Statistikos departamentas penktadienį per kasmetę spaudos konferenciją skelbė, kad pernai Lietuvoje buvo užfiksuota 0,1 proc. defliacija. Tuo tarpu maisto produkto ir alkoholinių gėrimų – 0,8 proc. defliacija, kuri rodo, jog kainos sumažėjo.
Mėnesinės išlaidos padidėjo penktadaliu
Vilnietis Audrius su valdininkų pareiškimais kategoriškai nesutinka. Jis pateikė vieno prekybos tinklo metinius čekius, rodančius populiariausių maisto produktų kainų pokytį per metus, kai buvo įvestas euras. Vyras, apskaičiavęs savo išlaidas, priėjo prie išvados, kad kainų skirtumas, palyginti 2014 ir 2015 metus, per mėnesį padidėjo 18 procentų, o tai yra beveik 30 eurų.
Vyras sakė, kad lyginimas labai patogus, nes arčiausiai namų esančioje parduotuvėje jis nuolat perka pagrindinius maisto produktus ir buities reikmenis, kurių neverta ieškoti prabangesniuose, bet toliau esančiuose prekybos centruose ar turguje.
„Pirkinių sąrašas beveik nekinta: duona, sviestas, varškė, varškės sūris, raugintos pasukos, kepimo aliejus, kiaušiniai, miltai, citrusiniai vaisiai, alus, nebrangus vynas, tualetinis popierius, popierinės servetėlės, skalbiamieji milteliai, valomosios priemonės. Retkarčiais kokie saldainiai ar ledai. Paprastai perku vienus ir tuos pačius gaminius.
Mėsa ir mėsos gaminiai, žuvis, kokybiškas alkoholis, fermentinis sūris, alyvuogių aliejus, konservai, daržovės, uogos, obuoliai, arbata, kūno priežiūros priemonės įsigyjamos kituose prekybos tinkluose ar turguje.
Lyginimas, mano požiūriu, visiškai reprezentatyvus ir gerai atspindi tą kiekvienam, ypač mažesnes pajamas gaunančiam žmogui, juntamą maisto ir kitų pirmo būtinumo prekių kainų padidėjimą, kurio, kaip žmones tikino politikai, jokiais būdais neturėjo būti įvedus eurą“, – teigė vilnietis.
Apskaičiavo išlaidas
Pasak vyro, nereikia aiškinti, kad esą buvo padidintas minimalus atlyginimas ar pabrangintas transportas, juo labiau kaišioti bankų ekonomistų skaičiavimus, esą bendrasis kainų indeksas nedidėjo ir netgi pastebima defliacija.
„Pabandykite tai išaiškinti bobutei prie kasos. Jei atpigo televizoriai ar nekilnojamasis turtas, tai jos visiškai nejaudina. O kai kurie pensininkų perkami vaistai, kaip nugirdau vaistinėje laukdamas eilės, pabrango gerokai“, – nurodė Audrius.
Vyras pateikė ir savo skaičiavimą: „Pernai 4 mėnesius gyvenau ne Vilniuje, tad pernykščių pirkinių suma dalijama iš 8 mėnesių, o ne iš 12, kaip užpernai.“
2014 metai: 6312,71 LTL/ 12 mėnesiai = 526 litai (152 eurai)
2015 metai: €1439,94 x 3,4528 / 8 mėnesiai = 621,47 litai (180 eurų)
Skirtumas – 95,47 litai (28 eurai) arba 18,15 procentų.
Valdininkė: „Sunku komentuoti kiekvieno žmogaus vartojimo krepšelį“
Kodėl gyventojai skundžiasi ir pateikia dokumentus, patvirtinančius, jog kainos didėjo, o statistika rodo priešingai – kad kainos dažniausiai mažėjo arba nekito?
Apie tai penktadienį spaudos konferencijoje paklausta Statistikos departamento direktorė Vilija Lapėnienė aiškino, kad esą labai sunku komentuoti kiekvieno žmogaus vartojimo krepšelį.
„Bet pažiūrėkime į tą šimtuką, kuris buvo stebimas visus metus. Tai dažniausiai vartojamos ir didžiausią mūsų vartojimo krepšelio dalį sudarančios prekės. Buvo pastebėta, kad brango visos paslaugos, bet iš maisto produktų – 44 prekės brango, 47 atpigo, o 9 – nepasikeitė“, – tvirtino direktorė.
Kaip buvo sudaromas tas prekių šimtukas? „100 prekių tyrimui buvo atrinkta viešoje akcijoje. Mes klausėme pačių vartotojų. Mūsų internetiniame tinklalapyje buvo paskelbtas prekių sąrašas, ir visi galėjo siūlyti, ką mes turėtume stebėti euro įvedimo laikotarpiu. Aišku, tos prekės buvo parinktos iš to vartojimo krepšelio, kuris buvo pasirinktas kainų indeksui skaičiuoti. Mes renkame labai daug prekių – tūkstančiais, bet iš to buvo atrinkta būtent šimtas mūsų kasdieninio vartojimo prekių“, – aiškino pašnekovė.
Pasak direktorės, praėjusiais metais gyventojų pajamos didėjo, tačiau gyventojų nuomonių apklausa rodo, jog gyventojai pagerėjimo nepajuto.
„Net 53 proc. apklaustųjų teigė, kad išleidžia viską, ką gauna, o 9 proc. turi ir skolintis. 2014 metų tyrimas parodo, kad, remiantis gyventojų apklausa, 55 proc. gyventojų išleido viską, ką turi.
Šiemet ypač išaugo prekybos apyvarta. Žmonės ne pirmo būtinumo ir ne maisto prekėms leido gerokai daugiau pinigų. Tad gyventojų nuomonė ir statistikos duomenys skiriasi. Bet jei tai atsitiktinė apklausa gatvėje, tai tiesiog kiekvienas žmogus pasako, kaip jaučiasi.
Siejant su vidutiniu darbo užmokesčiu, 65,5 proc. gyventojų gauna mažiau nei vidurkį – 712 eurų. Vieni žmonės labiau pastebi tą pagerėjimą, o kiti jaučia, kad negerėja“, – penktadienį komentavo direktorė.
