Lito istorija: neįveikiama tvirtovė – Lietuvos bankas

Laikinai einantis Prezidento pareigas Algirdas Brazauskas Seime pareiškė nepasitikėjimą Lietuvos banko valdybos pirmininku Viliumi Baldišiu, o Seimo Finansų ir biudžeto komiteto pirmininkas Kęstutis Jaskelevičius išėjo į tribūną lyg ir paremti nepasitikėjimo LDDP frakcijos vardu.

Tačiau jis pasakė tokią panegiriką Lietuvos bankui ir jo valdybos pirmininkui, kad tapo nebeaišku, ar laikinai einantis Prezidento pareigas A.Brazauskas nori, jog Seimas atstatydintų V.Baldišį, ar V.Baldišiui reiškiama užuojauta dėl beveik metus trukusio Lietuvos banko ir Vyriausybės karo, kai, anot K.Jaskelevičiaus, Lietuvos banko valdybos pirmininkui teko įrodinėti, jog jis „ne kupranugaris“.

Iš tiesų V.Baldišis viešai pareiškė, jog jis „ne dramblys“. Tai atsitiko 1992 m. balandžio 14 d., kai Lietuvos banko vadovui teko parlamente aiškinti, kodėl kompanijai „US Banknote Corporation“ nebuvo užmokėta apytikriai milijonas dolerių už pagamintus litus. Tokio pinigų stygiaus būti negalėjo, nes visa reikalinga suma turėjo būti Švedijos banke. Turėdamas patikimą informaciją, kad Lietuvos bankas tikrai įsiskolinęs firmai, „Lietuvos rytas“ parašė: „Dingo milijonas dolerių, skirtų litų gamybai“.

Ką į tai atsakė V.Baldišis? Jis pareiškė, jog aiškinti, kad Lietuvos bankas neprarado to milijono, būtų tas pats, kaip įrodinėti, jog jis - „ne dramblys“.

Žinoma, Lietuvos banko valdybos pirmininkui visiškai to įrodinėti nereikėjo: pakako tik viešai pateikti pirminius banko dokumentus, užuot kaišiojus popierėlius su daugybe neteisingų faktų, kurie galėjo patenkinti Parlamento komisiją bankininkystės klausimams tirti, vadovaujamą Lietuvos banko konsultanto Stasio Kropo (dabar – Lietuvos komercinių bankų asociacijos prezidento – Red.), bet ne mūsų konsultantus ir redakciją.

Remdamiesi dokumentais, galime tvirtinti, jog Lietuvos bankas, atsikratęs bet kokios litų kontrakto kontrolės, sužlugdė jų gamybą. Skirtingai negu tvirtino Lietuvos banko vadovai ir gausi konsultantų komanda, litų įvedimui nebuvo pasiruošta nei 1991 metų gruodžio pabaigoje, nei 1992 metų vasarą (kai estai įsivedė kroną), nes nepasiruošta tam iki šiol.

Tokia yra „Lietuvos ryto“ nuomonė. Interpeliacija yra puiki proga sužinoti ją teikiančio asmens, t.y. laikinojo Prezidento A.Brazausko nuomonę. Jis turėtų pasakyti, ką surado, priimdamas Lito komiteto nario pareigas.

Kitas klausimas, ar taip sunku buvo Finansų ir biudžeto komiteto pirmininkui, ruošiant interpeliaciją, pasidomėti litų kokybės ekspertizės aktu arba bent paklausti savęs: kodėl mes vėl mokame 3,5 milijono dolerių iš vargano biudžeto už litų perspausdinimą, kodėl sudarytas naujas kontraktas, jei V.Baldišis taip stropiai pasirūpino ankstesniuoju?

Drąsus žmogus yra Finansų ir biudžeto komiteto pirmininkas K.Jaskelevičius, tikėdamasis, kad Lietuvos banko valdybos pirmininką galima išstumti iš kėdės, su kuria jis taip tvirtai yra susijęs, pasitelkus vienintelį argumentą, jog bankas sužlugdė atsiskaitymus šalies viduje ir su kitomis valstybėmis.

Bet juk išeis į tribūną ir pats V.Baldišis! Ir pasakys, jog dėl to jis nekaltas: Rusijos bankuose taip pat netvarka. Sutrikę atsiskaitymai Baltarusijoje, Ukrainoje. O Armėnijoje gal dar kelis kartus blogiau negu Lietuvoje! Ir dar pasakys V.Baldišis, jog jį apšmeižė, apipylė purvais, tačiau nieko jam nelieka „kaip sąžiningai eiti savo pareigas“. Ir ką tada pagalvos Seimo nariai: „Ką mes čia darom? Ar tai interpeliacija, ar nekalto avinėlio aukojimas?“

Ir mokės Lietuva iki pasaulio pabaigos už V.Baldišio nemokšiškumą litais, nes kantriai mokėjo ir rubliais, ir talonais. Šiandien Lietuva liko be pinigų - ko vertas toks savas pinigas-talonas, kurį visi apžiūrinėja prieš šviesą, ar nepadirbtas?!

Tiek nuodėmių užtektų, kad būtų pareikštas nepasitikėjimas keliems Lietuvos banko pirmininkams. Bet jų nepakanka V.Baldišiui. Nepavyko jo atstatydinti dviem premjerams: Gediminui Vagnoriui ir Aleksandrui Abišalai.

„Išeik“, - prašė V.Landsbergis ir A.Brazauskas. Ir visiems jiems V.Baldišis tarė „Ne“.

Nenorom kyla klausimas: kas yra tas žmogus, kuris jau beveik metai yra kariamas ant sausos šakos, bet savo noru atsisako išlįsti iš kilpos.