Žurnalo „Forbes“ rusiškas leidinys kasmet sudaro turtingiausių šios šalies žmonių sąrašus. Ar tikslius? Sunku pasakyti. Mat į juos įtraukti turtuoliai nė sykio nei patvirtino, nei paneigė šios informacijos.
Šįmet sąrašo viršūnėje – nemenki pokyčiai. Į pirmąją vietą Vladimiras Potaninas sugebėjo pakilti net iš aštuntosios.
Vyksta teismo procesas
Dar pernai V.Potanino turtas buvo įvertintas 12,6 mlrd. JAV dolerių (11,4 mlrd. eurų), o šiemet – jau 15,4 mlrd. JAV dolerių. Tačiau kalnakasybos ir metalurgijos koncerno „Norilskij nikel“ savininkui tokia žinia paskelbta ne pačiu tinkamiausiu metu.
Mat 54 metų V.Potaninas kaip tik bylinėjasi su buvusia žmona Natalija, kuri nori prisiteisti pusę jo turtų. Teismai uždari, todėl apie sprendimus bus galima sužinoti tik vėliau. Pačios skyrybos įvyko prieš beveik pusantrų metų. Pernai vasarą savo koncerno darbuotoją Jekateriną vedęs V.Potaninas buvusią žmoną pažadėjo visiškai išlaikyti, jei tik ji nepretenduos į pagrindinį jo kapitalą. Ši nesutiko.
Natalija pradėjo ieškoti, kur suslapstyti vyro turtai, nes jam priklauso įvairios įmonės lengvatinių mokesčių zonose. Todėl į teismą pakviesti net Kipro piliečiai – ten irgi nusidriekusios V.Potanino verslo imperijos gijos.
Beje, jau pernai rudenį Kipro teismas atsisakė nagrinėti Natalijos ieškinį, nes neva tai turi daryti Rusijos institucijos.
Buvusi milijardieriaus žmona pažadėjo: jei jai pavyks laimėti bylą, „Norilskij nikel“ akcijos bus atiduotos valdyti valstybei. Galbūt netrukus paaiškės, ar tokie pažadai gali būti naudingi.
Susiriejo su partneriu
Metalurgijos pramonės valdovu V.Potaninas tapo paskutinį XX a. dešimtmetį: pasaulinės svarbos koncernas jam atiteko vos ne veltui – už 170 mln. JAV dolerių. Tai bene vienintelis šio milijardieriaus turtas.
Anksčiau V.Potaninas valdė ir daugiau įmonių, bet susipyko su partneriu Michailu Prochorovu ir jam liko tik „Norilskij nikel“.
Tiesa, koncernas priklauso ne jam vienam – akcijų turi ir trečiasis šiųmečiame „Forbes“ sąraše įtrauktas Ališeras Usmanovas, ir įžymusis oligarchas Olegas Deripaska (17-oji vieta, 6,2 mlrd. JAV dolerių).
„Norilskij nikel“ valdomas neblogai ir jam tikrai sekasi. Tiesa, jo vertę lemia įvairių metalų – nikelio, vario, sidabro, platinos ir kitų – kainų bei paklausos pokyčiai pasaulio rinkose.
Jausmingas drimba
Antrasis „Forbes“ reitinge – 50 metų Michailas Fridmanas (14,6 mlrd. JAV dolerių, pernai – 17,6 mlrd. dolerių). Kuo jis panašus į sąrašo lyderį? Nebent tuo, kad irgi yra išsiskyręs.
Apie vieną kompanijos „Alfa Group“ vadovų pasakojama, kad jis nėra pinigų vergas, bet niekuomet neduoda arbatpinigių.
Kartą M.Fridmanas susilažino su savo verslo partneriu – „Alfa Bank“ vadovu Piotru Avenu, kad vieną stotelę metro nuvažiuos be apsaugininkų.
Ir tai sėkmingai padarė. O paskui visiems pasakojo, kaip žmonės, atpažinę milijardierių, tiesiog sustingo išpūtę akis.
M.Fridmanas – meniškos sielos. Dar neseniai mažame restoranėlyje prie Patriarcho tvenkinių Maskvoje buvo galima išvysti, kaip per patį vakarėlio įkarštį ant scenos užkopęs aukštas ir nerangus drimba sėda prie pianino ir jausmingai skambina George’o Gershwino kūrinius.
