Lietuvoje – žygis prieš banką
Lenkų sėkmė įkvėpė ir lietuvius, kurie 2008 metais iš „Nordea“ banko skolinosi frankus būstui įsigyti. Tokių yra apie 300.
Susibūrę į iniciatyvinę grupę jie netrukus ketina kelti bylinėtis su banku, kuris išdavinėjo tokias paskolas. „Esame tikri, kad pasieksime pergalę teisme. Jei Lenkijoje šio reikalo ėmėsi Seimas, tai mes to paties sieksime teisminiu keliu“, – lrytas.lt kalbėjo iniciatyvinės grupės lyderis Vaidas Kančauskas.
Frankus skolinęsi lietuviai nesitiki, kad jų bėdas ims spręsti mūsiškis Seimas. „Mastas per mažas. Lenkijoje yra pusė milijono nukentėjusių, Lietuvoje – apie 300. Tačiau banką gali priversti kitaip elgtis teismas“, – mano V.Kančauskas.
Siekiama, kad „Nordea“ bankas paskolas perskaičiuotų 2008 m. franko kursu. Nuo to laiko franko vertė pakilo per 40 proc.
Tačiau „Nordea“ atstovai įsitikinę, kad perskaičiuoti paskolų frankais senuoju kursu tiesiog neįmanoma. „Būtų tas pat, jeigu pernai grupė žmonių būtų pareikalavusi atsieti litą nuo euro“, – palygino „Nordea“ komunikacijos vadovas Vaidotas Cucėnas. Anot jo, nors frankas ir sustiprėjo, bankas šiems skolininkams taiko nulines palūkanas.
„Tačiau fiksuoti galima palūkanų normas, bet ne valiutos kursą“, – sakė V.Cucėnas. Vis dėlto „Nordea“ klientams dar anksčiau žadėjo nemažai lengvatų, jei jie paprašytų paskolas frankais paversti eurais: iš jų neketinama imti mokesčio už sutarties sąlygų keitimą. Be to, bankas pasirengęs pasiūlyti atidėti kredito dalies grąžinimą iki 12 mėnesių.
Gąsdina nuostoliais
Lenkijos Seimo sprendimas apstulbino ne tik vietos, bet ir tarptautinius verslo ekspertus. Europos centrinio banko vadovybė jau suskubo pareikšti, kad jei šis įstatymas tikrai įsigalios, tai turės neigiamą poveikį Lenkijos ekonomikai.
Investicijų kompanija „Trigon“ apskaičiavo, kad jei Seimo sprendimui pritars ir Senatas bei prezidentas, bankai bus priversti išmokėti mažiausiai 20 mlrd. zlotų (4,76 mlrd. eurų).
Ekonomistų nuomone, norėdami sumažinti tokius nuostolius, bankai paprasčiausiai padidins paslaugų įkainius kitiems klientams.
Be to, toks sprendimas greičiausiai turės įtakos užsienio finansinių investuotojų nuotaikoms ir privers dalį jų pasitraukti iš šios šalies.
Tai neišvengiamai sumažintų pasitikėjimą Lenkijos kapitalo rinka ir pačiai valstybei gali tekti skolintis brangiau nei dabar.
Seimo sprendimu pasipiktino ir paskolas eurais paėmę lenkai. Mat zloto kursas bendros ES valiutos atžvilgiu svyruoja, todėl kai kuriems iš jų paskolų įmokos taip pat padidėjo. Tačiau jų kompensuoti niekas neketina.
Sprendimas politinis
Verslo dienraštis „Puls Biznesu“ Seimo palaimintą įstatymą atvirai išvadino populistiniu – neva tokiu būdu norima įtikti rinkėjams prieš spalį vyksiančius Seimo rinkimus.
Šveicarijos frankais paskolų yra paėmę daugiau nei pusė milijono lenkų.
Didžiuma jų tai padarė prieš finansų krizę, kai Šveicarijos valiuta buvo beveik perpus pigesnė nei šiuo metu.
Pakilus jos vertei, klientai dabar bankams priversti mokėti kur kas didesnes palūkanas. Todėl nuolat buvo rengiamos triukšmingos protesto akcijos.
Jos įvarė baimės valdančiajai Piliečių platformos partijai (PPP), kuri pasiūlė, kad nuostolius per pusę pasidalintų bankininkai ir riziką mėgę klientai.
Projektą smarkiai taisė
Per balsavimą Seime Valstiečių partija – PPP partnerė vyriausybėje – netikėtai parėmė gerokai radikalesnį opozicijos projektą.
Pagal jį, bankai privalės kompensuoti 90 procentų nuostolių, kuriuos klientai patyrė dėl pabrangusių paskolų.
Be to, iš įstatymo buvo išbrauktas siūlymas nuostolius kompensuoti tik mažiau pasiturintiems klientams, turintiems tik vieną butą ar namą. PPP siūlė atlyginti žalą tik tiems, kurių pirktas butas ne didesnis nei 75, o namas – 100 kvadratinių metrų.
Seimūnai išplėtė kompensuojamų asmenų sąrašą, įtraukdami į jį ir tuos, kurių butas siekia iki 100, o namas – iki 150 kvadratinių metrų ploto.
Nori daugiau mokesčių
Dienraštis „Gazeta Wyborcza“ priminė, kad labiausiai už kompensacijas agitavo naujasis šalies prezidentas Andrzejus Duda. Beje, jis ragino bankams įvesti ir naują papildomą mokestį.
A.Duda bei jį iškėlusi Teisės ir teisingumo partija (TTP) nuolat spaudžia didinti įvairias pašalpas, o didesniais mokesčiais apdėti ne tik bankus, bet ir užsienio prekybos tinklus, neva kenkiančius smulkiesiems prekybininkams.
Baimindamiesi, kad rudenį rinkimus į Seimą laimės TTP, investuotojai ėmė išpardavinėti bankų bei prekybos tinklų akcijas, todėl jų vertė krinta.
Bruzda ir kitose šalyse
Šveicarijos frankus skolinęsi gyventojai bruzda ir kitose šalyse. Pavyzdžiui, Kroatijoje jau buvo įšaldytas kursas, Vengrijoje visos paskolos atkeistos.
„Lietuvoje ne tik kad bankas neveiksnus nebandydamas spręsti problemos, bet net ir ignoruoja rinką netaikydamas neigiamų palūkanų, kai kuriems klientams neigiamos palukanos sumažintų įmokas net iki 100 frankų per mėnesį“, – suskaičiavo V.Kančauskas.
“Jeigu kur nors ES įvyks teismo procesas su palankiu sprendimu, tada jau bus didelis postūmis. Dabar mes tiesiog rašome pretenzijas bankui, tačiau jis atsimušinėja tik jam naudingose sutarties traktavimo vietose. Ten kur yra akivaizdus prieštaravimas, argumentu nepateikia“, – piktinosi banko klientas.
Lietuviai mano, kad bankas jiems mums pardavė labai rizikingą produktą, nesupažindinęs su visa rizika, o tam tikrais atvejais, netgi esą nuslėpdamas tą riziką.
„Kai prasidėjo didesni pokyčiai, bankas tiesiog ignoravo klientų pageidavimus ir toliau pelnosi iš klientų. Mūsų grupės įvertinimu iš šitos situacijos bankas pelnosi bet kokiu atveju – jeigu bankas, išduodamas paskolą, pinigus pats skolinosi iš Šveicarijos centrinio banko, tuomet už tokią paskolą jis dabar moka mažiau, nei pasiskolino“, – sakė paskolą frankais pasiėmęs lietuvis.
