Vis dar prireikia skaičiuotuvo, kuris guli po ranka ant darbo stalo? „Kai reikia itin tiksliai konvertuoti valiutą, pavyzdžiui, pagal senąjį lito ir euro kursą“, – į klausimą, užduotą vos įžengus į kabinetą, atsakė Šiaulių banko administracijos vadovas Vytautas Sinius.
V.Sinius bankų sektoriuje – nuo 1997 m. Jam teko dirbti tuomečiame Lietuvos taupomajame banke, vėliau – viename iš skandinaviškų bankų, taip pat konsultuoti Kaliningrade veikiančio banko valdybą.
Pasak V.Siniaus, ši patirtis leido perprasti finansų sektoriaus ypatumus, iš šalies pažvelgti į Lietuvos bankininkystę.
Sukaupęs solidžią darbo patirtį finansų srityje, V.Sinius Šiaulių banke rikiuoja ir kasdienius darbus, ir strategines užduotis. Su banko administracijos vadovu kalbamės apie lietuviško banko veiklą ir išskirtinumą.
– Lietuvoje veikiantys didieji bankai susaistyti skandinaviškų tradicijų. Šiaulių banko išskirtinė savybė – lietuviškumas. Kokių tai suteikia pranašumų klientams? – paklausėme V.Siniaus.
– Banko lietuviškumą pirmiausia siejame su bendruomeniškumu, šiltomis emocijomis bei gebėjimu išgirsti ir suprasti vieniems kitus, taip pat su mūsų pačių, t. y. daugumos banko klientų, darbuotojų ir savininkų, į tą pačią žemę įleistomis šaknimis, kurios ir jungia, ir stiprina mus visus.
Gyvenant ir dirbant tame pačiame krašte atsiranda stiprus bendrumo jausmas, noras padėti vieni kitiems. Tai Šiaulių bankas daro per visą beveik 25 metų savo veiklos istoriją.
Dirbdami greta Lietuvos įmonių žinome, kokių sunkumų joms kyla, todėl galime pasiūlyti savitų, jų veiklos specifikai tinkančių sprendimų.
Tie sprendimai yra individualūs, nepritaikyti pagal kitų šalių patirtį.
Mūsų unikalumas yra tai, kad produktus kuriame patys. Įmonėms juos parenkame atsižvelgdami į verslo sąlygų specifiką. Jei kyla poreikis ką nors koreguoti, galime tai padaryti lanksčiau, greičiau ir paprasčiau.
– Verslas neišvengiamai savo veiklą sieja su investicijomis. Kokių sričių įmonės naudojasi Šiaulių banko paslaugomis?
– Lietuvoje auga ir didelės įmonės, stiprėja ir ūkininkai, smulkusis bei vidutinis verslas, kuriam skiriame ypač daug dėmesio. Augant šalies verslui kartu auga ir banko paslaugų poreikis. 70 banko padalinių veikia 38 Lietuvos miestuose, todėl verslo poreikius gerai žinome.
Mūsų klientės – įvairiausio dydžio didmeninės ir mažmeninės prekybos, gamybos, paslaugų bei kitų sričių įmonės. Stiprus ir ūkininkų segmentas.
Išskaidytas banko paslaugų portfelis – tai mūsų stiprybė: jeigu kuriame ūkio sektoriuje iškiltų keblumų, tai nepadarytų įtakos banko teikiamų paslaugų kokybei.
Galima sakyti, kad apskritai bendradarbiavimas su verslu yra užkoduotas Šiaulių banko genuose. Tai tie klientai, kuriuos itin gerai pažįstame, nuolat analizuojame jų poreikius, todėl visada turime jiems parankių sprendimų.
Matome, kaip klostosi įmonių verslas, todėl galime patikinti, kad Lietuvos pranašumas prieš kitas Baltijos šalis – stipri pramonė bei stiprūs regionai.
– Per įvairias programas įmones pasiekia ES fondų parama. Koks Šiaulių banko vaidmuo?
– Per Šiaulių banką įmonės bendradarbiauja su „Invega“, Žemės ūkio paskolų garantijų fondu, naudojasi ES fondų investicijomis, Europos investicijų banko finansiniais instrumentais.
Praėjusiu ES finansiniu laikotarpiu įmonės gavo daug tiesioginių subsidijų. Dabartiniame etape subsidijų mažėja, todėl verslui reikia grįžtamųjų lėšų, garantijų ir pan.
Bankas yra tarpininkas tarp klientų ir ES ar valstybės teikiamų finansinių priemonių. Tačiau valstybės institucijos ne visada spėja – dabar jau 2016-ieji, o daug svarbių 2014–2020 m. investicijų programų, deja, kol kas nepradėtos įgyvendinti.
– Šiaulių bankas aktyviai dalyvauja daugiabučių renovacijos programoje. Šiemet prasidėjo nauja administratorių finansavimo programa. Ar pasiteisino?
– Renovacijos srityje Šiaulių bankas yra lyderis, sukaupęs didelę patirtį, – kartu su EIB sukūrėme renovacijos finansavimo schemą, t.y. modelį, kurį planuoja naudoti ir kitos ES valstybės.
Šalies savivaldybės yra parengusios daugiabučių energinio efektyvumo programas, pagal kurias renovacija rūpinasi būsto administratoriai.
Būtent administratoriai rengia investicijų planus, derina juos su gyventojais, ima tikslines paskolas, taip labai palengvindami gyventojams renovacijos rūpesčius.
Toks mechanizmas smarkiai įsiūbavo renovaciją.
Iki 2016 m. I ketvirčio pabaigos pagal naują administratorių finansavimo programą vien mūsų bankas yra pritaręs 1260 daugiabučių renovacijos projektų finansavimui. Tam numatyta per 305 mln. eurų.
– Tyrimai liudija, kad klientų pasitenkinimas Šiaulių banko paslaugomis smarkiai pakilo. Kaip tai pavyko pasiekti?
– Mes patys augti galime tik padėdami augti savo klientams, įsiklausydami į jų lūkesčius, rūpindamiesi jais, tobulindami jiems teikiamas paslaugas.
Todėl banko vertybėms, klientų aptarnavimo kokybei skiriame daug dėmesio.
Pernai Šiaulių banko bendrasis klientų aptarnavimo kokybės rodiklis, viršijęs 87,6 proc. bankų sektoriaus vidurkį, pasiekė net 90,3 proc.
Kita sritis, kurią planavome ir įgyvendinome atsižvelgdami tiek į verslo, tiek į privačių klientų reikmes, – plėtra. Įsigiję banką „Finasta“, suteikiame klientams daugiau, įvairesnių ir individualizuotų investicinių galimybių.
Atnaujintas banko įvaizdis, padidėjęs banko žinomumas, stabilūs ir geri, o pernai – netgi rekordiniai finansiniai veiklos rezultatai pastaraisiais metais išaugino ir pasitikėjimą mumis, ir klientų skaičių banke (verslo klientų daugėjo 9 proc., privačių – 7 proc.).
Pavyko nemažai pasiekti, bet žinome, kad ateitį kuriame šios dienos sprendimais, todėl nuolat esame tobulėjimo ir naujovių kelyje.