Šis turtuolis nieko nepaveldėjo – viską sukūrė pats. Augo jis kuklioje žydų inteligentų šeimoje.
M.Fridmanui nebuvo leidžiama kieme žaisti futbolo, vienam eiti per gatvę, važinėtis dviračiu.
Mokydamasis Maskvos plieno ir lydinių institute jis buvo pravardžiuojamas Bandele ir nuolat laikėsi tėvų priesako – jei nori gyventi ilgai, gyvenk ramiai.
M.Fridmano nėra sulaikę milicininkai, jis neužsiėmė ir daiktų perpardavinėjimu, nors tais laikais tai buvo populiaru. Užtat būdamas trečiakursis įkūrė jaunimo klubą „Žemuogių pievelė“ – rengė diskotekas, kvietėsi bardus ir kitokius atlikėjus.
Viską nulėmė ryšiai
Būtent „Žemuogių pievelė“ tapo karjeros tramplinu. Klubas buvo populiarus, tad tarp M.Fridmano pažįstamų atsirado nemažai viešbučių administratorių, sandėlių ir automobilių remonto dirbtuvių vedėjų, parduotuvių direktorių ir kitų reikalingų žmonių.
1989 m. jis įkūrė bendrą SSRS ir Šveicarijos naftos ir metalų eksporto kompaniją „Alfa Eko“, iš kurios vėliau išaugo visa „Alfa Group“.
M.Fridmanas ir toliau puoselėjo talentą pasitelkti reikalingus žmones. Jo įkurto „Alfa Bank“ viceprezidentu tapo kosmonautas Aleksejus Leonovas, turėjęs daug ryšių su gynybos ir kosmoso įmonėmis ir įkalbėjęs jas tapti šio banko klientais.
Netrukus prisijungė ir P.Avenas, anksčiau dirbęs Rusijos užsienio ekonominių ryšių ministru.
O Finansų ministerijoje „Alfa Bank“ buvo palaikomas Michailo Kasjanovo, kuris vėliau tapo ir šalies premjeru.
Nenuostabu, kad tokie ryšiai padėjo bankui augti lyg ant mielių.
Dabar jo paslaugomis naudojasi 40 tūkst. kompanijų ir kone 20 mln. privačių asmenų.
O kur dar M.Fridmano investicijų koncernas, kuriam priklauso keturių pavadinimų prekybos tinklai, medicinos paslaugų centrai, automobilių prekybos ir draudimo bendrovės, akcijų paketai telekomunikacijų įmonėse.
Remia festivalį Ukrainoje
Ukrainos žiniasklaida tvirtina, kad M.Fridmanas turi ir šios šalies pilietybę. Šaltiniai Izraelyje teigia, kad jis turi ir žydų valstybės pasą.
Bet kol kas niekas M.Fridmano neapšaukė Rusijos priešu. Prezidentui Vladimirui Putinui jis nėra artimas, tačiau gana lojalus.
Neseniai interviu televizijos kompanijai „Dožd“ milijardierius išdėstė savo požiūrį į dabartinę šalies valdžią: „Manau, jog dabar V.Putiną palaikyčiau vien dėl to, kad jį palaiko dauguma mūsų valstybės gyventojų.
Šiuo atveju jis yra visiškai demokratiškas prezidentas, nes jo požiūris sutampa su daugumos žmonių nuomone. Kita vertus, bet kurioje pasaulio valstybėje verslininkai neturi nė menkiausio noro pyktis su valdžia.“
Bet ar tikrai M.Fridmanas neužsitrauks Kremliaus rūstybės? Juk jis tapo Ukrainos patriotų citadelėje – Lvove – vykstančio festivalio „Alfa Jazz Fest“ rėmėju, o per jo atidarymą ukrainiečių kalba prisipažino mylįs šį miestą.
Fechtuotojas iš Taškento
62 metų A.Usmanovo turtas nuo 2014-ųjų sumenko: pernai jis įvertintas 18,6 mlrd., šįmet – 14,4 mlrd. JAV dolerių.
Milžiniško metalurgijos koncerno „Metalloinvest“ savininkas kilęs ne iš Rusijos: jo tėvas darbavosi prokuroru Taškente. Bet romaną „Trys muškietininkai“ itin mėgęs sūnus baigė Maskvos tarptautinių santykių institutą, o komjaunuolio karjerą sėkmingai derino su sportu ir netgi buvo patekęs į SSRS fechtuotojų rinktinę.
