Didžioji dalis – gamintojams ir tiekėjams
Vienas namų ūkis kiekvieną mėnesį vidutiniškai sunaudoja 142 kWh elektros energijos. Šiuo metu apie 70 proc. privačių ESO klientų atsiskaito „Standartiniu“ vienos laiko zonos tarifo planu. Nuo sausio pirmosios šio plano kilovatvalandės kaina – 12,7 cento. Tad taikant naujuosius, 1,6 proc. mažesnius įkainius, vidutinė daugumos namų ūkių sąskaita už elektrą per mėnesį sudarytų 18,03 euro.
Didžioji šios sumos dalis, bemaž 36 proc. arba 6,5 euro, yra elektros energijos įsigijimo kaina. Tai Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta dalis, sumokama elektros energijos gamintojams ir tiekėjams – daugiausiai elektrinėms, gaminančioms elektros energiją ir tiekiančioms ją į perdavimo tinklus.
Elektros energija iš gamintojų persiunčiama aukštos įtampos laidais. Šią ir sistemines paslaugas, garantuojančias Lietuvos energetinės sistemos stabilumą teikia bei perdavimo sistemą prižiūri bendrovė „Litgrid“. Energijos perdavimas aukštos įtampos laidais ir sisteminės paslaugos sudaro palyginti nedidelę galutinės kainos dalį – šiek tiek per 9 proc. arba 1,58 euro iš aptariamos vidutinės sąskaitos.
Mįslingasis VIAP
17 proc. arba 3,13 euro iš šios sąskaitos atitenka valstybei pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pavidalu. Dar apie 13 proc. arba 2,4 euro sudaro vadinamasis VIAP. Kitaip – viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kaina. Tai valstybės nustatyta rėmimo forma mokama elektros energetikos įmonėms, kurios įgyvendina šalies energetikos, ekonominės ir aplinkos apsaugos politikos strateginius tikslus ir užtikrina visuomenės interesus.
VIAP apima platų šaliai ir jos gyventojams svarbių paslaugų spektrą. Už šias paslaugas iš vartotojų surenkamas lėšas administruoja „Baltpool“ – Lietuvos energijos išteklių biržos operatorius, o kainas nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
Lėšomis, gautomis iš šios kainos dalies, finansuojamos tokios paslaugos ir projektai kaip tarptautinių elektros jungčių su Lenkija ir Švedija įrengimas ar šalies energetikos sistemos integracija į Vakarų Europos tinklus. Viešuosius interesus atitinkančioms paslaugoms priskiriama ir elektros energijos gamyba naudojant atsinaujinančius išteklius, tokius kaip saulės, vėjo, biomasės ar vandens energija ir jos balansavimas, elektros energijos tiekimo saugumui ir energetikos sistemų rezervų užtikrinimas, elektros energijos tinklų plėtra ir modernizavimas.
Iki šiol VIAP lėšos buvo skiriamos ir elektros energijos gamybai termofikacinėse bei Lietuvos elektrinėje remti. Tačiau Vyriausybei nutarus nuo šių metų atsisakyti tokių gamintojų rėmimo, ši elektros energijos kainos dalis sumažėjo tiek verslui, tiek gyventojams.
Iš elektros skirstymo tinklų – į namus
ESO tenkanti kainos dalis už elektros energijos transportavimą sudaro bemaž ketvirtadalį, apie 23 proc. kainos. Tai šiek tiek daugiau nei 4 eurai iš vidutinės namų ūkio sąskaitos. Tai kaina, sumokama už elektros energijos skirstymą žemos ir vidutinės įtampos linijomis, dar kitaip vadinamą transportavimu skirstomaisiais elektros tinklais, kurių bendras linijų ilgis siekia daugiau kaip 121 tūkstančių kilometrų ir kurių pakaktų žemės rutulį apjuosti 3 kartus.
Ši kaina priklauso nuo įtampos, iš kurios vartotojai gauna elektros energiją. Šioji gyventojus paprastai pasiekia iš žemosios įtampos elektros tinklo. Kadangi tokiame tinkle naudojama daugiau elektros įrangos, jame vartojama elektros energija yra kiek brangesnė, nei vidutinės įtampos tinkle, prie kurio dažniau prijungiami verslo įmonių elektros įrenginiai.
Tik maždaug vieną procentą visuomeninės elektros energijos kainos sudaro tiekimo paslaugų dalis: vartotojų aptarnavimo, elektros energijos pardavimo ir kitų paslaugų kaina. Taigi gyventojams atsiskaitant už elektrą, ši dalis galutinėje sąskaitoje sudaro apie ketvirtį euro.
Kas naujo nuo 2016-ųjų pradžios?
Sausio pirmąją įsigaliojo nauja, vidutiniškai 0,2 cento už kilovatvalandę mažesnė elektros energijos kaina gyventojams. Mažesnę kainą gyventojams reikės taikyti jau vasario mėnesį atsiskaitant už sausį suvartotą elektros energiją.
Nuo 2016 metų sausio 1 dienos „Standartinio“ vienos laiko zonos tarifo plano, kuriuo šiuo metu atsiskaito 70 proc. privačių ESO klientų, kaina yra 12,70 cento už kWh. Tai 1,6 proc. mažiau nei 2015 m., kai šį planą pasirinkusiems klientams buvo taikomas 12,90 cento už kWh įkainis.
„Standartinį“ dviejų laiko zonų tarifo planą pasirinkę klientai nuo sausio mokės 13,9 cento (dienos metu darbo dienomis) ir 9,90 cento už kWh (nakties metu ir savaitgaliais). Dviejų laiko zonų tarifo planai rekomenduojami tiems klientams, kurie bent 30 proc. elektros energijos suvartoja naktimis, savaitgaliais ir švenčių dienomis.
2016 metais „Elektrinių viryklių“ vienos laiko zonos tarifo plano kaina bus 12,60 cento už kWh – 1 proc. mažesnė nei šiemet.
Savo pasirinkto elektros tarifo plano kainą nuo sausio mėnesio galite sužinoti apsilankę naujoje savitarnos svetainėje www.manogile.lt. Tiek čia, tiek naudodamiesi išmaniąja programėle „Gilė“, galite deklaruoti skaitiklių rodmenis ir vienu pavedimu atsiskaityti už elektrą ir dujas.
