Tokius skaičius pirmadienį Finansų ministerijoje vykusioje apskritojo stalo diskusijoje „Lošimai ir jų pasekmės asmeniui ir visuomenei“ pateikė finansų viceministras Algimantas Rimkūnas.
Nors dabar galiojančiame Azartinių lošimų įstatyme yra nustatyti lošimų organizavimo vietų, lošėjų amžiaus, lošimų reklamos, atsiskaitymo bankų kortelėmis apribojimai, tačiau praktika, pasak A. Rimkūno, rodo, kad vien jų nepakanka, – tikslinga numatyti papildomas lošėjų apsaugos ir pagalbos priemones.
Specialistai sutaria, kad Lietuvoje trūksta lošimų prevencijos, švietimo programų, ypač darbo su jaunimu. Taip pat nėra pakankamai statistinių duomenų apie dėl lošimų padaromus nusikaltimus, aiškumo, kokią rinkos dalį sudaro nelegalūs lošimai.
Finansų ministerijos duomenimis, 2014 m. pabaigoje Lietuvoje veikė 14 lošimus organizuojančių bendrovių, 176 lažybų punktai, 137 automatų salonai ir 17 kazino. Pernai gyventojai azartiniams lošimams išleido 79,2 mln. eurų.
