Siūloma arbatpinigius prilyginti pajamomis, susijusiomis su darbo santykiais.
Šias pajamas administruotų, jų apskaitą vykdytų asmuo, su kuriuo gyventojas susijęs darbo santykiais.
Šis asmuo turėtų prievolę deklaruoti išmokėtas arbatpinigių sumas ir sumokėti į biudžetą pajamų mokestį.
Tai numatančius Gyventojų pajamų mokesčio, Pridėtinės vertės mokesčio, Pelno mokesčio, Valstybinio socialinio draudimo įstatymų pakeitimo projektus įregistravo Seimo narys liberalas Šarūnas Gustainis.
Siūloma, kad pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą arbatpinigiams nebūtų skaičiuojama apmokestinamoji vertė, taip pat, kad šios pajamos nebūtų apmokestinamos pelno mokesčiu.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projekte siūloma numatyti, kad nuo apdraustojo gautų arbatpinigių socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos.
„Priėmus siūlomus įstatymų projektus būtų suvienodintas visų arbatpinigių (tiek tiesiogiai gaunamų darbuotojo, tiek iš pradžių įskaičiuojamų į įmonės sąskaitą) apmokestinimas.
Būtų sukurtas aiškus mechanizmas ir teisinės taisyklės dėl arbatpinigių teisinio statuso ir jų apmokestinimo, sudarytos prielaidos darbdaviams nustatyti arbatpinigių apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką“, – sako Š. Gustainis.
Jo teigimu, praktiškai su arbatpinigiais susiję klausimai nėra deramai reglamentuoti. Nėra sukurta ir vienareikšmiškų socialinių taisyklių, kurios formuotų elgesio modelį visuomenėje.
Pavyzdžiui, Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nėra aiškiai įvardinta, kad arbatpinigiai būtų priskiriami su darbo santykiais susijusių pajamų kategorijai.
„Nors arbatpinigius darbuotojas gauna dėl savo darbo pareigų pagal darbo sutartį vykdymo, jų mokėjimas dažniausiai yra savanoriškas, jų dydį nustato mokanti šalis savo nuožiūra, moka ne darbdavys. Kita vertus, tokios išmokos neabejotinai yra pripažintinos darbuotojo pajamomis“, – sako parlamentaras.
Jo pastebėjimais, šiuo metu arbatpinigiai, kurie įskaičiuojami į sąskaitą, priskiriami bendrovės pajamoms, tad vėliau, juos išmokant darbuotojams, arbatpinigiai apmokestinami pajamų, pelno mokesčiais. Nuo jų turi būti mokamos privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokos. Atitinkama dalimi darbuotojas, kuriam arbatpinigiai buvo skirti, tos pinigų dalies negauna.
„Tai nėra socialiai teisinga, nes patys arbatpinigiai yra visiškai kita pajamų kategorija, su kitomis funkcijomis ir tikslais. Atsižvelgiant į arbatpinigių mokėjimo paplitimą, yra poreikis šiuos klausimus aiškiai reglamentuoti“, – sako įstatymų pataisų iniciatorius ir rengėjas yra Seimo narys Š. Gustainis.
Jis tikisi, kad priėmus pakeitimus bus sudarytos sąlygos skaidriai apskaityti arbatpinigius, juos išmokėti. Arbatpinigių atribojimas nuo apmokestinimo pridėtinės vertės ir kitais mokesčiais sudarys prielaidas juos oficialiai fiksuoti, o tuo pačiu – ir apskaityti mokestine prasme. Parlamentaro nuomone, teigiamas numatomo reguliavimo poveikis pasireikš dar ir tuo, kad šios srities teisės aktai nustatys aiškų arbatpinigių statuso ir jiems taikytinų mokesčių reglamentavimą.
„Įstatymais priskyrus arbatpinigius apmokestinamosioms gyventojų pajamų mokesčiu pajamoms, rekomenduotina, kad gauti arbatpinigiai būtų registruojami ir kaupiami atskiroje su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų subsąskaitoje kaip kiti įsipareigojimai darbuotojams“, – sako Š. Gustainis.
Kadangi arbatpinigius administruos darbdavys, politiko teigimu, jis turės nustatyti arbatpinigių paskirstymo darbuotojams sistemą.
