Aišku, kad 90 proc. kainų nepasikeis ir kad verslas nesukčiaus – juk Latvijoje iki šiol nubaustos 35 įmonės, kurios nesąžiningai perskaičiavo kainas iš latų į eurus.
Be to, Latvijoje buvo siekiama, kad bent 5000 įmonių pasirašytų sąžiningo euro įvedimo memorandumą.
Nors euras Latvijoje įvestas gano sklandžiai, šalis gavo pylos nuo Europos komisijos, kad prižiūrėdama procesą Vyriausybė išsikėlė per mažus tikslus, o labiausiai nekontroliuojamos liko socialiai jautriausios verslo grupės: gali būti, kad užsukę į kirpyklą, automobilių servisą ar kavinę galėjo plačiau atverti piniginę.
„Mes su latviais susitinkame ir konsultuojamės kiekvieną savaitę. Jie kontroliavo kainas, tačiau jau dabar aišku, kad kontrolierių buvo gerokai per mažai“, - Amerikos prekybos rūmų (The American Chamber of Commerce) surengtoje diskusijoje tvirtino ūkio viceministrė Rasa Noreikienė.
Nors šiuo metu daugiau lietuvių euru nepasitiki, nei jo laukia, viceministrė buvo nusiteikusi optimistiškai. Vėlgi optimizmo jai įkvėpė latviai, kurie jau po poros mėnesių parodė ženkliai išaugusį pasitikėjimą naująja valiuta. Tokia pati situacija ir Estijoje.
Žmogiškųjų išteklių paieškos komandos „Alliance of Recruitment“ partneris Andrius Francas tikino, kad euras neturėtų turėti įtakos nei nedarbo lygiui, nei atlyginimo dydžiui tiesiogiai.
Visgi, jeigu naujoji valiuta pagyvins šalies ekonomiką ir pritrauks daugiau investicijų, bus sukuriama dar daugiau darbo vietų, tad ir darbo ir pinigų atsiras.
Jau dabar užsienio verslas susiduria su dideliais iššūkiais rasti patyrusių specialistų Lietuvoje, tad ši problema tik aštrės.
Įvedus eurą nedarbas mažės po 1 proc. per metus. O 6 proc. bedarbystė iš esmės reikštų, kad visi gyventojai turi darbą.
Visgi A.Francui nerimą kelia jaunimo nedarbas, siekiantis 21 proc. Guodžia nebent tai, kad jis ne toks žiaurus, kur nedirba daugiau nei pusė jaunuolių iki 25 metų amžiaus.
„Tai reiškia, kad mums reikia sklandaus perėjimo iš studijų į darbą, nes dabar atrodo, kad lengviausias kelias jaunimui susirasti darbą – sėsti į lėktuvą. Taip greitai išeikvosime savo darbo jėgą“, - teigė A.Francas.
Jo nuomone, pačios perspektyviausios specialybės artimiausiu metus bus programuotojai, IT projektų vadovai, tačiau tikrai išaugs poreikis ir inžinierių bei gero darbo gali tikėtis tie, kurie mokės skandinavų kalbų.
Skandinavijos bendrovės čia turėtų steigti vis daugiau aptarnavimo centrų.
2015 metais gerokai išaugti turėtų, pirmiausia, mažiausiai uždirbančių pardavėjų, bei žemiausių fabrikų darbininkų atlyginimai. Dėl renovacijos ženkliai augs ir statybininkų bei, žinoma, IT specialistų atlyginimai.
Specialistas gan atsargiai vertino duomenis, kad šiuo metu Estijoje, kuri eurą įsivedė 2011 metais, vidutinis atlyginimas siekia 900 eurų, kai Lietuvoje trečdaliu mažiau – 650 eurų.
„Užsienio investuotojams, kurie ieško specialistų Lietuvoje aš sakau, kad prie vidutinio atlyginimo jie turėtų pridėti maždaug 25 proc. kurie lieka šešėlyje. Tad galiausiai vidutinis atlyginimas Estijoje ir Lietuvoje yra panašus, o pagal perkamąją galią lietuviai estus netgi lenkia“, - aiškino A.Francas.
Beje, jis pastebėjo, kad užsienio investuotojai jau bėga iš Estijos, nes ten nebegali rasti specialistų, o jų atlyginimai tampa nebekonkurencingi. Tad net ir Suomijos kompanijos aplenkia Estiją ir vis dažniau dairosi Lietuvoje.
Kita vertus, visas tris Baltijos valstybes laikas nustoti vadinti pigios darbo jėgos šalimis.
