Paštas siuntinių netikrina
Jei laukiate siuntinio iš Europos teritorijos ar trečiųjų šalių, jis nukeliaus į muitinės poskyrį, tikrinantį pašto siuntas, greičiausiai bus patikrintas rentgenu ir, jei sukels įtarimų, bus išpakuotas ir atidžiai apžiūrėtas. Piktintis neverta – muitinė turi teisę panaršyti bet kurį siuntinį, o jei prireiks – ir išspausti jums siunčiamų vaistų tabletę bei patikrinti jos cheminę sudėtį.
Nors Lietuvos pašto darbuotojai, priešingai nei muitininkai, negali atidaryti ir patikrinti bet kurios siuntos, nereiškia, kad į siuntinius galima dėti bet ką. Kaip aiškino Lietuvos pašto atstovė spaudai Aurelija Jonušaitė, kas guli į paštą atneštame pakete – siuntėjo atsakomybė.
„Pašto darbuotojai neprašo išpakuoti ir parodyti, ką ketinate siųsti. Tačiau jie turi teisę paklausti, ar nesiunčiate draudžiamų siųstidaiktų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad už siuntos turinį atsako siuntėjas, todėl visada pravartu patikslinti, ar tikrai siuntoje nėra draudžiamų siųsti daiktų“, – kalbėjo A.Jonušaitė.
Įdėmiausiai tikrina siuntas be adresato
Muitinės pareigūnai turi teisę peržiūrėti Europos teritorijoje keliaujančius siuntinius, tačiau daugiausia dėmesio skiria siuntoms, atėjusioms iš trečiųjų šalių ar siunčiamoms už ES sienų.
Ypač akylai tikrinamos siuntos be nurodyto siuntėjo ar tos, kur vietoj gavėjo nurodomas pašto dėžutės numeris. Tai signalas, kad siuntoje gali būti draudžiamų siųsti daiktų, psichotropinių medžiagų. Paprastai ieškodami tokių medžiagų siuntas apuosto muitininkų šunys, tačiau jie užuodžia tik 6–7 psichotropines medžiagas iš 200 jų sąrašo, todėl didžiąją darbo dalį tenka padaryti darbuotojams.
Vilniaus teritorinės muitinės pašto posto vyriausiasis inspektorius Valdas Bartaška pataria: prieš siųsdami siuntas, pasidomėkite, ar tai nėra draudžiami siųsti daiktai, ar jiems nereikia leidimo ir kokius mokesčius teks sumokėti už paštu iš trečiųjų šalių gautus daiktus.
„Viską galima vežti, tik reikia turėti leidimą“, – sako pašnekovas.
Informacijos apie pašto siuntų apribojimus galima rasti Lietuvos pašto interneto svetainėje www.lietuvospaštas.lt ir Muitinės svetainėje www.cust.lt.
Siuntos galite neatgauti
Jei laukiate vaistų siuntos, kad nekiltų keblumų, įsitikinkite, jog siuntoje bus ne daugiau kaip penkios pakuotės. Tai leistinas siunčiamų vaistų kiekis. Be to, neprošal žinoti siunčiamų vaistų sudėtį. Ypač jei tai – psichotropiniai vaistai, kuriems leidimus siųsti išduoda Sveikatos apsaugos ministerija. Nesistebėkite, jei vaistų siuntoje trūks kokios tabletės. Gali būti, kad tabletę vaistų sudėčiai ištirti paėmė muitinė. Jei tabletėje pasitaikys įtartinų medžiagų, sulauksite prašymo pateikti reikiamus dokumentus, kad jums vaistai iš tiesų priklauso.
Sumanėte pasipuošti nežinia kur siūtais „Nike“ sportiniais kostiumais? Gali būti, kad tokios siuntos apskritai nesulauksite.
