diskusijoje buvo bandoma surasti receptą, kurio dėka tautiečiai grįžtų į Lietuvą.<br>M.Balčiūno nuotr.
Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo (PLJS) diskusijoje buvo bandoma surasti receptą, kurio dėka tautiečiai grįžtų į Lietuvą.<br>M.Balčiūno nuotr.
Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo (PLJS) diskusijoje buvo bandoma surasti receptą, kurio dėka tautiečiai grįžtų į Lietuvą.<br>M.Balčiūno nuotr.
Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo (PLJS) diskusijoje buvo bandoma surasti receptą, kurio dėka tautiečiai grįžtų į Lietuvą.<br>M.Balčiūno nuotr.
Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo (PLJS) diskusijoje buvo bandoma surasti receptą, kurio dėka tautiečiai grįžtų į Lietuvą.<br>M.Balčiūno nuotr.
Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo (PLJS) diskusijoje buvo bandoma surasti receptą, kurio dėka tautiečiai grįžtų į Lietuvą.<br>M.Balčiūno nuotr.
Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo (PLJS) diskusijoje buvo bandoma surasti receptą, kurio dėka tautiečiai grįžtų į Lietuvą.<br>M.Balčiūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (24)

Lrytas.lt

Jul 7, 2018, 3:31 PM, atnaujinta Jul 7, 2018, 4:21 PM

Visi diskusijos dalyviai bandė surasti receptą, kurio dėka tautiečiai sugrįžtų į Lietuvą. Jie buvo vieningi – iš šalies neišvyktų ir čia sugrįžtų daugiau žmonių, jeigu jie girdėtų daugiau gerų žinių ir kuo mažiau rietenų bei triukšmo. Taip pat svarbu užtikrinti kuo geresnes ekonomines sąlygas bei šeimos gerovę.

L.Savickas: gyvenimas Lietuvoje gerėja

Premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Lukas Savickas susitikime teigė, kad lietuvių gyvenimo kokybė iš tiesų keičiasi ir gerėja, tačiau visur girdima per daug triukšmo ir blogų naujienų, kurios nereprezentuoja šalies.

„Dalyvauju čia 4 kartą: iš pradžių dalyvavau kaip studentas, vėliau, kaip grįžęs iš užsienio asmuo, o dabar jau antrą kartą dalyvauju kaip pranešėjas. Matau, kad tas pokytis šalyje yra realus ir jis tikrai vyksta“, – sakė patarėjas.

Anot jo, mūsų ekonomika auga 2 kartus greičiau nei kitų Europos Sąjungos (ES) šalių ir pagal tai mes aplenkėme ir Airiją, ir Vokietiją, apie kurias Lietuvoje taip dažnai kalbama.

„Faktas, kad mes drįstame keistis iš esmės ir reformuotis. Vienas iš tų puikių sprendimų, kuriuos mums jau pavyko padaryti, buvo „Sodros“ lubos. Kalbant apie demografiją, yra daromi pamatiniai sprendimai, tokie, kaip vaiko pinigai. Dabar turime 30 eurų ir judame ties 50 eur. Yra daugybė sprendimų, kurie yra daromi“, – tikino L.Savickas.

Jo teigimu, yra neteisinga norėti, kad lietuviai tiesiog grįžtų į savo šalį neužtikrinant jiems tam tikrų garantijų.

„Emocija svarbi, bet jos nepakanka. Reikia galvoti, ar čia žmogus gali padaryti karjerą ir užauginti vaikus. Pažvelgęs į artimuosius, galiu pasakyti, kad visi turėjo šansą Lietuvoje padaryti karjerą. Visi turėjo tą tramplino efektą“, – sakė jis.

Pažėrė ir kritikos

Visgi vienos diskusijos dalyvės tokie pamąstymai neįtikino.

„Kodėl geri atlyginimai mūsų netenkina? Todėl, kad Lietuvoje jie nėra geri“, – atsistojusi rėžė ji.

V. Ušackas taip pat pabrėžė, kad nereikia patikėti keliais gerais rezultatais ir sakyti, kad viskas yra gerai.

„Jeigu pernai vieną pensininką išlaikė 3,5 Lietuvos piliečiai, tai už 12 metų vieną pensininką išlaikys tik 2,2 piliečiai. Matėme, kad Seimas ir Vyriausybė nieko nedaro, todėl su keliais savo srities ekspertais susibūrėme į krūvą ir pateikėme Vyriausybei siūlymus. Dabar jau atsiranda supratimas, kad šią problemą reikia spręsti“, – sakė ambasadorius.

Jo teigimu, pirmas dalykas, kurį reikia įvykdyti, tai sukurti palankesnes sąlygas, kad žmogus Lietuvoje galėtų gyventi oriai. Antra, jis turi jaustis kaip bendruomenės narys. Trečia – svarbi ekonominė šalies situacija.

„Tie kompleksiniai dalykai susiję su emocine ir ekonomine padėtimi. Net 60 proc. žmonių išvyksta dėl ekonominių priežasčių. Mums reikia žymiai didesnio proveržio nei 3 proc. BVP augimo, reikia, kad jis būtų panašus į Airijos ar Belgijos“, – sakė V.Ušackas.

