„Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Giedrė Gečiauskienė padėjusius indėlius į komercinius bankus ramina: ECB sprendimas taikyti neigiamas palūkanų normas indėliams nereiškia, kad komercinių bankų klientai už teisę padėti indėlį bankams turės primokėti.
„Net ir svarstyti apie teorinę galimybę bankų klientams nustatyti neigiamą palūkanų normą labai sudėtinga. Tai ir programiškai padaryti gana nepaprasta. Be to, galioja įstatymuose numatyti reikalavimai, kurie neleidžia imti mokesčių už indėlius. O šiuo atveju tai galėtų būti taip traktuojama. Indėlininkams šis sprendimas nereiškia praktiškai nieko“, - lrytas.lt aiškino G.Gečiauskienė.
Visai kitaip ECB sprendimas paveiks komercinius bankus. Jei šie pageidaus į ECB padėti indėlį, už tai turės primokėti. Todėl, anot pašnekovės, vargu ar atsiras tokių bankų, kurie, turėdami likvidžių lėšų, rinksis -0,1 proc. palūkanų indėlį Europos centriniame banke.
Tiesa, anot G.Gečiauskienės, paskutiniu metu bankai ir taip už indėlį ECB negalėjo gauti palūkanų, nes indėlių palūkanų norma buvo lygi nuliui.
„Kai pastaraisiais metais indėlių palūkanų normos skaičiuojamos menkais skaičiais po kablelio, bankų pajamų dydis iš indėlių nebuvo reikšmingas“, - kalbėjo „Danske Bank“ atstovė.
ECB sprendimą nustatyti neigiamą indėlių palūkanų normą ji traktuoja kaip signalą bankams kitaip nei iki šiol valdyti likvidžias lėšas. Lengviausias kelias – nieko nedaryti. Tačiau tokiu sprendimu ECB veikiausiai siekia paskatinti bankus galvoti apie aktyvesnį skolinimą, investicijas į vertybinius popierius ir panašiai.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas abejoja, ar sprendimas sumažinti indėlių palūkanas duos laukiamų rezultatų.
„Neaišku, ar ši teorija veiks naujoje reguliacinėje aplinkoje, kurioje bankai yra kur kas labiau suvaržyti griežtais rizikos vertinimo standartais, o ir įmonės bei namų ūkiai yra žymiai atsargesni, jų rizikos apetitas po krizės vis dar yra palyginti menkas“, - svarstė S.Kropas.
Paskolas eurais pasiėmusius gyventojus G.Gečiauskienė nuleidžia ant žemės: sumažinta ECB bazinė palūkanų norma nereiškia, kad sumažės jūsų paskolos palūkanos.
„Rinka tikėjosi, kad ECB sumažins bazinę palūkanų normą. Paprastai lūkesčiai į finansinius parametrus būna įskaičiuojami iš anksto. Todėl tikėtis, kad EURIBOR dar kris, neverta“, - lrytas.lt teigė G.Gečiauskienė.
Svarbu Lietuvai
S.Kropo teigimu, šiuokart ECB pinigų politikos strategų sprendimas bus labai reikšmingas ir Lietuvos ekonomikai. Ir ne tik dėl to, kad esame euro zonos prieškambaryje, bet ir todėl kad litas yra tvirtai susietas su euru. Poveikio persidavimas iš vienos sistemos į kitą yra neišvengiamas finansinės ir monetarinės integracijos sąlygomis.
Lietuvos bankas taip pat turės apsispręsti kaip reaguoti.
„Labai tikėtina, kad toks pat apmokestinimas už litų laikymą centriniame banke esančiose bankų sąskaitose bus perkeltas jau dabar, nelaukiant euro įvedimo. Turint galvoje, kad Lietuvoje yra bene didžiausios Europos Sąjungoje indėlių draudimo įmokos, lėšų, laikomų centriniame banke, apmokestinimas bus papildoma sąnaudų našta bankams. Kol kas galima tik spėlioti kaip į tai reaguos rinkoje veikiantys bankai. Tačiau menkai tikėtina, kad neigiamas palūkanas bankai mėgintų tiesiogiai perkelti ir savo klientams. Tai būtų labai nepopuliari ir pasitikėjimą bankininkyste griaunanti priemonė“, - svarstė S.Kropas.
