Lietuvos bankas sausio 9-ąją pranešė, kad apyvartoje jau daugiau eurų nei litų.
Tuo tarpu prekybos tinklai nurodo kiek kitokią datą, kai eurų ir litų santykis kasose pasikeitė naujosios valiutos naudai.
„Tai nesutampa su mūsų tinklo duomenimis. Atsiskaitymas abiem valiutomis susilygino tik sausio 13-ąją. Kaip ir spėjome, taip ir nutiko: mes tapome valiutos keityklomis“, - sakė „Norfos“ tinklo atstovas Darius Ryliškis.
„Rimi“ tinkle eurų ir litų skaičius susilygino sausio 10-ąją.
„Šios savaitės pradžioje 60 proc. vyravo euras, litų liko tik 40 proc., o pastarosiomis dienomis jau vyrauja eurai, maždaug 75 proc. klientų atsiskaito eurais, 25 proc. - dar litais“, - vardijo „Maxima“ tinklo atstovė Renata Saulytė.
Inkasatorių pagalbos prireikia dažniau
Per pirmąsias sausio dienas net 73 proc. visų „Maxima“ tinklo parduotuvėse apsilankiusių pirkėjų – arba 3 pirkėjai iš keturių – atsiskaitė litais. Dauguma iš jų už pirkinius mokėjo grynaisiais. Atsiskaitančių kortele skaičius išaugo tik pavienėse parduotuvėse, kurių dauguma – didmiesčiuose.
Kaip pasakojo „Maxima“ atstovė Renata Saulytė, kelis kartus nei įprastai išaugo atsiskaitančiųjų smulkiomis – vieno, dviejų ar penkių – litų monetomis skaičius.
Pastarosiomis dienomis klientai taip pat stengiasi išleisti paskutinius monetų likučius - atsiskaito smulkiomis litų ir centų monetomis.
„Savo iniciatyva prekybos tinklas priėmė ir po daugiau nei 50 vienetų monetų vienu metu, nors leidimas nepriimti didesnio monetų skaičiaus vienu metu numatytas Lietuvos įstatymais, o monetų inkasavimas bendrovei kainuoja gerokai daugiau nei kupiūrų", - sakė R.Saulytė.
Pirmomis sausio dienomis buvo dvigubai sutankinti inkasavimo grafikai – į „Maxima“ parduotuves inkasatoriai dabar vyksta dukart per dieną: vieną kartą atveža eurus ir išveža monetas litais, kitą – išveža litų popierines kupiūras.
Nešė 500 litų banknotus
„Baigiantis pirmai savaitei su euru, padėtis pamažu stabilizavosi, vis dažniau buvo atsiskaitoma eurais, dauguma klientų į parduotuves jau užsuko ne išsikeisti pinigų, o įsigyti prekių.
Vis dėlto nesitikėjome, kad pinigų keityklų funkcijas teks atlikti tokiu mastu – daugumoje parduotuvių dažnos pirkėjų pateikiamos kupiūros litais buvo 500 ir 200 litų. Pirkėjai, mokantys, litais, vidutiniškai mokėjo 40 proc. stambesne kupiūra, nei reikėjo, kad susimokėtų už prekes. Tai reiškia kad didžioji dalis pirkėjų į parduotuves ėjo ne apsipirkti, o išsikeisti pinigų“, - kalbėjo „Maxima“ atstovė R.Saulytė.
Ji patikino, kad prekybininkams situaciją pavyko suvaldyti – dėl eurų trūkumo neteko uždaryti nė vienos parduotuvės. Eurų atsargos iš rezervinių saugyklų buvo papildytos tik keliose.
Per pirmąsias keturias šių metų dienas prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse buvo priimti ir inkasuoti 55 mln. litų, taip pat į apyvartą išleisti 5 mln. eurų. Tai buvo maždaug trečdalis visų eurų, kuriuos tinklo parduotuvės iš viso ketino išleisti į apyvartą pereinamuoju laikotarpiu – per pirmąsias dvi sausio savaites.
Centus – į aukų dėžutę
Šios savaitės pirmadienį ir antradienį „Rimi“ tinkle trys ketvirčiai pirkėjų, kurie atsiskaitė grynaisiais, mokėjo eurais.
„Tačiau dar ir dabar sulaukiame pirkėjų, kurie atneša stambias kupiūras. Centų sulaukiame mažiau, tačiau matome, kad pirkėjai noriai likusias monetas aukoja į aukų dėžutes“, - sakė „Rimi“ atstovė Giedrė Bielskytė.
Sausio pradžioje daugiausiai pirkėjų mokėjo grynais litais, dalis - kortele, tačiau jau sausio 1 d. “Rimi“ sulaukė pirkėjų, kurie mokėjo eurais.
„Apie sausio 10 dieną susilygino pirkėjų skaičius, mokančių eurais arba kortele ir litais“, - sakė G.Bielskytė.
Keičia litus į eurus
Likusius litus į eurus bus galima išsikeisti dar ilgą laiką.
Tiek paštai, tiek bankai ir kredito unijos nemokamai keičia ir litų banknotus, ir litų bei centų monetas, nepriklausomai nuo jų kiekio. Tiesa, Lietuvos pašto skyriuose vienos operacijos metu galima išsikeisti ne daugiau kaip 1000 eurų (3 452,80 lito). Tuo tarpu bankai ir kredito unijos neriboja vienos operacijos dydžio. Tačiau norint išsikeisti daugiau nei 15 tūkst. litų privaloma iš anksto įspėti padalinį, kuriame ketinama keisti pinigus.
Susiruošus į valiutos keitimo vietą, verta nepamiršti asmens dokumento (paso, asmens tapatybės kortelės) – valiutą keičiančios įstaigos turi teisę jo paprašyti. 330 Lietuvos pašto skyrių ir 14 kredito unijų skyrių litus nemokamai keis iki š.m. kovo 1 d., 343 bankų padaliniai – iki birželio 30 dienos. 89 bankų padaliniai nuo liepos 1 d. iki gruodžio 31 d. keis tik litų banknotus. Tuo tarpu trys Lietuvos banko kasos litus keis neribotą laiką.
