„Švedija ir kitos Skandinavijos šalys pirmauja pasaulyje pagal prekybą atsiskaitant ne grynaisiais pinigais“, - sako Švedijos prekybos federacijos (Svensk Handel) atstovas Bengtas Nilervallas.
Švedai savo debeto ir kredito kortelėmis naudojasi beveik kiekvieną dieną – per metus vienam žmogui vidutiniškai tenka 260 bankinių operacijų.
Visiškai kitoks vaizdas Pietų Europoje. Pavyzdžiui, Italijoje vartotojai pirkdami vis dar atsiskaito grynaisiais – tokių yra trys ketvirtadaliai.
„Taip yra dėl nepasitikėjimo valdžios institucijomis ir bankininkystės sistema“, - teigia Geteborgo universiteto docentas Niklas Arvidssonas.
N.Arvidssonas teigia, kad Švedija gali visiškai atsisakyti grynųjų pinigų, tačiau mano, jog tai įvyks ne anksčiau kaip 2030 metais.
Pasak jo, prisirišimas prie grynųjų pinigų gali stabdyti šį procesą. Neseniai atlikta Švedijos visuomenės nuomonės tyrimo bendrovės (SIFO) apklausa parodė, kad du trečdaliai švedų yra tos nuomonės, jog turėti grynųjų pinigų yra žmogaus teisė. Mažmenininkai, bankai ir kortelių bendrovės džiaugiasi tokia tendencija, tikėdamiesi, kad ir vartotojai žengs koja kojon su naujovėmis. Visuomenė be grynųjų pinigų užtikrintų didesnį tiek darbuotojų, tiek klientų saugumą ir leistų sumažinti pinigų tvarkymo išlaidas, kurios sudaro apie 8,7 milijardo kronų (1,2 mlrd. dolerių) - beveik 0,3 proc. BVP.
Mažėjant operacijų grynaisiais pinigais mažėja ir ginkluotų apiplėšimų. Štai 2012 metais Švedijoje įvykdyti tik penki bankų apiplėšimai. Šios šalies bankininkų asociacijos duomenimis tai yra žemiausias rodiklis per 30 metų.
