Vilnius – brangus miestas? Pasenęs mitas

Vilnius – toks brangus miestas, kad gyventi čia įmanoma tik milijonieriams. Panašiai teigia ne vienas, atvykęs į sostinę iš provincijos. Bet pagyvenęs sostinėje supranta, kad tokios kalbos gerokai perdėtos.

Kauno „Planetos“ turguje pigiau nei Vilniuje, tačiau dešrų ir lašinių įvairovė sostinės Halės turgavietėje didesnė.<br>P.Mantauto nuotr.
Kauno „Planetos“ turguje pigiau nei Vilniuje, tačiau dešrų ir lašinių įvairovė sostinės Halės turgavietėje didesnė.<br>P.Mantauto nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Artūras Jančys („Lietuvos rytas“)

Jan 5, 2015, 10:09 AM, atnaujinta Jan 17, 2018, 12:45 AM

Ar įmanoma Vilniuje, šalyje vadinamame brangiausiu miestu, sočiai pavalgyti mažiau nei už 10 litų, o gyventi sostinės centre tik sumokant mokesčius už komunalines paslaugas?

Pasirodo, taip. Jeigu gerai išnaršai miestą ir virtualiąją erdvę, netingi ieškoti įvairių variantų, paaiškėja, jog Vilniuje pragyventi galima pigiau nei kuriame nors Lietuvos rajono centre.

Vyrauja įsitikinimas, kad Vilnius aukštomis kainomis lenkia kitus Lietuvos miestus, ypač pigiu laikomą Kauną. Tačiau toks įsitikinimas teisingas tik sąlygiškai. Tuo įsitikino „Sostinė“, palyginusi Vilniaus būsto, maisto, paslaugų kainas ir mokesčius bei atlyginimus su kitais miestais.

Kokybė kainuoja visur

„Vilnius yra pigus miestas, kaip ir visa Lietuva. Tokio pragyvenimo lygio atotrūkio tarp sostinės ir kitų miestų kaip Vakarų Europoje Lietuvoje nėra, tuo įsitikinau keliaudamas ir dirbdamas užsienyje“, – sakė Vilniuje gyvenantis, bet Kaune dirbantis politologas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Šarūnas Liekis.

Jis teigė nepastebėjęs esminio prekių ir paslaugų kainų atotrūkio Vilniuje ir Kaune.

„Prekybos centruose kainos tos pačios. Patiekalų kainos kavinėse, restoranuose taip pat.

Jei pietauju Kauno senamiestyje ar Laisvės alėjoje, išleidžiu panašią pinigų sumą kaip ir Vilniaus senamiesčio ar Gedimino prospekto kavinėse. Ten, kur geras maistas, malonus aptarnavimas, ir tenka daugiau sumokėti“, – sakė Š.Liekis.

Neoficialaus dvimiesčio gyventojas pripažino, kad Kaune pigesnės ir kokybiškesnės smulkiojo verslo paslaugos.

„Kartą teko remontuoti automobilį. Vilniuje servisai užsiprašė didelę kainą ir nieko nepadarė. Kaune radau serviso įmonę beveik už perpus mažesnę kainą. Jos meistrai puikiai atliko darbą. Bet jei automobilį remontuosite oficialių atstovybių įmonėse, mokėsite tiek pat ir Vilniuje, ir Kaune, ir Klaipėdoje.

Taigi beprotiškai daug, bet kokybė garantuota“, – šypsodamasis kalbėjo Š.Liekis.

Sumanesnis moka mažiau

Vis dėlto mokslininkas humanitaras neatkreipia dėmesio į pilkos miestiečių buities detales, kurios verčia pasvarstyti, ar tikrai Vilnius neišsiskiria didelėmis kainomis?

„Jeigu išvestume vidurkį, Vilniuje gyvenimas maždaug trečdaliu brangesnis nei Kaune“, – tvirtino iš Kauno į sostinę gyventi ir dirbti atvykusi 26 metų gydytoja rezidentė Martyna Gradeckaitė.

Iš pradžių kaunietei Vilnius pasirodė labai brangus miestas.

„Troleibuso, autobuso vienkartinis bilietas Vilniuje kainuoja 3,50 lito, Kaune – 2,40 lito. Ilgai ieškojau išsinuomoti buto, akys ant kaktos iššoko patyrus, kad už du kambarius sovietinės statybos daugiabutyje Lazdynuose, Karoliniškėse prašoma mažiausiai 700 litų per mėnesį.

