Vėl atsiras kvotos ir tikrai ne kiekvienas, kuriam prireiks operacijos, galės gauti šią paslaugą.
Apie tai kalba ir privačių, ir valstybinių gydymo įstaigų vadovai, pastaruoju metu su teritorinėmis ligonių kasomis besiderantys dėl sutarčių.
Jose, kaip ir kasmet, numatoma, kiek pinigų bus skirta tam tikroms medicinos paslaugoms finansuoti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto.
Privačios klinikos sutartis dažniausiai sudaro vadinamosioms vienadienėms operacijoms – dienos chirurgijos paslaugoms.
Jų išlaidos kompensuojamos iš PSDF biudžeto tais atvejais, kai paslaugos teikiamos privalomąjį sveikatos draudimą turintiems pacientams.
Pasiūlymai – dviprasmiški
„Nors 2016-ųjų PSDF biudžetas už pernykštį yra didesnis 4,1 proc., dalis privačių gydymo įstaigų sulaukė keistokų finansavimo pasiūlymų. Pinigų sumos svarbiausioms paslaugoms – dienos chirurgijos bei ambulatorinėms konsultacijoms – mažinamos nuo 10 iki 30 proc.
Nors derybos su teritorinėmis ligonių kasomis dėl sutarčių dar nesibaigė, nerimo per akis“, – sakė Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius.
Šiais metais PSDF biudžete – kone 1,438 mlrd. eurų. Tai 56,1 ml. eurų daugiau, nei buvo 2015-aisiais.
„Mažėjant PSDF biudžetui, atitinkamai turėtų mažėti ir sutartyse nurodytos pinigų sumos. O jam augant turėtų keliais procentais padidėti ir gydymo įstaigoms skiriamos lėšos. Bet taip nėra“, – kalbėjo L.Paškevičius.
Užsiminė apie kvotas
Anot medicinos centro „Northway“ direktorės Dianos Bumelytės, ligonių kasų specialistai susitikimuose su klinikų vadovais kalba, kad šįmet mažėja visų gydymo įstaigų finansavimas.
„Sutarčių projektuose matome maždaug penktadaliu mažesnius skaičius“, – neslėpė D.Bumelytė.
Nedžiūgavo ir Baltijos ir Amerikos klinikos direktorės pavaduotoja Jelena Slavinskienė – šiai įstaigai numatytas finansavimas 22 proc. mažesnis už pernykštį.
„Kol kas deramės, bandome įrodyti, kad reikia daugiau lėšų, nes atliekame daug ligos pažeistų kojų kraujagyslių bei ortopedinių operacijų.
Jeigu ligonių kasos nepadengs išlaidų, neišvengsime nuostolių. O šiuo metu rizikuojame ir apdraustiems žmonėms atliekame operacijas už savo pinigus“, – kalbėjo J.Slavinskienė.
Jos teigimu, jei situacija nesikeis, klinikos turės įvesti kvotas – apskaičiuoti, kiek per mėnesį galima atlikti operacijų apdraustiems klientams, ir tik tiek jų padaryti.
„Pritrūkus lėšų, privalomąjį sveikatos draudimą turintiems pacientams tektų siūlyti, kad jie patys sumokėtų už paslaugą. Tačiau tai būtų neetiška“, – svarstė J.Slavinskienė.
Padengia ne visą kainą
Nerimas įsismelkė ir į regionines gydymo įstaigas, kurių steigėjos – savivaldybės. Viena jų – Utenos ligoninė.
Anot jos direktoriaus pavaduotojo medicinai Sergejaus Naumkino, čia suplūsta sunkūs ligoniai iš aplinkinių rajonų – Zarasų, Molėtų, Rokiškio, Ignalinos ir kitų, nes rajonų ligoninėse sudėtingos operacijos nebeatliekamos.
„Iš rajonų mažųjų ligoninių atvežami pacientai mums „brangūs“, nes jiems ištirti ir gydyti reikia daug išlaidų.
O kai pagal sutartį su ligonių kasomis neskiriama pakankamai finansavimo, kompensuojama ne visa paslaugos kaina, bet tiktai jos dalis. Todėl tenka dirbti nuostolingai“, – paaiškino Utenos ligoninės direktoriaus pavaduotojas S.Naumkinas.
Šiuo metu ligoninei finansavimas skiriamas pagal koeficientą 0,88 – suteikus paslaugų už eurą, iš PSDF biudžeto sumokama 88 euro centai.
Anot Utenos ligoninės direktoriaus Daliaus Drungos, sutartis su Panevėžio TLK buvo pasirašyta prieš savaitę.
„Bendras ligoninei tenkantis biudžetas už pernykštį didesnis 1 proc. – nepadidėjo jis tiek, kiek visas PSDF. Teks lėšas perskirstyti ligoninės viduje, nes tam tikroms paslaugoms jų teko mažiau“, – sakė D.Drunga.
Pinigai ligonių kasoms – jau išdalyti
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, iš viso 2016 m. asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti skiriama apie milijardą eurų – 3,9 proc. daugiau nei pernai.
Šios lėšos, atsižvelgiant į gyventojų skaičių, yra paskirstytos penkioms teritorinėms ligonių kasoms (TLK).
Daugiausia pinigų tenka Vilniaus TLK zonos (Vilniaus ir Alytaus regionų) gyventojų sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti – per 322 mln. eurų.
Mažiausia pinigų suma pasieks Panevėžio TLK (Panevėžio ir Utenos regionų) – apie 130 mln. eurų.
VLK apskaičiavo, kad dienos chirurgijos paslaugoms apmokėti 2015 m. sutartyse buvo numatyta 29 695,8 tūkst. eurų, šįmet – 31 484,1 tūkst. eurų, t.y. apie 6 proc. daugiau nei pernai.
Tačiau šios paslaugos šįmet buvo planuojamos ne pagal kalendorinių metų duomenis: buvo skaičiuojama pagal suteiktų paslaugų kiekį per pastaruosius 12 mėnesių – nuo liepos 1 d. iki kitų metų birželio 30 dienos.
