Lietuvos banko atstovas Mindaugas Milieška:
„Euro įvedimo įstatymo projekte nustatyta, kad mokėtinos arba apskaitoje parodytos pinigų sumos litais po jų perskaičiavimo į eurus apvalinamos iki artimiausio cento, atsižvelgiant į trečią skaičių po kablelio.
Apvalinimas atliekamas pagal aritmetines taisykles. Jeigu po paskutinio reikšminio skaitmens skaitmuo yra 5 arba didesnis negu 5, prie paskutinio reikšminio skaitmens pridedamas 1. Jeigu skaitmuo po paskutinio reikšminio skaitmens yra mažesnis negu 5, paskutinis reikšminis skaitmuo lieka nepakitęs.
ES Taryba yra patvirtinusi euro įvedimo taisykles, kuriomis siekiama garantuoti, kad keičiamų pinigų sumos būtų tiksliai apvalinamos ir mažėjimo, ir didėjimo kryptimi.
Pagal tas taisykles, jeigu, keičiant nacionalinę valiutą į eurus, galutinė suma yra ne sveikas skaičius, o pusė sveiko skaičiaus arba už pusę sveiko skaičiaus mažesnė ar didesnė dalis, ši dalis apvalinama iki artimiausio sveiko skaičiaus, sudarančio centą.
Pavyzdžiui:
perskaičiavus nacionalinę valiutą, gauta suma sudaro 1,455 euro. Šis skaičius turi būti apvalinamas iki 1,46 euro;
perskaičiuota suma lygi 1,457 euro, suapvalinta suma – 1,46 euro;
perskaičiuota suma lygi 1,454 euro, suapvalinus ji bus lygi 1,45 euro.
Jeigu galutinė mokėtina suma už prekę ar paslaugą bus apvalinama į mažesnę pusę pirkėjo naudai, tai nebus laikoma kainų perskaičiavimo pažeidimu.
Tarifai, įkainiai, komisiniai ir kiti panašūs litais (eurais) išreikšti dydžiai, kurie nėra galutinės mokėtinos sumos ir kuriuos reikia perskaičiuoti į eurus (litus), turėtų būti perskaičiuojami ir išreiškiami ne mažiau kaip 4 skaitmenų po kablelio tikslumu.
Siūloma nustatyti, kad valstybės ir savivaldybių institucijos teisės aktų nustatyta tvarka ar šalys tarpusavio susitarimu galėtų taikyti tikslesnius išraiškos būdus.
Iki dviejų skaičių po kablelio apvalinama tik apskaičiavus galutinę pinigų sumą.“