Mano draugė vilnietė, gavusi gydytojo rezidento vietą Kauno klinikose, nesunkiai rado išsinuomoti vieno kambario butą Kęstučio gatvėje, taigi pačiame Kauno centre.

Kaune pragyvendavau už 15 litų per dieną, o Vilniuje iš pradžių vos užteko 30 litų būtinoms dienos išlaidoms“, – pirmąsias baugias savaites sostinėje prisimena kaunietė.

Tačiau kauniečiams būdingas praktiškumas. Ieškodama buto jaunoji medikė nepatingėjo panaršyti internete, klausinėjo draugų ir pažįstamų, kol surado dviejų kambarių butą Justiniškėse tik už 300 litų per mėnesį.

„Mano draugui, irgi kauniečiui, buvo dar labiau pasisekę. Jis dvejus metus gyveno Vilniuje, A.Vienuolio gatvėje, taigi sostinės centre, trijų kambarių bute, nemokėdamas jokios nuomos, tik mokesčius už komunalines paslaugas.

Vilniečių šeima prieš sunkmetį pasistatė namą Santariškėse, o kai užklupo krizė, nenorėjo parduoti nei namo, nei buto centre.

Todėl ir priėmė nuomininkus, kad jie gyventų ir sumokėtų mokesčius už didelio ploto būstą. Vilniuje tikrai yra galimybių rasti pigiai išsinuomoti būstą, tik reikia netingėti ir ieškoti“, – įsitikinusi mergina.

Važinėti viešuoju transportu M.Gradeckaitei irgi tapo ne itin brangu, kai įsigijo Vilniečio kortelę ir už 100 litų pasipildė 30 dienų elektroninį bilietą, galiojantį visomis savaitės dienomis.

Mėnesinis bilietas Kaune kainuoja 80 Lt. Skirtumas yra, bet ne kosminis ir daug įtakos planuojant biudžetą neturi.

Riebus sovietinis palikimas

Kaunietė greitai įsigudrino ir sočiai papietauti Vilniuje neišleisdama nė 10 litų. Ir ne kur nors miesto užkampyje, o pačiame sostinės centre.

Šalia brangių kavinių gatvės – Gedimino prospekto – Jogailos gatvėje nuo sovietinių laikų tebeveikia sultinių baras. Čia nepasikeitęs nei interjeras, nei valgiaraštis.

Pigiausias, „studentiškas“ užkandis – puodelis sultinio už 1,80 lito, pyragėlis su dešrele už 2,5 lito. O cepelinų porcija, čanachai, plovas – 8–9 Lt.

Jei atsiranda reikalų Vilniaus savivaldybėje, M.Gradeckaitė jau neina pietauti į kavinę „Europos“ prekybos centre, kur vien kirminui numarinti tenka pakloti mažiausiai 20 litų.

Prie pat savivaldybės įsikūrusi Kooperacijos kolegija. Jos valgyklos durys atviros visiems išalkusiems, o brangiausias mėsiškas patiekalas kainuoja 7,5 Lt.

Už 10 litų sočiai galima papietauti sovietmetį menančioje valgykloje Pamėnkalnio gatvėje, netoli „Pramogų banko“. Bet maisto skonis čia, kaip ir sovietmečiu, primena sūdytą kartoną.

Kainos turguje nenuvilia

Maisto produktų kainos prekybos tinklų parduotuvėse tokios pat arba panašios visuose šalies miestuose, bet turguose skiriasi. Ir Vilniaus turguose pirkti tikrai nėra brangiausia.

Tiesa, jei palyginsime mėsos kainas Vilniaus Halės turguje ir Urmo bazėje bei „Planetos“ turguje Kaune, garsėjančiais mažiausiomis maisto produktų kainomis, vilniškės puse lito ar litu lenkia kaunietiškas tos pačios rūšies maisto gaminių kainas.

Tačiau reikia prisiminti, kad Kaune didesnė ir konkurencija, čia veikia 6 dideli turgūs, o Vilniuje kaimiškų lašinių galima įsigyti tik Kalvarijų, Halės ir Tymo (veikiančio kartą per savaitę) turguose.

Be to, Halės turguje ne visų produktų kainos didesnės negu Kaune.

Halėje taip pat didesnis lietuviškų rūkytų gaminių, šviežios jautienos pasirinkimas.

Paprastas palyginimas: Vilniaus turguose aukščiausios kokybės rūkytų lašinių galima rasti po 14–16 litų už kilogramą.