„Jei perkate garsių prekės ženklų drabužius interneto parduotuvėje už 20 JAV dolerių, vargu ar tai bus originalios gamintojų prekės. Dažnai siunčiami telefonų, batų, drabužių padirbiniai. Jei aptinkame įtartiną siuntinį, kviečiame to prekės ženklo Lietuvoje atstovą. Tuomet kartu su juo sprendžiame: įtarimą sukėlusi prekė klastotė ar vis dėlto ne. Jei nutariame, kad prekė padirbta, ji sunaikinama“, – aiškino V.Bartaška.
Keblumų gali kilti ir tuo atveju, jei siunčiate žaislinį ginklą ar kokio šaunamojo ginklo netikrą modelį. Tokių daiktų siųsti nedraudžiama, tačiau muitininkams gali tekti įrodyti, jog siunčiamas ginklas nėra įtrauktas į draudžiamų siųsti daiktų sąrašą.
Muitinės poste atidžiau tikrina siuntas į Airiją, Didžiąją Britaniją, Norvegiją – tas šalis, kuriose gausu lietuvių. Mat į šias šalis neretai lietuviai siunčia cigarečių. O tabako gaminių siųsti, kiek širdis geidžia, negalima: jei siunčiate Europos gamintojų prekes, siuntinyje jų negali būti daugiau nei 800 vienetų, jei trečiųjų šalių – ne daugiau nei 200 vienetų.
Viršijus šį kiekį, kaip sakė Vilniaus teritorinės muitinės pašto posto viršininkas Vytautas Dailyda, cigaretės laikomos nelegaliomis, o siuntėjas bus baudžiamas. Kokia bauda bus pritaikyta, priklausys nuo pažeidimo dydžio. Jei akcizo prekių vertė viršija 250 minimalaus pragyvenimo lygio skaičių, pažeidėjui bus taikoma baudžiamoji atsakomybė.
Kokių išlaidų tikėtis?
Negana žinoti, ar siunčiami daiktai nepakliūna į draudžiamų siųsti prekių sąrašą. Kad gavę siuntinį nebūtumėte nemaloniai nustebinti nurodymu sumokėti mokesčius, iš anksto pasidomėkite, kokios išlaidos jūsų laukia.
V.Bartaška skaičiuoja: 21 proc. pridėtinės vertės mokesčio reikės sumokėti tiems, kurie iš trečiųjų šalių interneto parduotuvėse pirko prekių, kurių vertė didesnė nei 75 litai. Jei prekių kaina didesnė nei 510 litų, teks mokėti ne tik PVM, bet ir muito mokesčius. PVM bus skaičiuojamas ir tuo atveju, jei ne Europos teritorijoje gyvenantis fizinis asmuo jums atsiųs prekių, kurių vertė didesnė nei 160 litų. Jei siuntai bus pritaikyti kokie nors mokesčiai, dar 30 litų už siuntų deklaravimą teks sumokėti Lietuvos paštui.
„Pasitaiko atvejų, kai, tarkime, iš JAV žmogus siunčia šokoladą su atviruku ir jį įkainoja 200 JAV dolerių. Taip daroma dėl to, kad siuntai dingus būtų galima tikėtis didesnės kompensacijos – tai neva draudimo suma. Tačiau nepagalvojama, jog siuntos gavėjas turės sumokėti mokesčius, nes jei šokoladas nebūtų įkainotas įprasta tokiai prekei suma, mokesčių mokėti nereikėtų“, – aiškino vyriausiasis inspektorius.
Kokių siuntų geriau nesiųsti?
Kiekviena šalis turi nustačiusi, kokių daiktų per sieną negalima įvežti, o kokiems reikės specialių leidimų.
Ne viena šalis neįsileidžia sviesto, margarino, kiaušinių – nei žalių, nei kaip nors apdorotų. Daugelis valstybių riboja amoralaus turinio spaudą, siaubo filmus, loterijos bilietus. Kai kurios valstybės, pavyzdžiui, Kataras, neįsileidžia drabužių, ant kurių parašytos Korano eilės ar Alacho vardas.