Tačiau būdamas 27-erių Ališeras kartu su Uzbekijos KGB vadovo sūnumi atsidūrė už grotų dėl reketo ir mėginimo išprievartauti. Bet sėdėjo neilgai: atėjus į valdžią Michailui Gorbačiovui buvo paleistas pirma laiko.
Tada komjaunuolis įkūrė įmonę, kuri gabeno užsieniečius medžioti į Uzbekiją, o vėliau galutinai persikraustė į Maskvą.
Patekęs į „Gazprom“ vadovų gretas jis sugebėjo užsiimti ir savo verslu. Imperijos pamatu tapo už 80 mln. dolerių įsigytas Lebedinsko kalnakasybos kombinatas.
Dabar A.Usmanovui jų priklauso ir daugiau. Tačiau milijardieriui turtus krauna ne tiktai metalurgija: jo verslo struktūrose darbuojasi 125 tūkst. žmonių, jam priklauso mobiliojo ryšio bendrovė „Megafon“, informacinių technologijų kompanija „Mail.ru“, žiniasklaidos įmonės.
Kad nebūtų nuobodu, turčius įsigijo 30 procentų Londono „Arsenal“ futbolo klubo akcijų ir „Premier“ lygoje tapo Romano Abramovičiaus (12-oji vieta „Forbes“ reitinge, turto vertė – 9,1 mlrd. JAV dolerių) varžovu.
Dar jis priklauso Rusijos Federacijos prezidento tarybai, užsiimančiai kūno kultūros ir sporto plėtra. Taip pat yra Rusijos olimpiečių rėmimo fondo globėjų tarybos narys. Tokia veikla netrukdo A.Usmanovui supirkinėti nekilnojamojo turto Anglijoje.
Beje, jis minimas tarp penkių dosniausių šios šalies labdarių.
A.Usmanovas nepamiršo ir savo jaunystės sporto – nuo 2008 metų jis yra Tarptautinės fechtavimosi federacijos prezidentas. O neseniai jis išdidžiai pranešė V.Putinui, kad Rusijos fechtuotojų rinktinė jau antrus metus iš eilės pirmauja pasaulyje.
Dešimtuke margų asmenybių – per akis
Ketvirtąją vietą „Forbes“ Rusijos milijardierių reitinge užima 58 metų Viktoras Vekselbergas, užsiimantis aliuminio verslu ir investavimu. Jo turtas įvertintas 14,2 mlrd. dolerių.
Penktas (13 mlrd. dolerių) – 49-erių Aleksejus Mordašovas, kurio sritys – metalurgija ir mašinų gamyba. „Iki šiol negaliu suvokti tų sumų, kurias „Forbes“ rašo prie mano pavardės. Kai pažvelgi į praeitį, jos atrodo neįtikėtinos“, – 2008-aisiais leidiniui „Vedomosti“ pripažino A.Mordašovas.
Šeštojoje vietoje – daugiau nei penktadalį „Lukoil“ akcijų valdantis Vagitas Alekperovas (64 m., 12,2 mlrd. dolerių), septintojoje – naftos ir dujų verslu užsiimantis Leonidas Michelsonas (59 m., 11,7 mlrd. dolerių).
Aštuntas (11,6 mlrd. dolerių) – 58-erių Vladimiras Lisinas, investavęs į transporto ir metalurgijos sektorius. Beje, jis pats yra įregistravęs nemažai patentų, susijusių su metalo apdirbimu.
O štai devintas sąraše atsidūręs 62-ejų Genadijus Timčenka (nuotr.), atrodo, yra itin dosnus žmogus, pasirengęs išdalyti 10,7 mlrd. dolerių vertinamą turtą. „Jei reikės, nors ir rytoj viską galiu perduoti valstybei. Arba labdarai. Kad tik tai duotų naudos“, – pernai taip aiškino naftos bendrovės „Novatek“ ir kitų kompanijų savininkas, kuriam Vakarai taiko sankcijas. Tik ar tikrai G.Timčenka toks patriotas? Mat jis turi ir Suomijos pilietybę, o mokesčius jau keliolika metų moka Šveicarijai.
Dešimtas – apie Rusijos prezidento postą svajojęs Michailas Prochorovas (49 m., 9,9 mlrd. dolerių), turintis trąšų gamybos, aliuminio pramonės ir finansų kompanijų akcijų.