Galimybė įvesti teisingesnį apmokestinimą atsirado tobulinant sistemas ir mažinant sąnaudas.
„Apmokestinimas turi priklausyti nuo sąnaudų, o paslaugų kainos nebuvo keičiamos 9 metus, nors Registrų centro sąnaudos tikrai sumažėjo“, – teigė Registrų centro Valdybos pirmininkas Julius Pagojus.
Fiksuoti mokesčiai
Nuo 2007 m. mokesčiai Registrų centrui už nuosavybės teisės įregistravimą priklauso nuo nekilnojamojo turto vertės. Mažesnės vertės nekilnojamojo turto savininkai moka mažiau, didesnės – daugiau.
„Tokia atlyginimo sistema prieštarauja faktinių paslaugų sąnaudų dengimo principui“, – kalbėjo teisingumo ministras.
Pagal dabar galiojančią tvarką, valstybės biudžetas nefinansuoja Registrų centro nemokamai valstybės institucijoms teikiamų paslaugų, taigi jų sąnaudas turi padengti tie, kurie už paslaugas moka.
„Dabar, kai nauji sprendimai leido sumažinti teikiamų paslaugų savikainą, galime priimti teisingesnį apmokestinimą“, – kalbėjo J.Bernatonis.
Siūloma, kad už nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įregistravimo mokestis būtų fiksuotas – 25 eurai. Planuojama vienodus įkainius taikyti ir kitoms paslaugos.
Dabar, kai mokesčiai priklauso nuo turto vertės, už naujo buto teisių registravimą mokama apie 31 eurą, didesni mokesčiai ir už žemės registravimą.
Teisingumo ministras Juozas Bernatonis teigė, kad „pokyčius pajus visi fiziniai ir juridiniai asmenys“.
Kam nereikės mokėti?
Jau anksčiau jaunoms šeimoms Registrų centras taikė 50 proc. sumažintus mokėjimus už pirmąjį būstą. Dabar norima tai daryti visiškai nemokamai.
„Taip pat siūloma nemokamai paslaugas teikti neįgaliems, pensininkams, kuriems nustatytas specialių poreikių lygis ir paveldimo turto teisių registravimui“, – kalbėjo Teisingumo ministras.
Teises į paveldėtą nekilnojamąjį turtą neatlyginamai žadama registruoti pirmos ir antro eilės įpėdiniams.
J.Bernatonis teigė, kad taip ne tik vartotojai mokės mažiau, bet bus sprendžiamos ir socialinės problemos: „Dažnai gyventojams iškildavo dilema ar priimti paveldėjimą, nes įkainiai už jo registravimą buvo pakankamai dideli“.
Siūloma registrą padaryti prieinamą visai visuomenei. Pagal siūlomą tvarką, 5 užklausos apie juridinius asmenis bus aptarnaujamos nemokamai visiems piliečiams bei juridiniams asmenims.
Veikla optimizuojama
Pasikeitimai Registrų centre susiję ne tik su fiksuotais įkainiais ir neatlyginimu duomenų teikimu. Apskritai siekiama, kad Registrų centro veikla būtų kuo efektyvesnė.
„Dar praeitais metais pagrindinius registrus Lietuvoje tvarkė 4 institucijos, nors kai viskas vienose rankose, duomenis valdyti ne tik pigiau, bet ir saugiau“, – kalbėjo Registrų centro Valdybos pirmininkas Julius Pagojus.
Nuo šių metų liepos, kai Centrinė hipoteka bus prijungta prie Registrų centro, liks tik dvi institucijos, tvarkančios pagrindinius registrus – Registrų centras ir Seimo kanceliarija, tvarkanti teisės aktų registravimą.
