Šis maršrutas yra pakankamai ilgas, išsitęsęs nuo Juodkrantės iki Nidos apie 30 kilometrų, todėl siūlytume keliauti automobiliu arba dviračiais. Jei važiuosite automobiliu, šiam maršrutui paskirkite gerą pusdienį. Dviratininkams reikėtų nusiteikti visos dienos kelionei.
Pažintį su nerijos kopomis pradėkite nuo Juodkrantės. Čia gyvenvietės pietinėje dalyje Jūs aplankysite pirmąjį objektą – „Raganų kalną“. Jeigu vykstate automobiliu, transporto priemonę palikite automobilių stovėjimo aikštelėje, L.Rėzos gatvės dešinėje pusėje, šalia ekspozicijos. Aikštelė mokama, 1 val. /0,87 euro. Nemokamą aikštelę rasite pavažiavę šiek tiek į priekį, L.Rėzos gatve, kairėje kelio pusėje.
Apžiūrėdami „Raganų kalno“ ekspoziciją užtruksite apie 50 min., o nueisite 1,3 km.
Juodkrantėje galite pamatyti didžiausią mišku apaugusių parabolinių kopų masyvą. Iš vakarinės pusės šios kopos juosia visą gyvenvietę, tačiau lankytojams patraukliausia yra Juodkrantės sengirės dalis, kurioje įrengta medinių skulptūrų ekspozicija „Raganų kalnas“.
Parabolinės kopos – tai pirmykščio Kuršių nerijos kraštovaizdžio elementas. Prieš 5 tūkst. metų pradėjus formuotis Kuršių nerijai, vakarinėje pustomos smėlio sausumos dalyje ėmė formuotis neaukštos prieškopės. Atsiradus nedidelėms išgraužoms, vėjo veikiami gūbriai rytų kryptimi veržėsi gilyn į sausumą, pavirsdami ištęstos pasagos pavidalo formos kopomis, vadinamomis parabolinėmis. Laikui bėgant jos apaugo žoline danga ir mišku. Parabolinių kopų aukštis siekė 30-50 metrų. Tačiau XVI-XVIII a. prasidėjus masiniams miškų kirtimams, vėjas vėl išjudino smėlį, taip daugelyje vietų sunaikindamas parabolinių kopų masyvus.
Atsisveikinę su Juodkrante, važiuokite toliau Nidos kryptimi. Jei keliaujate automobiliu, važiuokite pagrindiniu Smiltynė – Nida keliu iki 32 kilometro, kur kairėje kelio pusėje pamatysite automobilių stovėjimo aikštelę. Aikštelė nemokama, bet stovėjimo laikas yra ribojamas iki dviejų valandų.
Dviratininkai turės iš Juodkrantės centro pasukti jūros link ir pasiekti dviračių taką (Nr.10), einantį iš Smiltynės į Nidą. Sukite į pietus ir važiuokite Nidos kryptimi apie 11 kilometrų, kol privažiuosite vietą, kur dviračių takas kerta pagrindinį kelią. Kairėje kelio pusėje pamatysite didelę mašinų stovėjimo aikštelę.
Nuo rytinės automobilių aikštelės pusės prasideda Naglių gamtinio rezervato pažintinis takas ir Pilkosios kopos. Pasivaikščiojimas šiuo taku truks apie pusvalandį, o per tą laiką nukeliausite 1,1 km.
Naglių gamtiniame rezervate įrengtas pažintinis pėsčiųjų takas supažindina lankytojus su išskirtine, itin reta Europoje pilkųjų kopų buveine.
Nuo aršaus pajūrio vėjo apsaugotose vietose, kur smėlio paviršių ištisiniu kilimu dengia kerpės, samanos ir smulkūs varpiniai augalai, formuojasi stabilios smėlynų augalų bendrijos. Čia susidaro sąlygos gyventi retoms vabzdžių rūšims, peri dirvoninis kalviukas. Žvelgiant į pilkųjų kopų panoramą, kopos atrodo tarsi uždengtos pilkšvai boluojančiu aksominiu kilimu. Tokį vaizdą sukuria šioje buveinėje dominuojantys varpiniai augalai (smiltyninis šepetukas, melsvoji kelerija, smiltyninė viksva, polesinis eraičinas), taip pat samanos ir kerpės, kurių čia priskaičiuojama virš 20 rūšių. Ši augmenija sudaro dangą, sulaikančią smėlio pustymą.
