„Nemokėkite už komunalines paslaugas gruodžio 31-osios vakarą, euro naktį turėkite grynųjų nenumatytoms išlaidoms – bent keliasdešimt litų. O tiems, kurie Naujuosius sutiks ne Lietuvoje, patariu įvertinti laiko juostų skirtumus“, – kalbėjo „Swedbank“ mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Orinta Žvirzdinė.
„Jei kiltų problemų su Lietuvoje išduotomis bankų kortelėmis, nesklandumai pasieks ir užsienyje esančius. Todėl ir būnant ne Lietuvoje grynieji gali praversti“, – pridūrė SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Anot jos, žmonės nerimauja, kaip bankomatai veiks naktį, nors jie patys pripažįsta, kad gyvenime nėra naktį iš bankomato ėmę eurų, o apie tai, ką daryti su grynaisiais litais, klausia net ir dvasininkų.
Štai „Swedbank“ informuoja, kad dalis jų bankomatų nuo gruodžio 29 dienos neveiks, nes jie bus pradėti ruošti perėjimui prie euro.
Gruodžio 31 dieną po 21 val. 30 min. visas bankomatų tinklas iš viso bus išjungtas. Įprastu režimu jie ims veikti 2015 m. sausio 1 d. tarp 00 val. 30 min. ir 3 valandos.
Atsiskaityti už pirkinius mokėjimo kortele galėsite, tačiau mokėjimai vyks su pertrūkiais nuo gruodžio 31 d. 23 val. iki sausio 1 d. 00 val. 30 min.
Atlikti pavedimus, peržiūrėti sąskaitos išrašą ir naudotis kitomis paslaugomis interneto mobiliajame banke galėsite iki gruodžio 31 d. 19 val. o sausio 1-ąją – nuo 12 val. Sąskaitos likutį galėsite pasitikrinti nuo sausio 1 d. 8 valandos.
Mokėjimus į „Swedbank“ sąskaitas galėsite pateikti iki gruodžio 19 val. Skubius mokėjimus į sąskaitas kituose bankuose pateikite iki gruodžio 31 d. 12 val., kad jie būtų atlikti tą pačią dieną. Nuo sausio 1 d. 12 val. mokėjimai vyks įprastai.
Šio banko padaliniuose paskutinę metų dieną galėsite apsilankyti iki 14 valandos.
„Swedbank“ laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki sausio 18 d. bankomatuose netaikys gryninimosi limito.
Kuo mažiau grynųjų – tuo lengviau
„Lietuvoje yra dukart daugiau grynųjų, nei jų buvo Latvijoje prieš euro įvedimą. Todėl išsikeisti tokias sumas per trumpą laiką gali būti keblu“, – teigė O.Žvirzdinė.
Ji kartoja: kuo mažiau grynųjų turėsite namuose, kuo daugiau jų bus banko sąskaitoje, tuo pasitikti eurą bus paprasčiau.
Tiems gyventojams, kurie sausio pradžioje vis dar turės grynųjų litų, O.Žvirdzinė pataria juos išsikeisti į eurus naudojantis litus priimančiais ir eurus išduodančiais bankomatais. Dalis tokių bankomatų veiks iki sausio 18 dienos. Todėl gyventojai banko savitarnos erdvėse galės įnešti litus, pasinaudoti litus priimančiais bankomatais, o išsigryninti eurus greta esančiuose eurus išduodančiuose bankomatuose.
SEB banko šeimos finansų ekspertė J.Varanauskienė kaip alternatyvą turintiems grynųjų siūlo terminuotuosius indėlius. Mat, padėję indėlį grynaisiais, pasibaigus terminui taip pat gausite grynuosius.
Trečiąjį šių metų ketvirtį finansų institucijoje daugėjo gyventojų sunešto turto. Jo buvo 710 mln. litų daugiau nei antrąjį 2014 m. ketvirtį ir net 3,6 mlrd. litų daugiau nei 2013 m. trečiąjį ketvirtį. Tam didžiausią poveikį darė auganti gyventojų indėlių suma: šių metų trečiąjį ketvirtį ji buvo 368 mln. litų didesnė nei antrąjį ketvirtį ir 2,1 mlrd. litų didesnė nei 2013-ųjų trečiąjį ketvirtį.
„Gyventojai į finansų institucijas nešė iki šiol namuose laikytus grynuosius, kad būtų patogiau juos iškeisti į eurus. Kitų šalių patirtis rodo, kad, artėjant euro įvedimo dienai, indėlių į finansų institucijas bus atnešama dar daugiau. Todėl tie, kurie litus į eurus keisti ruošiasi tokiu būdu, turėtų nebedelsti, kad išvengtų eilių bankų skyriuose ar prie grynuosius priimančių bankomatų“, – patarė J.Varanauskienė.
Aukštesnis šuolis indėlių sąskaitose pastebėtas balandį. „Radome sau netikėtą prielaidą – tai buvo mėnuo, išsiskyręs didžiausiu nekilnojamojo turto sandorių skaičiumi“, – komentavo SEB banko atstovė.
Bankai dirbs kitaip
Įsivedant eurą „Swedbank“ padaliniai dirbs kiek kitokia nei įprasta tvarka.
