Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas žada, jog pereinamuoju laikotarpiu VMI neskubės bausti su teisės aktais prasilenkiančių verslininkų. Anot A.Klerausko, nustačius trūkumus verslo atstovams bus suteikiama galimybė juos pašalinti. „Tačiau netoleruosime tyčinio vengimo vykdyti nustatytus reikalavimus“, - akcentuoja VMI viršininko pavaduotojas.
Priklausys nuo aparato funkcionalumo
Kaip pereinamuoju laikotarpiu kasos aparate bus fiksuojami grynieji pinigais litais, priklauso nuo kasos aparato funkcionalumo.
A.Klerauskas sako, jog jeigu kasos aparatai turi techninę galimybę būti užprogramuoti dirbti dviem valiutomis – litais ir eurais, litų konvertuoti į eurus nereikės. Tačiau to nereikės daryti tik tuo atveju, jei kasos aparato funkcijos pritaikytos fiksuoti atsiskaitymus tiek litais, tiek eurais.
Tiems verslininkams, kurių kasos aparatai tokios galimybės neturi, reikia vadovautis kiek kita tvarka. Tokiu atveju sumos pereinamuoju laikotarpiu kasos aparato kvituose nurodomos litais arba eurais, atsižvelgiant į tai, kurios valiutos — lito ar euro — simboliai užprogramuoti kasos aparate.
Reikia žinoti, kad jeigu kasos aparatas užprogramuotas spausdinti tik litus, tai kasos aparato kvite mokėtinos sumos nurodomos litais. Jeigu kasos aparatas užprogramuotas spausdinti tik eurus, tai atsiskaitant gauti litai konvertuojami į eurus ir kvite pardavimo suma fiksuojama eurais. Tuo atveju, kai kasos aparatas kvite nespausdina valiutos pavadinimo arba jos santrumpos, arba ženklo, tai kasos aparato kvite nurodyta mokėtina suma laikoma išreikšta eurais.
Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, arba, kitaip pasakius, nuo 2015 m. sausio 16 dienos, sumos nurodomos tik eurais, jeigu kasos aparatas turi techninę galimybę nurodyti euro simbolį. Jeigu tokios galimybės nėra, tai kasos aparato kvite nurodyta suma (tiek su lito simboliu, tiek be jokio simbolio) laikoma išreikšta eurais.
Turės taisyti kvitą
A.Klerauskas atkreipia dėmesį, jog nuo kitų metų sausio 16 d. bus galima naudoti ir kasos aparatus, kurie kasos aparato kvite spausdina lito pavadinimą arba jo santrumpą, arba tarptautinį žymėjimą, tačiau tokių kasos aparatų kvituose nurodomos mokėtinos sumos laikomos išreikštomis eurais.
Tais atvejais, kai kasos aparatų kvituose prie mokėtinos sumos nurodomas valiutos pavadinimas „litas“ arba jo santrumpa, kasininkas privalo išbraukti valiutos pavadinimą „litas“ arba jo santrumpą, nurodytą prie mokėtinos sumos, įrašyti euro pavadinimą, jo santrumpą arba ženklą ir pasirašyti.
Viešajam transportui – kitokia tvarka
VMI viršininko pavaduotojas akcentuoja, kad truputį kitokia tvarka turės vadovautis viešojo transporto kvitus išduodantys vairuotojai.
Jie turi žinoti, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, nuo 2015-ųjų sausio 16 d, kasos aparatų kvituose, kuriuose prie mokėtinos sumos atspausdintas lito pavadinimas ar jo santrumpa (Lt, LTL), transporto priemonės vairuotojas privalo išbraukti valiutos pavadinimą „litas“ arba jo santrumpą, nurodytą prie mokėtinos sumos, ir nurodyti euro pavadinimą, jo santrumpą arba ženklą. Tačiau pasirašyti nereikės.
Grynųjų apyvartoje išaugs 3-5 kartus
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) direktorius dr. Feliksas Petrauskas verslininkams primena, jog sklandžiam darbui pirmosiomis sausio savaitėmis reikia pasirūpinti grynųjų eurų atsargomis.
Mat pereinamuoju laikotarpiu klientai už prekes ir paslaugas galės atsiskaityti litais, o grąžą gauti privalės tik eurais. „Tik viešajam transportui ir automatinėms prekybos, paslaugų vietoms daromos išimtys. Šiais atvejais, grąža galės būti duodama litais, jei klientas atsiskaitys litais. Tačiau klientui mokant eurais, grąža privalės būti atiduodama eurais“, - kalbėjo F.Petrauskas.
Kad turėti grynųjų atsargų labai svarbu, rodo kitų šalių patirtis. Pirmosiomis dienomis po euro įvedimo grynųjų pinigų kiekis apyvartoje gali išaugti 3–5 kartus, atsiskaitymų skaičius – apie 20 proc.
Po gruodžio 1 dienos, kai komerciniai bankai ir jų įgaliotos pinigų pervežimo įmonės eurų banknotais ir monetomis aprūpins mažmenines prekybos ir paslaugų įmones, verslininkai negalės šių valiutos atsargų iki euro įvedimo dienos išleisti į apyvartą. Be to, eurai privalės būti saugomi patalpose atskirai nuo kitų turimų eurų, nuo kitos valiutos ir kitos nuosavybės. Gauti eurai iki 2015 m. sausio 1 d. turės būti saugomi pakuotėje, kurioje jie gauti.
Svarbu nepamiršti ir to, jog po euro įvedimo visi į įmonę sugrįžę litai negalės būti grąžinti į apyvartą – jie turės būti saugomi ir pristatomi į komercinius bankus. Dėl šios priežasties įmonės turi pasirūpinti tinkama ir pakankama grynųjų pinigų saugojimo vieta.
