„Kolegos latviai, turėdami griežtą administravimo apskaitą ir tiesioginį santykį su antstoliais (jie nuo pirmos dienos pradeda išieškojimo mechanizmą), išsiieško tik 11 proc. Pas juos fondui net suteikta teisė iš karto kreiptis į atitinkamas institucijas, kurios skolininkams taikytų drausminimo priemones, pavyzdžiui, vairuotojo teisių atėmimą ar sustabdymą“, – sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenės departamento direktorė Daina Urbonaitienė.
Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė siūlo ir nesitikėti, kad kada nors gali būti susigrąžinta visa išmokėta suma, tuo labiau, kad valstybės tikslas kitas – padėti vaikui.
Pradėdavo išieškoti susikaupus 724 eurams
Vaikų išlaikymo fondas 2014 m. susigrąžino 3,5 proc. išmokėtos sumos. Anot D.Urbonaitienės, tokia situacija susiklostė dėl galiojančių įstatymų, kurie priimti ne taip seniai – 2008 m., spragų.
„Išieškojimas šiuo metu galiojantį įstatymą pradedamas tik praėjus 24 mėn., t. y. dvejiems metams, arba, kai skolininko mokėtina suma pasiekia 724 eurus“, – aiškina D.Urbonaitienė.
Jos teigimu, galiojant tokiai sistemai, susidarė situacija, kad skolininkas, sužinodamas, jog valstybei yra skolingas pinigų, per dvejus metus išparduodavo savo turtą, išvykdavo gyventi į užsienį ar rasdavo kitų būdų, kaip tos skolos negrąžinti ir toliau vengti vaikui mokėti išmokas.
Specialistė pripažįsta ir tai, kad šiuo metu veikiantis skolų išieškojimo mechanizmas yra gana sudėtingas – jei išmokas turintis mokėti tėvas moka mažesnes sumas nei nurodyta teismo, valstybė turi padengti skirtumą, bet tos sumos negali išieškoti iš mokėtojo tol, kol nepraeina dveji metai arba nesusikaupiama minėta suma.
„Maksimali mokama suma – 57 eurai, bet nenustatyta minimali suma. Pavyzdžiui, jeigu priteista mokėti 57 eurus, tėtis moka 56 eurus, tai netgi vieną eurą valstybė privalo mokėti kaip išmoką ir ją administruoti. Pavyzdžiui, kitą mėnesį tėtis sumoka 53 eurus. Taip kas mėnesį keičiami administraciniai sprendimai“, – nurodo D.Urbonaitienė.
Globojančio tėvo pajamos įtakos išmokai neturi
Pasak D.Urbonaitienės, keblumų atsiranda ir dėl kitų priežasčių. Pavyzdžiui, vienas iš tėvų alimentus kitam tėvui sumokėjo grynaisiais ir mokėjimo nedeklaravo. To paties nepadarė ir pinigus gavęs tėvas. Tokiu būdu abu tėvai tampa valstybės skolininkais.
„Šį procesą reikia visą laiką prižiūrėti, o gavėjų vis dėlto yra 23,5 tūkst. vaikų. Kiekvieną atvejį reikia nuolat prižiūrėti ir administruoti, todėl administravimas valstybei yra brangus ir sudėtingas. Dėl šios priežasties naujame projekte numatyta, kad vis dėlto turi būti ne tik maksimali išmokos suma – 57 eurai, bet ir minimali“, – tvirtina D.Urbonaitienė.