Pirmumas bus teikiamas įmonių atstovams, kurie atvyks į banko padalinius pasiimti iš anksto užsakytų eurų rinkinių ar pasikeisti valiutos. Jie bus aptarnaujami atskira eile.
Nuo sausio 1 d. iki birželio 30 d. įnešti litus į sąskaitą ar išsikeisti eurus bus galima ir tuose „Swedbank“ padaliniuose, kuriuose operacijos grynaisiais iki šiol paprastai būdavo atliekamos tik savitarnos erdvėje.
Įsidėmėkite kursą
„Danske bank“ finansų rinkų departamento direktorė Giedrė Gečiauskienė ragino visus įsiminti kursą, kuriuo Lietuvos pašte, Lietuvos banke ir komerciniuose bankuose bus keičiami litai į eurus. Nustatytasis kursas - 3,45280 lito už eurą.
„Litai į eurus nebus keičiami nei gatvėse, nei prie bažnyčios. Tą darys tik įgaliotos įstaigos. Tačiau pirmosiomis dienomis skubėti keisti valiutos neverta – bankai ir paštai tikrai bus apkrauti. Todėl, jei nėra skubos, verčiau valiutos keitimą atidėti. Juk bankai litus į eurus keis pusę metų, Lietuvos paštas – du mėnesius, o Lietuvos bankas – neribotą laiką. Vadinasi, net ir po kelerių metų spintoje radę kelis šimtus litų galėsite juos išsikeisti į eurus, - patarė G.Gečiauskienė. - Be to, pirmąsias dvi sausio savaites prekybos vietose bus galima atsiskaityti litais“.
Kaip rodo Latvijos patirtis, prekybos įmonės neretai pritrūko smulkių eurų grąžai. G.Gečiauskienė ragino gyventojus būti supratingus. Mat, kol pasklis smulkiosios eurų monetos, reikės laiko.
„Tiems, kuriems svarbu, kad bankiniai mokėjimai būtų įvykdyti gruodžio 31-ąją, reikėtų pavedimą padaryti tos dienos pirmoje pusėje. Mat Lietuvos bankas gruodžio 31-ąją anksčiau stabdys tarpbankinę sistemą. Todėl netempkite į vakarą“, - kalbėjo „Danske bank“ atstovė.
Palankumas auga
Lapkritį, palyginti su rugpjūčiu, pasirengimo eurui indeksas, kurį skaičiuoja „Swedbank“ su TNS LT, pakilo nuo 41 iki 48. O.Žvirzdinė tai aiškina tuo, kad rodiklį labiausiai veikia išaugęs informuotumas ir gyventojų požiūris. Tačiau gyventojų elgsena keičiasi ne taip sparčiai. Viena vertus, tai gali reikšti, jog žmonės mano turintys informacijos, tačiau menkai ką darantys. Kita vertus, tai gali rodyti, jog žmonės pinigus laiko banko kortelės sąskaitoje. O tokiu atveju artėjant eurui iš esmės nieko daryti ir nereikia.
Lapkritį 70 proc. Lietuvos gyventojų žinojo lito keitimo į eurą kursą, 41 proc. žinojo, kur ir kaip galės nemokamai išsikeisti pinigus, kas ketvirtas buvo apsiskaičiavęs, kaip parduotuvėse keisis kainos, tiek pat – kiek gaus atlyginimo eurais.
Nors apklausos duomenys rodo, kad patys gyventojai jaučiasi turį nemažai žinių, tačiau tik palyginti nedidelė dalis imasi veiksmų, kurie leistų sklandžiai pereiti nuo lito prie euro. Tik ketvirtadalis stengiasi nebekaupti grynųjų ir tik vienas iš dešimties stengiasi dažniau atsiskaityti negrynaisiais.
Nuo rugpjūčio iki lapkričio, vertinant pasiruošimą eurui, sumenko atotrūkis tarp mažesniųjų miestų ir didmiesčių gyventojų. Tačiau tendencija, jog euro atėjimui geriau pasiruošęs jaunimas, o prasčiau – vyresnieji, išlieka.
Anot O.Žvirdzinės, lyginant situaciją Lietuvoje ir Latvijoje pernai tuo pačiu metu, matyti, kad lietuviai – geriau informuoti. Lietuvoje šis rodiklis – 77 punktai, o Latvijoje buvo 61. Palankiai į eurą žiūri pusė lietuvių, o latvių tokių buvo tik trečdalis.
„Tai natūralu, nes mes tretieji iš Baltijos šalių įsivedame eurą“, – sakė „Swedbank“ atstovė.
Nerimas mažėja
Rugsėjis lietuviams buvo pats pesimistiškiausias mėnuo.
„Tačiau likus trims savaitėms iki euro įvedimo matyti, kad iki šiol vis augęs namų ūkių nerimas blėsta. Statistikos departamento atliekamas vartotojų nuomonių tyrimas rodo, kad lapkritį gyventojai jautė mažiau pesimizmo dėl ateities. Palyginti su rugsėju, gyventojų, manančių, kad jų namų ūkio padėtis blogės, lapkritį sumažėjo procentiniu punktu, o galvojančiųjų, kad kainos kils – 6 proc.“, – komentuoja SEB banko šeimos finansų ekspertė J.Varanauskienė.
