Tarpusavio skolintojai kutena padus bankininkams

Tarpusavio skolinimas per tam skirtas platformas Lietuvoje populiarėja. Tačiau rinkos prievaizdai įtariai šnairuoja į naują veiklą – anot jų, yra nemažai rizikos. O bankininkai niršta. Prieš 11 metų Didžiojoje Britanijoje atsiradęs „žmogus žmogui“ skolinimo internetu modelis prigyja ir Lietuvoje, rašo „Lietuvos rytas“.

Netrukus valdžia į naujų paskolų rinkos žaidėjus ketina pažvelgti atidžiau.<br>M.Patašiaus nuotr.
Netrukus valdžia į naujų paskolų rinkos žaidėjus ketina pažvelgti atidžiau.<br>M.Patašiaus nuotr.
Anot L.Valkicko, naujos platformos sukurs didesnę konkurenciją paskolų rinkoje.
Anot L.Valkicko, naujos platformos sukurs didesnę konkurenciją paskolų rinkoje.
Anot S.Kropo, bankų veikla labai griežtai reglamentuojama, bet juk visi turėtų žaisti pagal vienodas taisykles.
Anot S.Kropo, bankų veikla labai griežtai reglamentuojama, bet juk visi turėtų žaisti pagal vienodas taisykles.
Daugiau nuotraukų (3)

Marius Jokūbaitis („Lietuvos rytas“)

Aug 16, 2015, 4:36 PM, atnaujinta Oct 20, 2017, 8:55 AM

Atsiranda vis daugiau platformų, kuriose žmonės gali skolinti ir skolintis tarpusavyje – apeidami bankus ar kitas finansų įstaigas.

Interneto vartotojai skolina savo pinigus vieni kitiems, o tarpininko vaidmuo atitenka technologinei platformai.

Dygsta vienas po kito

„Lietuvos rinkoje šiuo metu yra pakankamai pinigų, tačiau trūksta norinčiųjų pasiskolinti. Viena pagrindinių to priežasčių – gana aukštos vartojimo paskolų palūkanos“, – sakė šią savaitę darbą pradėjusios tarpusavio skolinimo platformos „FinBee“ direktorius Laimonas Noreika.

Dar anksčiau savo veiklą pradėjo bendrovė „Savy“. Į šią platformą pavasarį savo asmeninių lėšų investavo Audrius Žiugžda – buvęs Šiaulių banko administracijos vadovas.

Dar viena platforma „Mintos“, kurios šaknys yra Latvijoje, teikia paskolas nedideliam ir vidutiniam verslui.

„Tokiose įmonėse dirba apie 80 proc. privataus sektoriaus darbuotojų, tačiau joms vis dar yra palyginti sunku gauti finansavimą iš komercinių bankų savo veiklai plėsti“, – apie sprendimą žengti į Lietuvą pasakojo „Mintos“ vadovas Martinas Šultė.

Neketina skolinti bet kam

Tarpusavio skolinimo verslo atstovai dievagojasi nenusižengiantys jokioms taisyklėms, nes jų tiesiog nėra.

„Tiesiogiai veikla nėra reguliuojama.

Tačiau nors to ir nėra reikalaujama, mūsų sistemos veikla remiasi Lietuvos banko nuostatais dėl atsakingo skolinimo.

Kitaip tariant, mes užtikriname papildomą sistemos dalyvių saugumą, neleisdami skolintis bet kam – kaip ir tradicinės finansinės įstaigos, tikriname paskolų gavėjų kredito istoriją, jų patikimumą, pajamų ir įsipareigojimų santykį“, – pranešama „Savy“ interneto puslapyje.

Taigi skolinimosi platformų prižiūrėtojai tiesiog pažada, kad neleis bet kam skolintis.

Užtat Lietuvos bankas abejoja tuo garbės žodžiu. „Asmenys, paskolinę lėšas per tarpusavio skolinimo platformas, riziką prisiima patys.