Jos aiškinimu, toks pakeitimas lemtų, kad skolų administravimas valstybei kainuotų mažiau. Naujame projekte numatyta, kad minimali suma turėtų būti penki eurai. „Nustatyta, kad iki penkių eurų vis dėlto neverta užsukti to mechanizmo. Žinoma, siūloma, kai priimamas sprendimas vaikui mokėti išmoką, tą pačią pirmą dieną priimti sprendimą iš skolininko išieškoti skolą“, – aiškina D.Urbonaitienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad dėl išmokos gali kreiptis ne tik tie tėvai, kurių vaikams alimentai nemokami, bet ir tie, kuriems mokamos mažesnės nei teismo sprendimu nurodytos sumos. Be to, šią išmoką gali gauti visi vaikai, net jei juos globojantis tėvas gauna pakankamas pajamas. „Nesvarbu, kiek mama gauna pajamų. Ji gali būti dirbanti, gauti pakankamas pajamas, bet vis tiek pretenduoti į šią išmoką, nes tai – išmoka vaikui“, – pabrėžia D.Urbonaitienė.
Tikėtis šimtaprocentinio grąžinimo nereikėtų
Šiuo metu galiojančią sistemą siekiama pakeisti tam, kad iš skolininkų valstybė galėtų susigrąžinti didesnes sumas. Tačiau D.Urbonaitė neslepia, kad sumos gali padidėti nedaug. Jos teigimu, kaimyninių valstybių – Latvijos, Lenkijos, turinčių panašias sistemas, pavyzdžiai rodo, kad valstybė susigrąžina nedidelę dalį skolų.
Lietuvos antstolių rūmų valdytojos D.Satkauskienės tvirtinimu, nederėtų tikėtis, kad už atsakomybės vengiančius tėvus mokanti valstybė susigrąžins visus išmokėtus pinigus. Ji pabrėžia, kad valstybės pozicija – padėti vaikui.
„Tikėtis šimtaprocentinio pelno maržos iš išlaikymo fondo turbūt nereikėtų. Logiška, kad išieškojimas užsitęsia ir yra gana sudėtingas, nes jau pats faktas, kad išlaikymo fondas skiria išmoką vienam iš tėvų rodo, jog skolininkas jau kurį laiką yra nepajėgus tiesiogiai mokėti išlaikymo“, – teigia D.Satkauskienė.
Pajamas slepia ir išvykę į užsienį
D.Satkauskienė pabrėžia, kad rasti skolininkus galima ir tuo atveju, jei jie išvyksta į kitą šalį, kuri yra ES valstybė narė, tačiau tuomet išieškojimas trunka gerokai ilgiau. Dėl šios priežasties D.Satkauskienė naująją tvarką vertina pozityviai. Anot Lietuvos antstolių rūmų valdytojos, turėtų paspartėti tarpinstitucinis bendradarbiavimas, bus operatyviau gaunama informacija.
„Fondas išieškojimus pateiks daug anksčiau, t. y. iš karto bus priimamas vykdomasis dokumentas. Iki šiol buvo laukiama, kol susikaups skola. Manome, kad rezultatas kažkiek galės būti tikrai operatyvesnis, bet tikėtis įspūdingo išieškojimo būtų tikrai neperspektyvu“, – sako D.Satkauskienė.
D.Urbonaitienė nurodo, kad negalima teigti, jog labai didelė dalis atsakomybės vengiančių tėvų išvyksta į užsienį. Be to, ji sutinka su D.Satkauskiene – skolas galima išieškoti ir tėvui išvykus, tačiau tai trunka ilgiau.
„Paduodami prašymai, nustatomos gyvenamosios vietos, tačiau šios procedūros užtrunka. Be to, gaunamos pajamos turi būti oficialios. Jeigu žmonės sugeba slėpti pajamas Lietuvoje, matyt, sėkmingai tai sugeba daryti būdami kitose šalyse. Šiai dienai išieškojimas tikrai yra įmanomas tarp ES valstybių narių“, – teigia D.Urbonaitienė.
Specialistės tvirtinimu, nurodyta išmokama suma – 57 eurai – didės tik tuo atveju, jei didės bazinis socialinis dydis, nuo kurio ir priklauso išmoka. Šiuo metu valstybė pajėgi mokėti tik tokias sumas.
Naująją tvarką dėl alimentų nemokančių tėvų skolų išieškojimo projekte siūloma priimti nuo kitų metų sausio 1 d.
