Siūloma arbatpinigius
prilyginti pajamomis, susijusiomis su darbo santykiais.
Šias pajamas administruotų, jų apskaitą
vykdytų asmuo, su kuriuo gyventojas susijęs darbo santykiais.
Šis
asmuo turėtų prievolę deklaruoti išmokėtas arbatpinigių sumas ir
sumokėti į biudžetą pajamų mokestį.
Tai numatančius Gyventojų pajamų mokesčio, Pridėtinės vertės
mokesčio, Pelno mokesčio, Valstybinio socialinio draudimo įstatymų
pakeitimo projektus įregistravo Seimo narys liberalas Šarūnas
Gustainis.
Siūloma, kad pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą
arbatpinigiams nebūtų skaičiuojama apmokestinamoji vertė, taip pat, kad šios
pajamos nebūtų apmokestinamos pelno mokesčiu.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projekte
siūloma numatyti, kad nuo apdraustojo gautų arbatpinigių socialinio
draudimo įmokos neskaičiuojamos.
„Priėmus siūlomus įstatymų projektus būtų suvienodintas visų
arbatpinigių (tiek tiesiogiai gaunamų darbuotojo, tiek iš pradžių
įskaičiuojamų į įmonės sąskaitą) apmokestinimas.
Būtų sukurtas
aiškus mechanizmas ir teisinės taisyklės dėl arbatpinigių teisinio
statuso ir jų apmokestinimo, sudarytos prielaidos darbdaviams
nustatyti arbatpinigių apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką“, – sako
Š. Gustainis.
Jo teigimu, praktiškai su arbatpinigiais susiję klausimai nėra
deramai reglamentuoti. Nėra sukurta ir vienareikšmiškų socialinių taisyklių, kurios formuotų elgesio modelį visuomenėje.
Pavyzdžiui, Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nėra aiškiai
įvardinta, kad arbatpinigiai būtų priskiriami su darbo santykiais
susijusių pajamų kategorijai.
„Nors arbatpinigius darbuotojas gauna
dėl savo darbo pareigų pagal darbo sutartį vykdymo, jų mokėjimas
dažniausiai yra savanoriškas, jų dydį nustato mokanti šalis savo
nuožiūra, moka ne darbdavys. Kita vertus, tokios išmokos
neabejotinai yra pripažintinos darbuotojo pajamomis“, – sako
parlamentaras.
Jo pastebėjimais, šiuo metu arbatpinigiai, kurie įskaičiuojami
į sąskaitą, priskiriami bendrovės pajamoms, tad vėliau, juos
išmokant darbuotojams, arbatpinigiai apmokestinami pajamų, pelno
mokesčiais. Nuo jų turi būti mokamos privalomojo sveikatos draudimo
ir valstybinio socialinio draudimo įmokos. Atitinkama dalimi
darbuotojas, kuriam arbatpinigiai buvo skirti, tos pinigų dalies
negauna.
„Tai nėra socialiai teisinga, nes patys arbatpinigiai yra
visiškai kita pajamų kategorija, su kitomis funkcijomis ir
tikslais. Atsižvelgiant į arbatpinigių mokėjimo paplitimą, yra
poreikis šiuos klausimus aiškiai reglamentuoti“, – sako įstatymų
pataisų iniciatorius ir rengėjas yra Seimo narys Š. Gustainis.
Jis tikisi, kad priėmus pakeitimus bus sudarytos sąlygos
skaidriai apskaityti arbatpinigius, juos išmokėti. Arbatpinigių
atribojimas nuo apmokestinimo pridėtinės vertės ir kitais
mokesčiais sudarys prielaidas juos oficialiai fiksuoti, o tuo pačiu
– ir apskaityti mokestine prasme. Parlamentaro nuomone, teigiamas
numatomo reguliavimo poveikis pasireikš dar ir tuo, kad šios
srities teisės aktai nustatys aiškų arbatpinigių statuso ir jiems
taikytinų mokesčių reglamentavimą.
„Įstatymais priskyrus arbatpinigius apmokestinamosioms
gyventojų pajamų mokesčiu pajamoms, rekomenduotina, kad gauti
arbatpinigiai būtų registruojami ir kaupiami atskiroje su darbo
santykiais susijusių įsipareigojimų subsąskaitoje kaip kiti
įsipareigojimai darbuotojams“, – sako Š. Gustainis.
Kadangi arbatpinigius administruos darbdavys, politiko teigimu,
jis turės nustatyti arbatpinigių paskirstymo darbuotojams sistemą.