„Pirmiausiai jūs turėtumėte užduoti klausimą Lietuvos banko
vadovybei. Lietuvos bankas, pagal Lietuvos banko įstatymą yra
atsakingas už kainų stabilumą ir mano, kaip ministro pirmininko,
pareiga, yra informuoti visuomenę, kokie yra pokyčiai mažmeninėje
prekyboje“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė
A.Butkevičius.
Vienas pagrindinių Lietuvos banko tikslų yra palaikyti kainų
stabilumą. Tačiau centrinio banko atstovai sako, kad bankas neturi
kontroliuoti atskirų produktų kainų.
„Centriniai bankai kovoja su infliacija, o ne su atskirų kainų
didėjimu. Infliacija yra bendrojo kainų lygio nuolatinis didėjimas,
tai centriniai bankai makro lygmenyje bando padaryti viską, kad
kainų didėjimas nebūtų šuoliuojantis, dviženklis ir taip toliau.
Premjeras šiuo atveju kalba apie atskirų, apie garsųjį kalafiorą,
apie dar kažką, kainų didėjimą, kas yra santykinis prekių kainų
didėjimas. Kalafiorai brangsta, bet tuo metu koks nors benzinas pinga
ar pienas nebrangsta“, – BNS sakė R.Kuodis.
Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvos bankas teisiškai neturi
priemonių kovoti su atskirų prekių kainų augimu.
„Centriniai bankai nėra teisiškai įgalioti kovoti su atskirų
prekių kainų didėjimu. Kovoje pasitelkiamos daugiau
makroekonominės priemonės, kaip lūkesčių formavimas, kaip
makroprudencinė politika. (...) Centrinis bankas šiame kalafiorų
kare nedalyvauja ir nedalyvaus“, – sakė banko atstovas.
Pasak premjero, pernai ir šiemet augo atlyginimai, o kartu – ir
prekybos centrų apyvarta.
„Apyvarta mažmeninės prekybos per šių metų pirmą
ketvirtį, lyginant su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo
10,6 proc. Tokio stipraus augimo mes jau ilgą laikotarpį nesame
matę. Bet tai irgi įtakojo minimalios mėnesinės algos augimas, tai
įtakoja ir vidutinio darbo užmokesčio augimas praeitais metais,
kuris augo 5,5 proc.“, – sakė premjeras.
VMI duomenimis, penkių didžiųjų tinklų bendra apyvarta
pirmąjį šių metų ketvirtį padidėjo 10,6 proc. iki 707,7 mln.
eurų, o įsigytų ir parduotų prekių vertės skirtumas išaugo net
51,8 proc. iki 103,7 mln. eurų.