Atlikdami vietinius mokėjimus ir mokėjimus į kitas SEPA šalis, dabar pildysime tokią pat kaip kitose šalyse mokėjimo nurodymo formą ir pateiksime vienodą mokėjimui atlikti reikalingą informaciją. Visoje SEPA erdvėje mokėjimams atlikti ar gauti pakaks vienos sąskaitos bet kurioje SEPA šalyje.
„SEPA sudaro sąlygas patogesniems mokėjimams, nes Lietuvos gyventojai mūsų šalyje atidarytą sąskaitą galės naudoti norėdami gauti darbo užmokestį, socialines išmokas ar kitus mokėjimus eurais iš visų Europos Sąjungos valstybių, taip pat iš kitų šalių, sudarančių SEPA erdvę.
Norėdami gauti darbo užmokestį, pensiją ar kitus mokėjimus eurais iš Lietuvos, gyventojai be apribojimų galės nurodyti užsienyje atidarytą sąskaitą. Įmonės irgi galės gauti ir vykdyti mokėjimus iš sąskaitos pasirinktoje SEPA šalyje“, – sakė Tomas Karpavičius, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus viršininkas.
Jis pažymėjo, kad nustatyti apribojimus, kur gyventojams ar įmonėms turėti sąskaitą mokėjimams gauti ir atlikti, būtų nesuderinama su Europos Sąjungos (ES) teise.
Pirmosiomis naujųjų metų dienomis pasikeitimus pajus tos įmonės ir gyventojai, kurie naudojasi internetine bankininkyste ar rankomis pildo mokėjimo nurodymo formas. Dabartines mokėjimo nurodymo formas pakeis SEPA mokėjimams pritaikyta mokėjimo nurodymo forma. Ta pati forma bus pildoma atliekant mokėjimus eurais Lietuvoje ir į kitas SEPA šalis. Šiuo metu SEPA apima visas ES priklausančias šalis, taip pat Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną, Šveicariją, San Mariną ir Monaką.
„Keičiantis mokėjimo formai, rekomenduojame patikrinti internetinės bankininkystės sistemoje esančius periodinius mokėjimus ir mokėjimų ruošinius. Perkeliant informaciją į SEPA mokėjimus, dalis jos gali būti prarasta. Pavyzdžiui, jeigu kartu buvo nurodomas įmokos kodas ir mokėjimo paskirties tekstas, vienas iš jų bus ištrintas. Labai ilgas mokėjimo paskirties tekstas gali būti nukirptas. Todėl gali prireikti mokėjimų ruošinius papildyti“, – atkreipė dėmesį T.Karpavičius.
Jo teigimu, gauta informacija leidžia manyti, kad bankai priimti iš klientų ir vykdyti SEPA mokėjimus yra pasirengę tinkamai. Paskutiniai pasirengimo darbai vyko praėjusių metų paskutinės dienos pabaigoje ir pirmąją naujųjų metų dieną. Dėl to kai kuriuose bankuose kurį laiką internetinės bankininkystės sistema nebus galima naudotis.
Svarbūs mokėjimų pokyčiai palies gyventojus, kurie naudojosi tiesioginiu debetu. Buvusi tiesioginio debeto paslauga neatitiko ES reglamento nustatytų SEPA reikalavimų, todėl jos teikimas nuo 2016 m. sausio 1 d. nutraukiamas.
Kaip alternatyvą šiai paslaugai bankai pasiūlė e. sąskaitos pateikimo ir apmokėjimo paslaugą. Todėl gyventojai vietoj tiesioginio debeto toliau galės naudotis e. sąskaitos paslauga, t. y. internetine bankininkyste gautas elektronines sąskaitas apmokėti automatiškai.
„Iš esmės tam nereikia jokių pasirengimo veiksmų. Jeigu reikės atlikti kokius nors su paslauga susijusius pasirinkimus, bankai klientus informuos individualiai.
Vis dėlto nuo tiesioginio debeto prie e. sąskaitos paslaugos pereis ne visos įmonės, todėl gyventojai turės pasirūpinti, kaip už paslaugas sumokėti prie e. sąskaitos neperėjusioms įmonėms. Bankai apie tokias įmones klientus informuoja, tačiau labai svarbu, kad ir jos pačios tinkamai informuotų savo klientus, kaip joms turėtų būti sumokama“, – pažymėjo T.Karpavičius.
Jis patarė kilus klausimų pažiūrėti banko individualiai pateiktą informaciją apie pokyčius, susijusius su SEPA, taip pat informaciją savo banko interneto svetainėje. Apie pasikeitimus pildant mokėjimo formą ir SEPA galima sužinoti ir iš Lietuvos banko parengto informacinio filmuko, pateikto internate.
Įmonės ir valstybės įstaigos, kurios pateikia daug mokėjimų ir tam naudoja savo apskaitos programų sąsajas su bankų informacinėmis sistemomis, irgi jau yra iš esmės pasirengusios mokėjimų naujiems reikalavimams. Toms įmonėms, kurioms reikės papildomai laiko pasirengti, dauguma bankų siūlys seno formato mokėjimų pavertimo į SEPA formato mokėjimus paslaugas.
Perėjimas prie SEPA yra antras svarbus su atsiskaitymais susijęs žingsnis Lietuvai įsitraukiant į bendrą mokėjimų rinką Europoje. Pirmas žingsnis ta kryptimi buvo bendros ES valiutos įvedimas. Dabar eurų banknotais bei monetomis, išvengdami valiutos keitimo paslaugų, galime atsiskaityti devyniolikoje euro zonos valstybių.
Tačiau dar buvo likę skirtumų atliekant vietinius ir tarptautinius mokėjimo pavedimus bankų skyriuose ar naudojantis internetine bankininkyste. Atliekant SEPA mokėjimus, jų neliks.