Naglių gamtinis rezervatas – tai gamtinė teritorija palikta išskirtinai mokslo tikslams, čia draudžiama bet kokia žmonių veikla, todėl lankytojų prašome vaikščioti tik nužymėtu taku.
Susipažinę su Pilkosiomis kopomis toliau važiuokite pagrindiniu keliu apie 8 km iki Preilos gyvenvietės, tačiau į pačią gyvenvietę nesukite, o sustokite kelio dešinėje pusėje esančioje mašinų stovėjimo aikštelėje. Aikštelė nemokama. Šiek tiek paėjėję vakarų kryptimi, pasieksite Preilos paplūdimius. Čia galėsite ne tik apžiūrėti prieškopę, bet ir pailsėti, pasišildyti saulėje, išsimaudyti jūroje.
Jei važiuojate dviračiais, teks padaryti nedidelį lanką: važiuokite dviračių taku apie 9 km. Kai pasieksite Preilą, ties įvažiavimu į Preilos gyvenvietę turite pasukti į dviračių taką, vedantį jūros link. Kol pasieksite paplūdimius, reikės važiuoti apie 2 kilometrus.
Kaskart, kai Kuršių nerijoje norima pasiekti jūrą, tenka kopti per pajūryje tysantį kopų gūbrį. Jis tęsiasi visu nerijos pajūriu, siekdamas 3-4 m, o vietomis – net 14 m aukštį ir išplatėdamas iki 70-150 m.
Šis gūbrys vadinamas įvairiai: prieškopė, apsauginis pylimas, apsauginis kopagūbris. Žmogaus rankomis pradėtas, vėjui, jūrai ir smėliui padedant, nerijos pajūryje jis iškilo prieš 200 metų. Apsauginio kopagūbrio kūrimo darbus 1805 – 1811 m. nerijoje pradėjo danų kilmės mokslininkas Sorenas Bjornas.
Kopagūbris buvo formuojamas etapais. Pavasarį maždaug 50-60 m atstumu nuo jūros ir 2 m atstumu viena nuo kitos išilgai kranto buvo statomos dvi eilės užtvarų iš storesnių šakų bei kuolų. Kai po dviejų – trijų savaičių jas užnešdavo smėliu, ant susidariusių pylimų vėl buvo statomos dvi eilės tokio pat aukščio užtvarų, siekiant užauginti dar aukštesnį pylimą. Gūbriui pasiekus apie 1,5 m aukštį, rudenį jis būdavo apsodinamas smėlyje augančiomis žolėmis. Augalus sodindavo statmenomis linijomis, kurios sudarydavo nedidelius kvadratus, šlaitu į viršų vis tankiau, kad vėjas neišpustytų smėlio. Taip besiformuojančio kopagūbrio rytinis šlaitas dar papildomai būdavo tvirtinamas žabų tvorelėmis.
Visu Kuršių nerijos pajūriu (beveik 100 km) nusidriekęs apsauginis kopagūbris iki šiol atlieka savo pradinę funkciją – sulaiko jūros į krantą išmetamą smėlį ir neleidžia jam slinkti gilyn į neriją.
Prie Preilos paplūdimių prisišliejęs apsauginis kopagūbris stebina ne tik savo formavimosi istorija, bet ir augmenija – pažemiui nusidriekę ištisiniu kilimu jį puošia raukšlėtojo erškėčio krūmynai. Miškininkai šią nevietinę rūšį apsauginiam kopagūbriui parinko neatsitiktinai. Pažemiui išsišakojęs gajus dekoratyvus krūmas puikiai ištveria stiprius smėlio pustymus. Visą vasarą erškėčio krūmus puošia stambūs rožiniai kvepiantys žiedai, o rudenėjant jo šakos apsipila raudonomis uogomis.