Atidžiausiai perskaityti draudžiamų siųsti daiktų sąrašą turėtų tie, kas pakuoja siuntą į Austriją. Panašu, kad būtent ši valstybė Europoje turi daugiausia draudimų. Į Austriją negalima siųsti mineralinio ir gazuoto vandens gėrimų, fotografijos juostų, tam skirto popieriaus, medinių statinaičių, kibirų, daugelio suaugusiųjų, vaikų ir kūdikių drabužių, kojinių, pėdkelnių, paklodžių, staltiesių, užuolaidų.
Į Braziliją negalima siųsti odinės avalynės, skėčių, plunksnakočių, pieštukų. Centrinė Afrikos Respublika nepriima siuntų, kuriose – blizginimo arba šveitimo priemonės, klijai, prezervatyvai, žaislai su galvaniniais elementais.
Egzotiškas danų draudimas: į šią šalį negalima siųsti visų rūšių beždžionių mėsos. Neįsileis ir medaus korių. Jei sumanysite bičiuliui, gyvenančiam Didžiojoje Britanijoje, nusiųsti bet kokių kvepalų ar losjono po skutimosi, greičiausiai siunta gavėjo nepasieks.
Graikija nepriima lošimo kortų ir druskos, Honkongas ir Japonija – gyvūnų skeletų, į Iraną negalima siųsti dėvėtų drabužių, į Izraelį – avilių ir įrangos bitėms auginti.
Jordanija neįsileidžia visų rūšių duonos ir pomidorų sulčių.
Jokiu būdu nesugalvokite gyvenantiems Jemene padaryti staigmenos ir nusiųsti kiaulienos ir dar pridėti druskos. Nei druska, nei su kitos rūšies mėsa sumaišyta kiauliena nepasieks adresato.
Į Madagaskarą negalima siųsti kontraceptinių priemonių, pintų dirbinių, rusvai žalsvos arba gelsvai žalios spalvos – panašios į karinę – vyriškų viršutinių drabužių. Į kariškas uniformas panašių drabužių neįsileidžia ir daugiau šalių. Tarp jų – Kataras, Kuveitas. Į pastarąją šalį nesiųskite kvietinių miltų. Beje, atgal grįš ir žaisliniai automobiliai su nuotolinio valdymo sistema. O Kataras neįsileis nuotolinio valdymo vaikiškų lėktuvų ir azartinių žaidimų.
Malaizija nepriims apsauginių šalmų, nebent tai būtų motociklininkų šalmai, ir žaidimų, kurie veikia tik įmetus monetą ar žetoną.
Daug kasdienio vartojimo gaminių negalima siųsti į Nigeriją. Tai ir kvietiniai miltai, dešrelės, vokai, tualetinis popierius, sąsiuviniai, kalendoriai, šratinukai, rankinės, dantų krapštukai, avalynė, išskyrus sportinę ir apsauginę, naudojamą naftos pramonėje. Nigerija nepriims spagečių ir lakštinių, išskyrus lazaniją, gnočius ir vamzdelinius makaronus.
Mūsų kaimynai latviai neįsileidžia hiacintų svogūnėlių, gvazdikų ir chrizantemų šakniastiebių.
Ne viena šalis neleidžia įvežti tokio, rodos, nekalto produkto kaip medus. Medaus nesiųskite į Rusiją. O štai Portugalija neleidžia gabenti maisto produktų, kurių sudėtyje yra sacharino.
Sirija neįsileidžia šviežių mielių, cigarečių popieriaus, televizorių, jokios avalynės ir kojinių, nebent jos būtų vilnonės. Siuntose į Pakistaną negali būti mobiliųjų telefonų, laikrodžių ir akinių.
Rizikuosite, jei į Tailandą siųsite nepanaudotą laiškų popierių ir atvirukus ir kokosų riešutų aliejų.