O toli nuo didmiesčių esančiame Rokiškyje, žemės ūkio krašte, be 20 litų už kilogramą padorių lašinių nė su žiburiu nerasi.

Vilnius tikrai nėra pigiausias miestas gyventi, bet kirsti lašinius ir dešras čia tikrai taupiau nei provincijoje.

Butą įpirks ne kiekvienas

Jeigu nusprendi ne nuomotis, o įsigyti nuosavą būstą, tada tenka pripažinti, kad Vilnius – vis dėlto brangus miestas.

Dviejų kambarių butas Vilniaus miegamajame rajone, senos statybos daugiabutyje, kainuoja nuo 2800 iki 4 tūkst. litų už kvadratinį metrą.

Naujos statybos name – nuo 3400 litų iki 5300 litų už kvadratinį metrą.

Butų kainos Kaune: sovietinių laikų statybos rajonuose, senuose namuose, už kvadratinį metrą prašoma nuo 1800 litų iki 2400 litų.

Naujos statybos name – nuo 2800 litų už kvadratinį metrą (tiek, kiek Vilniuje už kv. m sename blokiniame daugiabutyje) iki 4400 litų.

Nekilnojamojo turto agentūros „OberHaus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis sakė, jog skirtumai tarp Vilniaus ir kitų miestų būsto kainų išliks panašaus lygio ir ateityje, maždaug dvejus trejus metus.

„Padėtis gali pasikeisti, jeigu kuris nors miestas gaus didelių investicijų. Pasidairius po Vakarų Europą galima daryti išvadą, kad Lietuvoje kainų skirtumas tarp sostinės ir regionų miestų nėra labai didelis.

Nekilnojamojo turto kainos, tarkime, Paryžiuje ir Londone, kur kas labiau skiriasi nuo kainų kituose Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės miestuose nei tarp Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų“, – aiškino S.Vagonis.

Išdidūs net elgetos

Vilniuje įsidarbinusi ir apsigyvenusi kaunietė M.Gradeckaitė taip pat pastebėjo, jog sostinėje didesnių išlaidų reikia ir savitam vilnietiškam gyvenimo stiliui.

„Kaune į pramogų klubus galima eiti apsirengus kaip nori. Aišku, tvarkingai, švariai. O Vilniuje į kai kuriuos klubus įleidžiama tik pagal savitą aprangos kodą.

Norint pasilinksminti įdomesniuose klubuose, tenka įsigyti ir specifinės subkultūrinio stiliaus aprangos, o tokie drabužiai ir papuošalai nemažai kainuoja, Gariūnų turguje jų nerasi“, – sakė mergina.

Ją Vilniuje taip pat nustebino išdidūs elgetos.

„Kaune elgetaujantiems žmonėms pažeriu centų – jie dėkoja, meldžiasi. O Vilniuje priėjo prie manęs toks apskretęs keistuolis garbanotais plaukais, prašo smulkių duonai.

Atkišau jam delną su 50 centų, o išmaldos prašytojas jį atstūmė ir išdidžiai pareiškė, esą jis ne elgeta, mažiau kaip dviejų litų neima.

Taigi ir geraširdiškumas Vilniuje brangiau kainuoja“, – juokdamasi sakė M.Gradeckaitė.

Darbo užmokestis pagal apskritis (litais)

Daugiau išleidžia, bet sąlygos geresnės

Žilvinas Šilėnas

Lietuvos laisvosios rinkos instituto direktorius

„Kuo didesnis miestas, tuo didesnės ir prekių, viešojo ir privataus sektoriaus paslaugų kainos. Sostinės statusas turi įtakos rinkai, bet ne jis svarbiausias. Dideles kainas lemia miesto ekonominis lygis, tarptautinė svarba.

Vilniuje verslas stipriausias Lietuvoje, žmonės čia daugiau uždirba, tai irgi turi įtakos kainodarai.

Viešasis sektorius reguliuojamas administraciniais įrankiais, todėl, pavyzdžiui, viešojo transporto paslaugų kainas lemia nebūtinai rinkos pokyčiai, o koncepcija, kurią pasirenka miesto valdžia.

Vilnius, palyginti su kitais Lietuvos miestais, yra brangesnis, žmonės čia išleidžia daugiau pinigų, bet turi ir geresnes sąlygas jų daugiau uždirbti.“

Skaitykite verslo žinias mūsų FB puslapyje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.