Kitą maršruto objektą – apželdintas kopas, kuriose yra ir Vecekrugo kopa - pasieksite gan greitai. Automobiliu pavažiuokite apie 3 km Nidos link ir kelio kairėje pusėje pamatysite nedidelę mašinų stovėjimo aikštelę. Aikštelė nemokama, tik stovėjimo laikas ribojamas iki 2 valandų. Nuo aikštelės rytų kryptimi per mišką veda žvyruotas kelias. Eidami juo užkopsite į Vecekrugo kopą. Tam reikia skirti apie 50 min. savo laiko. Ant kopos viršaus įrengta apžvalgos aikštelė.
Jei važiuojate dviračiu, turite iš paplūdimių grįžti į Preilą (2 km). Pasiekę gyvenvietę sukite į dešinę ir važiuokite iki pat galo. Pravažiavę 700 m dviračių taku dešinėje pusėje pamatysite didelę pievą, o už jos – atsiveriantį vaizdą į Vecekrugo kopą. Ant kopos užlipti galėsite eidami žvyruotu keliu, kurį pasieksite dar 600 m pamynę į priekį dviračių taku. Nepasiklysti padės rodyklė su užrašu „Vecekrugo kopa“.
Per visą Kuršių nerijos pusiasalį yra susiformavusi stambių kauburių juosta. Ją geografai pavadino didžiuoju kopagūbriu. Vidutinis didžiojo kopagūbrio aukštis yra 25-30 metrų, plotis – 400-1200 metrų. Senosios smuklės – Vecekrugo kopa ties Preila yra aukščiausia kopagūbrio viršūnė visoje nerijoje, siekianti 67,2 metro. Jos pavadinimas kilęs nuo kuršiško žodžio vece – senas ir kruogs – smuklė. Visa kopa apaugusi kalninės pušies masyvais.
Vecekrugo kopa – vienas iš iškalbingiausių smėlynų sutvirtinimo pavyzdžių. Didžiojo kopagūbrio formavimosi procesas prasidėjo XVI – XVII a., kuomet, masiškai iškirtus miškus – natūralų barjerą, nerijoje buvo išjudinti smėlynai. Genamos vėjo smėlio smiltys ėmė keliauti nuo jūros rytų kryptimi, laidodamos po smėlio kalnais medžius, namus ir net ištisus kaimus. Pajutę artėjančią žūtį vietos gyventojai XVIII a. pabaigoje ėmė taisyti savo klaidas. Pirmiausia kopos buvo tvirtinamos 30-40 cm aukščio šakų ar nendrių tvorelėmis, kurios tveriamos išilgai ir statmenai vyraujantiems vėjams. Vėliau į tvorelėmis apribotus plotelius sodinti žoliniai augalai ir medžiai. Smėlio dirvožemio praturtinimui naudotas marių mergelis ir dumblas. Kopų papėdėse ir slėniuose buvo užveisiami paprastosios pušies bei lapuočių miškai.
Toliau maršrute – Bulvikio ragas.
Keliaujantys link jo automobiliu toliau turi važiuoti iki Nidos (7 km). Įvažiuokite į Nidą per pirmąjį įvažiavimą (Kuršių g.), bet leisdamiesi nuo kalno nesukite pagrindiniu keliu į dešinę, o važiuokite tiesiai, kol nusileisite į pamarį, tada sukite į kairę ir važiuokite iki galo. Palikite automobilį nedideliame gatvės praplatėjime, ties paskutiniais namais. Toliau iki Bulvikio rago reikės keliauti pėsčiomis, paėjėkite dviračių taku apie 700 m, kol prieisite rodyklę „Bulvikis“, eikite į dešinę rodyklės kryptimi ir pasieksite Bulvikio ragą.
Dviratininkai Bulvikio ragą pasieks labai lengvai: pavažiavę dviračių taku apie 3 km Nidos kryptimi, kairėje kelio pusėje pamatysite rodyklę „Bulvikis“. Pasukite į kairę ir dar pavažiuokite miško taku. Netrukus pasieksite Bulvikio ragą.
Ragais ar kyšuliais vadinama sausumos paviršiaus vieta, išsikišanti gilyn į vandens telkinį. Rytiniai Kuršių nerijos krantai yra išraityti tai mažiau, tai daugiau į marias išsikišusiais ragais, kurie natūraliai kuria užuovėjas pakrantėse įsikūrusioms gyvenvietėms.
