Žaliavų kainos 2015 metais krito, lėtėjant pasaulio ekonomikos augimui, visų pirma – Kinijos, kuri yra didžiausia žaliavų išteklių vartotoja (tarp kitko – KLR yra antroji pagal apimtis deimantų naudotoja pasaulyje). Aliuminis atpigo 19 proc., varis ir alavas – 25 proc., cinkas – 26 proc., o geležies rūda – beveik 40 procentų.
Rinkos dalyviai, kurie per pastarąjį dešimtmetį investavo milijardus į kasybos pramonės plėtrą, pasiūlą mažino nenoriai. Geležies rūdos pasiūla sumažėjo 10 proc., cinko – 5 proc., vario ir nikelio – dar mažiau, nekalbant jau apie naftos gavybos rinką, kurios dalyviams nepavyko susitarti dėl gavybos sumažinimo, ir jie toliau didina jau ir taip perpildytos rinkos apkrovimą, tuo pačiu leidami žemyn naftos kainas.
Deimantų, kurie per metus atpigo 18 proc., pasiūlos sumažinimas – dar didesnis. Šiame sektoriuje pasiūla sumažėjo ketvirtadaliu. „RBC Capital Markets“ ekspertų nuomone, didžiausių šios rinkos dalyvių – kompanijų „De Beers“ (Liuksemburgas) ir „Alrosa“ (Rusija), kurios 2014 metais užėmė apie du trečdalius rinkos, – veiksmai lėmė, kad kainos nenukrito dar žemiau. Dabar, kaip tikisi amerikiečių kasybos kompanija „Petra Diamonds Ltd“, jos jau pasiekė dugną.
„De Beers“ pernai metais triskart peržiūrėjo gamybos planą, kol sumažino jį 15 proc. – iki 29 mln. karatų (palyginimui, 2014 metais kompanija iškasė 32,6 mln. karatų; 1 ct = 0,2 g. – Red.). Kitais metais ji planuoja iškasti dar mažiau – 26 mln. karatų. Tai mažiausias rodiklis nuo 2009 metų. Pavyzdžiui, kompanija nusprendė vieną telkinį Pietų Afrikos Respublikoje parduoti, o kitą Kanadoje – uždaryti. „De Beers“ deimantų pardavimai per metus sumažėjo 40 procentų.
„Alrosa“ gavyba pernai metais siekė 38,3 mln. karatų, pardavimai – 30 milijonų. Lyginant su ankstesniais metais, pardavimai sumažėjo 24 proc., o gamyba, nepaisant padėties šiame sektoriuje, išaugo 6 proc. (žymia dalimi dėl pradėto naujai eksploatuoti kimberlitinio vamzdelio – deimantų susidarymo terpės – ir gavybos apimčių padidinimo Archangelsko srityje).
Anksčiau kompensuoti paklausos mažėjimą kompanijai padėjo Rusijos federalinė valstybinė įstaiga „Gochran“, kuri supirko tam tikrą kiekį deimantų, kad papildytų savo fondą. Beje, ekspertai neatmeta, kad jeigu paklausa ir toliau mažės, tai Rusijos kompanijai teks pasekti „De Beers“ pavyzdžiu – „arba ir toliau pildyti sandėlius“.
Pati kompanija 2015 metų pabaigoje pažymėjo, kad pasiūlos sumažinimas padidino atsargas nuo optimalių 12–14 mln. iki 20 mln. karatų. „Tikriausiai, tolesnis žymus atsargų didėjimas bus ekonomiškai keblus. Todėl, jei nebus normalizuoto lygio paklausos 2016 metas, galvosime apie kasybos apimtis, – sakė kompanijos pirmasis viceprezidentas Ilja Riaščinas.
Anot „RBC Capital Markets“, abi kompanijos dabar turi deimantų maždaug už 3 mlrd. dolerių. Anksčiau ar vėliau šios atsargos atsidurs prekyboje.
Beje, jau yra požymių, kad rinka stabilizuojasi. Per pirmąją 2016 metų prekybos sesiją „De Beers“ pardavė deimantų už 540 mln. dolerių – tai yra dvigubai daugiau, nei per ankstesnę sesiją 2015 metų pabaigoje. Tiesa, prie to prisidėjo ir tas faktas, kad kompanija sumažino šių kiečiausių žemėje randamų brangakmenių kainas dar 7 proc. („Alrosa“ pareiškė, kad artimiausiu laiku jų mažinti neketina). Šveicarijos bendrovės „UBS AG“ analitikų nuomone, 2016 metų pabaigoje galima tikėtis kainų augimo.
Parengė Leonas Grybauskas
