Šildymo sezonas - kaip Apokalipsė
Sostinėje, daugiabutyje, vieno kambario bute gyvenanti Alma Simonavičienė šios savaitės pradžioje apsilankė kone pas kiekvieną kaimyną. Ji paprašė žemiškų dalykų - visiems kartu taupyti šilumą. Po savęs uždaryti laukujes duris, nepalikti nei akimirkai pravirų koridoriaus balkonų, uždarinėti šiukšlių konteinerius talpinančias patalpas.
„Gal jums tai nėra taip svarbu, bet kiekvienas už šildymą sutaupytas litas ir jums, ir man garantuos sotesnį kąsnį“, - aiškino moteris.
Iš nedidelės pensijos gyvenanti ponia Alma neslėpė, kad kiekvieną kartą, kai tik prasideda šildymo sezonas, ji tą naujieną išgyvena kaip asmeninę nelaimę.
„Galvojate, kad aš nenoriu šiltai gyventi? Noriu. Bet noriu ir pavalgyti, ir būtiniausioms išlaidoms vieną kitą litą turėti. Šildymo sąskaitos iš manęs atima 200-300 litų ir tada aš tiesiog priversta skursti“, - guodėsi vilnietė.
Lenkiame tik Bulgariją
Lietuvoje žemiau skurdo ribos gyvena 917 tūkst. žmonių. Šiuos žmones itin skaudžiai paliečia šildymo sezonas. Liūdnoji statistika byloja, kad daugelis Lietuvos žmonių patiria energetinį skurdą, tai yra didžiąją dalį savo gaunamų pajamų jie sumoka energetikams už įvairias paslaugas.
Pagal Didžiojoje Britanijoje įteisintą energetinio skurdo apibrėžimą, šio pobūdžio skurdas patiriamas, kai sąskaitoms už energiją išleidžiama daugiau nei 10 proc. gaunamų pajamų.
Profesorius Romas Lazutka, pasitelkęs „ Eurostat“ duomenis, konstatuoja, kad 34 proc. Lietuvos gyventojų patiria sunkumus susimokėdami už būsto šildymą. Lietuva šiuo požiūriu Europoje yra antroje vietoje po Bulgarijos.
Stokodami lėšų, kuriomis galėtų susimokėti už komunalines paslaugas,gyventojai klimpsta į skolas. Šiemet toji skola yra išaugusi daugiau kaip 150 milijonų litų. Pasak profesoriaus, dar liūdnesnė situacija susidaryti priėmus sprendimą panaikinti PVM lengvatą šildymui.
Turtingieji nenuskurs, o skurstančius - paremsime
Socialdemokratų lyderis premjeras Algirdas Butkevičius tikina, kad lengvatą naikinti būtina, siekiant socialinio teisingumo - turtingieji už šildymą susimokės, o socialiai remtiniems būtų kompensuojama. Tačiau jau ir dabar Lietuva turi didžiulę grupę gyventojų – apie 200 tūkstančių, gaunančių kompensacijas už būsto šildymą.
Šiuo metu būsto šildymo išlaidų kompensacija skiriama, jei šildymo išlaidos viršija 20 proc. pajamų. Pagal Didžiojoje Britanijoje taikomą energetinio skurdo apibrėžimą jei daugiau nei 10 procentų savo šeimos pajamų išleidžiate mokesčiams už energetikos paslaugas, tuomet Jūs gyvenate energetiniame skurde ir Jums valstybė turėtų pasiūlyti socialinę paramos programą.
Panašiu keliu eina ir Lietuvos Ministrų kabinetas - kompensacijas skirti jau tuo atveju, kai šildymo išlaidos sudaro 10 proc. pajamų. Šilumininkų teigimu, dėl šios pataisos šildymo kompensacijas gaunančių gali nuo dabar esančių 7 proc. padaugėti iki 10 procentų.
Tačiau tos sprendimas sukuria paradoksalią situaciją, kai viena ranka duoda, kita atima, nes PVM lengvatos naikinimas leistų biudžetui surinkti daugiau pinigų, kuriuos reikėtų skirti kompensacijoms.
Šiluma pabrangtų iki 11 proc.
Akivaizdu, kad paliminus Vyriausybės siūlomą sprendimą, šilumos kainų šuolis garantuotas.
„Iš anksto norime atsiriboti nuo būsimų bandymų primesti šilumininkams atsakomybę dėl didėsiančių šilumos kainų. Tai būtų Vyriausybės sprendimas, kuris leis šilumos vartotojų pinigais papildyti ne šilumininkų kišenes, bet valstybės biudžetą“, - teigė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Pasak V.Stasiūno, tokiu atveju sąskaitos už šilumą išaugtų tiek, kiek ketinama auginti PVM – 12 proc. (nuo 9 iki 21 proc.). Jeigu šiuo metu šilumos sąskaita sudaro 400 litų, jos dydis su lengvatiniu 9 proc. PVM – 436 litai. Panaikinus lengvatą ir taikant 21 proc. PVM, ši kaina augs iki 484 litų.
Skaičiuojama, kad užauginta šilumos kaina kiekvienam standartiniam 60 kv. m. butui senos statybos nerenovuotame daugiabutyje lemtų apie 250 litų papildomas išlaidas per šildymo sezoną.
Spalio kainos
Šiuo metu vidutinė šilumos kaina šalies miestuose sudaro apie 25 ct/kWh su PVM. Praėjusį šildymo sezoną ji buvo 27,25 ct/kWh su PVM.
Vilniuje spalio mėnesio šilumos kaina siekia 22,82 ct/kWh / 6,61 euro ct/kWh ir palyginus su pernai sumažėjo 7,7 proc. (pernai spalio mėnesio kaina siekė 24,73 ct/kWh / 7,1 euro ct/kWh).
2014 m. spalio mėn. tarp penkių didžiųjų miestų už šilumą mažiausiai moka Šiaulių, daugiausia – Vilniaus gyventojai. Šiauliuose per metus šilumos kaina mažėjo 27 proc., Kaune – 20 proc., Klaipėdoje – 8,1 proc., Vilniuje – 8 proc., Panevėžyje – 6 proc. 2014 m. spalio mėn. mažiausia šilumos kaina fiksuojama Utenoje, didžiausia – Prienuose.