Kita vertus, jo teigimu, papildomą apmokestinimą ir su tuo susijusias sąnaudas bankams vis vien teks prisiimti ir ieškoti būdų kaip jas kompensuoti. Greičiausiai kiekvienas bankas problemą spręs savaip.
Po sprendimo krenta euro vertė
Po ECB priimto sprendimo nustatyti 0,15 proc. lygio bazines palūkanų normas euro vertė JAV dolerio atžvilgiu iš karto smuko žemiausiai per pastaruosius keturis mėnesius – iki 1,3575 JAV dolerio už vienetą. Apie tai, cituodama „Reuters“, praneša naujienų agentūra ELTA.
Tolesnes ECB kovos su Europos ekonomikos situacija priemones banko vadovas Mario Draghi analitikams bei investuotojams pristatys spaudos konferencijos metu.
„Tai tik labai nedidelis žingsnelis“, – mano banko RBS ekonomistas Richardas Barwellis ir priduria, kad M.Draghi turėtų paskelbti apie papildomas priemones – tik taip jis galės nuraminti rinkas.
„Reuters“ apklausti ekonomistai tikėjosi panašaus žingsnio – buvo prognozuojama, kad bazinės palūkanų normos smuks nuo 0,25 iki 0,1 procento.
Dar praeitą mėnesį buvo pranešama, kad ECB ruošia finansų politikos priemonių paketą, turintį suaktyvinti paskolų teikimą mažoms ir vidutinėms įmonėms, taip pat buvo kalbama apie įvykusį palūkanų mažinimą.
„Manau, kad rinkų lūkesčiai labai dideli, – priduria R.Barwellis. – Patenkinti šiuos M.Draghi gali tik prakalbęs apie jau netolimoje ateityje planuojamą ūkio skatinimą – kiekybinį švelninimą“.
Išlaikys tokias pat
M.Draghi po paskelbto banko valdybos sprendimo sumažinti bazines palūkanų normas vykstančioje spaudos konferencijoje nurodo besiimsiantis papildomų priemonių, „kurios skatins paskolų teikimą privačiajam sektoriui“.
M.Draghi nurodo ir toliau siekiantis planinio 2 proc. lygio metinės infliacijos vidurkio, todėl bankas atidžiai stebės kainų kilimo pokyčius euro zonoje. „Paskelbtos bazinės palūkanų normos išliks tokios pat ilgesnį laiką. Jeigu mums pasirodys būtina, aktyviai sureaguosime į kintančią situaciją ir imsimės papildomų beprecedenčių monetarinės politikos priemonių“, – nurodo ECB vadovas savo kalboje.
ECB komerciniams Europos bankams siūlys taikyti ilgalaikes likvidumo didinimo operacijas (angl. LTRO), suteikdamas institucijoms finansavimą, skatins juos ir toliau skolinti savo klientams, praneša naujienų agentūra ELTA.
Taip pat spaudos konferencijoje pateiktos ir atnaujintos centrinės finansų institucijos valdybos prognozės dėl infliacijos euro zonoje. Manoma, kad 2014 metais rodiklis pasieks 1,4 proc., t.y. planinis rodiklis kol kas vis dar toli. Tiesa, paskutinįjį 2016 metų ketvirtį kainų kilimo lygis vidutiniškai gali kilstelėti iki 1,5 proc. Beje, dar šių metų kovą buvo tikima, kad infliacija paskutiniais 2016-ųjų mėnesiais sudarys 1,7 proc.
2014-aisiais, anot ECB specialistų, infliacijos lygis sudarys maždaug 0,7 proc., o ne anksčiau prognozuotą 1 procentą. 2015 metais rodiklis kilstelės iki 1,1 proc., nors dar kovą tikėtasi 1,3 proc. kainų augimo.
Manoma, kad euro zonos ekonomika šiais metais vidutiniškai augs 1 proc., 2015-aisiais – 1,7 proc., o 2016 metais – 1,8 procento.