Anot jo, svarbu užtikrinti ir gimstamumo didėjimą, o tam mes galėtume paimti pavyzdį iš Lenkijos, kur, jo teigimu, šeimai sudarytos palankesnės sąlygos, kad tėvai galėtų dirbti, lankstesni darbo įstatymai ir vaikų rėmimas.

„Be to, turi būti kontroliuojama imigracija. Aš daugelį metų pradirbau užsienyje, bet mano kraujas yra lietuviškas. Mes visi galime padirbėti svetur, bet grįžti čia jau praturtėję visomis prasmėmis. Mes neturime išmanios ir apgalvotos imigracijos politikos. Mes nežinome, kokių mums trūksta specialistų. Anksčiau Lietuva buvo bene vienintelė šalis, kuri po studijų neleisdavo studentams pasilikti ir dirbti mūsų šalyje“, – įsitikinęs jis.

Reikia suteikti priežastį sugrįžti

Personalo paieškos ir atrankos įmonės „Alliance for Recruitment“ vystymo direktorius Andrius Francas pasidžiaugė, kad emigracijos statistika pagaliau keičiasi.

„2018 metų gegužės mėnesį mes turime teigiamą balansą, t.y. daugiau atvykusių žmonių į šalį nei išvykusių. 65,9 proc. yra lietuviai, kurie buvo išvykę ir sugrįžo. Aš labai noriu tikėti, kad tie mėnesiai bus tokie patys ir ateityje“, – teigiama žinia dalijosi A.Francas.

Anot jo, visgi liūdniausia yra tai, kad iš šalies emigruoja daugiausiai darbingo amžiaus piliečiai, taip pat – itin mažas gimstamumas.

Jam pritarė ir Migracijos informacijos centro koordinatorius Justinas Uba, kurio teigimu, lietuviai iš tiesų grįžta į savo gimtinę ir tai nėra kažkoks mitas.

„Dauguma žmonių grįžta į miestą, iš kurio išvyko. Taip tiesiog jiems yra maloniausia ir taip jie yra įpratę. Visgi žmogus, pragyvenęs užsienyje, jau yra susikūręs kažkokia erdvę ir jam sunku grįžti, nes jis kažką ir palieka. Dėl to labai svarbu aktyviai ir teisingai šviesti, kviesti žmones, bet tuo pačiu ir pasakyti jiems, kas bus, kodėl mums čia jų reikia“, – svarstė J.Uba.

Jo įsitikinimu, emigraciją pasirinkę žmonės turėjo tam priežasčių, todėl receptas, kaip tokius žmones susigrąžinti – panaikinti tas priežastis arba sukurti naujas, kurios trauktų vykti į Lietuvą.

„Mes turime tokį kaip užburtą ratą. Yra noras, kad žmonės grįžtų, tačiau tas noras, kad tai būtų „patogūs“, darbingo amžiaus žmonės. O ką daryti su grįžtančiais pensininkais ir pan.? Kokia strategija?“ – klausė jis.

Taip pat jis pridūrė, kad svarbu užtikrinti, kad gyventojai savo šalyje jaustųsi saugūs, turėtų gerai apmokamus darbus ir jiems nereikėtų jaudintis dėl vaikų švietimo ir integracijos procesų: „Šeimos darosi mišrios ir integracijos procesai galėtų vykti sklandžiau.“

Vienas klausimas pakeitė gyvenimą

Diskusijoje dalyvavo ir viena iš emigracijos grįžusi lietuvė, kuri pasidalijo savo patirtimi. Vida Jonušytė grįžo į Lietuvą iš Jungtinės Karalystės ir dabar dirba startuolyje „Trafi“, o tam jai prireikė tik šiek tiek avantiūros ir vieno drąsaus klausimo.

„Po studijų universitete nusprendžiau pasidairyti užsienyje. Pakeliavusi po skirtingas šalis įsikūriau Jungtinėje Karalystėje, tačiau visuomet stebėjau, kad vyksta Lietuvoje. Visada kirbėjo mintis grįžti“, – pasakojo lietuvė.

Visgi, jos teigimu, „pati darbo paieška yra darbas“, todėl kurį laiką ji rimtai nesidomėjo darbo rinkos galimybėmis gimtojoje šalyje. Tačiau prieš dvejus metus neplanuotas atvykimas į PLJS dienas pakeitė jos gyvenimą iš esmės.

„Viena draugė pasiūlė važiuoti į PLJS. Galiausiai išvažiavau viena, nes ji nebegalėjo. Atėjau į diskusiją ir uždaviau klausimą iš auditorijos: „Jeigu aš norėčiau grįžti ir dirbti patraukliam darbdaviui, kaip man jį susirasti?“ Vienas darbdavys atsistojo ir pasakė: „Atsiųsk man CV“. Taigi visi jūs čia esantys turite galią pakeisti savo karjerą. Jeigu kirba mintis, kad reikia su kažkuo susipažinti, tai eikite ir susipažinkite. Tam jums nereikia vizitinių kortelių“, – tikino ji.

Vis dėlto V.Jonušytė pastebėjo tą pačią „ligą“, kuri trukdo skleisti gerą žinią apie gyvenimą Lietuvoje: „Mes čia turime daug empatijos. Aš nustojau žiūrėti žinias, žiūriu tik kanalus, kur energija yra teigiamesnė. Draugų ratas, kuris čia yra grįžęs, taip pat nežiūri lietuviškos televizijos.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.