Bulvikio ragas – tai plačiausia Kuršių nerijos pusiasalio vieta, siekianti 3,8 km. Manoma, kad rago ir šalia esančios įlankos pavadinimas kilęs nuo kuršiškos pavardės Bulvikis. Yra ir kitas šio pavadinimo aiškinimas – nuo švediškų žodžių bolja – banga ir vik – įlanka.
Prieš apželdinant didžiąsias kopas, Bulvikio ragas labai greitai augo: 1837 -1910 m. kasmet pailgėdavo vidutiniškai 7 m. Šiuo metu vyksta atvirkštinis procesas – ragas plaunamas marių srovių, ragas nepaliaujamai mažėja.
Paskutinį šio maršruto objektą – Parnidžio kopą – automobiliu pasieksite labai greitai: grįžkite į pagrindinį kelią ir važiuokite apie 2,5 km iki trečiojo įvažiavimo (Taikos g.) į Nidą. Pavažiavę apie 700 m Taikos gatve, sukite į dešinę ties rodykle „Nidos kempingas“ ir asfaltuotu taku važiuokite dar 500 m. Kempingas jums liks dešinėje, o kelias į Parnidžio kopą bus kairėje. Pakilkite į viršų ir palikite automobilį stovėjimo aikštelėje. Aikštelė nemokama.
Dviratininkai turės grįžti į dviračių taką ir toliau važiuoti Nidos kryptimi apie 1,5 km. Privažiavę gyvenvietę tęskite kelionę pamariu iki pat miestelio galo, kol pamatysite prieš save Parnidžio kopos rytinius šlaitus. Žvyruotu takeliu galėsite privažiuoti iki pat kopos. Mediniais laiptukais (virš 200 pakopų) kilkite į viršų iki apžvalgos aikštelės.
Tačiau prieš Parnidžio kopą galite pasistiprinti Nidoje esančioje kavinėje „Kuršis“ (Naglių g. 29). Kavinė dirba visus metus. Sriubos čia gausite už 1,2 euro, kotletų, cepelinų, balandėlių nusipirksite už 4,2 euro, karbonadą suvalgysite už 6 eurus.
Neringa – žuvies kraštas, tad pasimėgauti žuvimi atvykus į ją kone privalu. Nidoje ką tik išrūkytos žuvies galite įsigyti sezono metu dirbančioje kavinėje „Tik pas Joną“ (Naglių g. 6). Šviežutėlis karšis kainuoja 3-8 eurus, skumbrė, jūros ešerys – 4,5-5 euro, starkis – nuo 3 eurų, ungurys – 45 eurai.
Užkopę ant Parnidžio kopos, stūksančios Nidos gyvenvietės pietinėje pusėje, apsilankysite baltųjų kopų buveinėje. Tai – vienintelė vieta Kuršių nerijos nacionaliniame parke, kur iki šiol išlikusi pustomų kopų grandinė. Nuo Parnidžio kopos į pietus atsiveria Grobšto gamtos rezervate esančių pustomų kopų vaizdas, o esant geram matomumui, matosi ir Rusijos Federacijos dalyje plytintys smėlynai. Mokslininkų paskaičiavimu, dėl vyraujančio vakarų vėjo šios keliaujančios kopos per metus pajuda nuo 0,5 iki 10 m rytų kryptimi.
Šios pustomos kopos dar vadinamos baltosiomis kopomis. Šviesų atspalvį nerijos smėlynams suteikia kvarcas, kurio čia yra nuo 85 iki 99 procentų.
Saugant itin jautrią ir pažeidžiamą baltųjų kopų buveinę, yra reguliuojami lankytojų srautai, atskiriamos tam tikros zonos, kuriose lankytis griežtai draudžiama. Primename, kad negalima kopti ir leistis Parnidžio kopos rytiniais šlaitais.
Važiuodami automobiliu nuo pradinio taško Juodkrantėje iki paskiausiojo – Parnidžio kopos – nuvažiuosite apie 33 km. Jei važiuosite automobiliu, į kurį reikia pilti benziną, degalams išleisite 3,3 euro. Jei mašina varoma dyzeliniu kuru – 3,1 euro.
