Šį opų klausimą galima spręsti įvairias būdais, pavyzdžiui, pakeisti mitybos, pirkimo ar gaminimo įpročius. Arba labiau pasitikėti naujausių technologijų buities įranga, suteikiančia galimybę dvigubai ilgiau išsaugoti maisto skonį, naudingąsias savybes ir išvaizdą.
Kodėl žmonės į atliekų dėžę išmeta tiek maisto, jei virkauja, kad pinigų amžinai striuka? Kodėl perka produktus, kurie vėliau nebus panaudojami?
Anot psichologės Astos Petrulienės, maisto švaistymą galima sieti su vartotojo prioritetais ir įpročiais.
„Kai kurie žmonės yra įpratę kasdien iš prekybos centrų grįžti su didžiausiais pirkinių maišais. Jie net nesusimąsto, ar toks maisto kiekis iš tiesų reikalingas“, – sakė A.Petrulienė.
Pravers ir taisyklės
Specialistės teigimu, racionaliai pirkti gali padėti keletas paprastų, bet itin naudingų taisyklių:
Pirmoji. Prieš apsiperkant prekybos centre privalu iš anksto susiplanuoti, ką gaminsite, ir pagal tai sudaryti reikiamų maisto produktų sąrašą. Vadovaudamiesi juo, neklaidžiosite po parduotuvės skyrius, aiškiai žinosite, ko jums reikia, todėl jūsų krepšyje spontaniškai neatsidurs nereikalingų maisto produktų.
Antroji. Neapsigaukite akcijų pasiūlymais, dėl kurių nesąmoningai gausiai pripildomi pirkinių krepšeliai. Pirmiau atsakykite sau į klausimą, ar šie produktai tikrai yra reikalingi.
Trečioji. Neikite apsipirkti alkani. Išalkę prisiperkame gerokai daugiau maisto ir atitinkamai išleidžiame daugiau pinigų.
„50 kg per metus – tiek maisto išmeta statistinis lietuvis. Atrodytų, pats tinkamiausias būdas išvengti didelio maisto iššvaistymo būtų nuoseklus vartojimo mažinimas.
Galima ir užšaldyti
Vis dėlto, daugumai žmonių yra pernelyg sunku pakeisti savo apsipirkimo ar valgymo įpročius.
„Vienas iš galimų problemos sprendimo būdų – atsigręžti į naujausias technologijas. Ypač verta atsižvelgti į naujausius šaldytuvus, turinčius didelės talpos stalčius ir tinkamas sąlygas maisto šviežumui palaikyti suteikiančią temperatūros reguliavimo sistemą“, – teigė „Bosch" technikos pardavimų vadovas Lietuvai ir Latvijai Martynas Plyčiuraitis Plyčius.
Jo teigimu, žmonės dažnai daro klaidų, pavyzdžiui, nenuplauna paruoštų šaldyti vaisių ar daržovių, nesudeda jų į sandarius maišelius ar dėžutes.
Dar viena dažna klaida – skirtingų rūšių maisto produktus laiko vienoje šaldytuvo zonoje. Todėl toje pačioje lentynoje esanti žalia mėsa ar daržovės, skleisdamos kvapus, užteršia jais šaldytuvą.
„Išmaniajame šaldymo įrenginyje turėtų būti specialiai mėsai laikyti skirti stalčiai, kuriuose palaikoma nulinė temperatūra.
Tuo metu vaisių zonoje turėtų būti įdiegtas reikiamo drėgmės kiekio reguliavimas. Naujuose šaldytuvuose pirkėjai gali rasti ir šaldymo zonas, kuriose šaldyti produktai atitirpsta palaipsniui, taip neprarasdami savo skonio bei struktūros“, – sakė M. Plyčiuraitis Plyčius.