Valstybė tokių investicijų nedraudžia ir neužtikrina, kad skolininkui nevykdant savo įsipareigojimų investuotojui bus grąžintos prarastos lėšos.

Todėl investuotojas turi būti pasiruošęs prarasti visas ar dalį savo lėšų“, – „Lietuvos rytui“ aiškino Lietuvos banko Finansinių paslaugų priežiūros skyriaus vyriausioji juriskonsultė Jekaterina Govina.

Tvarką dar tik rengia

J.Govina patvirtino, kad šiuo metu nėra specialių taisyklių, skirtų tarpusavio skolinimo platformoms. Bet Seime jau šį rudenį gali būti svarstoma nauja tvarka. Lietuvos bankas jau parengė Vartojimo kredito įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama detaliai apibrėžti jų veiklą.

Centrinio banko nuomone, tarpusavio skolinimo platformas valdantys asmenys privalo laikytis įstatymo nuostatų ir įsirašyti į vartojimo kredito davėjų sąrašą.

Bankų atstovai piktinasi

Manoma, kad naujos platformos sukurs didesnę konkurenciją paskolų rinkoje. Tiesa, smulkiųjų kreditų teikėjai ramūs.

„Mūsų vidutinė paskolos suma sudaro 110 eurų, o ten skolinamasi stambesnėmis sumomis, tad ir uždirbti siekiama daugiau“, – teigė Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos vadovas Liutauras Valickas.

Užtat komercinių bankų interesų gynėjai piktinosi – nauji žaidėjai rinkoje veikia be jokių taisyklių.

„Jeigu siūlomas kreditavimas, veikla turėtų būti reguliuojama visiems vienodai. Dabar bankų veikla labai griežtai reglamentuojama, bet juk visi turėtų žaisti pagal vienodas taisykles“, – įsitikinęs Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas.

Pasak jo, tarpusavio skolinimo platformos nesilaiko nuostatų dėl atsakingojo skolinimo. „Klientai nueis ten, kur rizika nebus paaiškinta, ir gaus paskolą.

Bet rezultatai gali būti kiti – nereikalaujama išsiaiškinti, lėšos nedraudžiamos, nėra profesionalų, kurie įvertintų riziką“, – vardijo S.Kropas.

Pirmieji pasaulyje pradėjo britai

Pirmoji pasaulyje virtuali paskolų platforma buvo įkurta 2004 metais Didžiojoje Britanijoje – „Zopa“. Ji veikia iki šiol, per ją jau suteikta kone 0,8 mlrd. eurų vertės paskolų.

Tačiau didžiausia „žmogus žmogui“ paskolų platforma yra įsikūrusi JAV. Tai – „LendingClub“, į kurią 2013 m. investavo ir interneto milžinė „Google“.

Be to, „LendingClub“ šiemet planuoja pradėti prekybą savo akcijomis akcijų biržoje. Jos sistemoje išduotų paskolų vertė viršija 5 mlrd. JAV dolerių (4,5 mlrd. eurų).

Baltijos šalyse pirmoji platforma „Bondora“ pradėjo veikti Estijoje dar 2008 metais.

Kaip veikia tarpusavio skolinimas?

Technologinėse platformose internete užsiregistravę paskolų teikėjai ir norintieji pasiskolinti ten gali vieni kitus lengviau rasti.

Kiekvienas paskolą norintis gauti vartotojas yra patikrinamas: analizuojama kredito istorija, gaunamų pajamų ir finansinių įsipareigojimų santykis ir pan.

Patikrą perėjusiems vartotojams kreditą gali suteikti platformoje užsiregistravę paskolų davėjai. Pinigai iš skolinančiojo paskolos gavėjui pervedami per platformoje, kuri už tai ima nustatytą mokestį, integruotą mokėjimo sistemą.

Tarpusavio skolinimosi sistema leidžia fiziniams asmenims skolintis ir skolinti vieni kitiems tiesiogiai, nesinaudojant tradicinių finansinių įstaigų tarpininkavimu.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.