Bankai privalės tikrinti norinčio paimti kreditą sutuoktinio pajamas. O tam, kad tai padarytų, sutuoktinis turi ateiti į banką, arba pateikti notaro patvirtintą sutartį, leidžiančią tikrinti jo pajamas. Tai nėra patogi procedūra, kuri atima laiko.
Vienintelė išimtis – kuomet sutuoktiniai yra pasirašę vedybinę sutartį, tačiau dauguma lietuvių jos nesudarinėja.
Bankai taip pat turės tikrinti, ar asmenys nėra patekę į ribotai veiksnių registrą.
Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas teigė, kad šios procedūros bankams gerokai kainuos.
„Patikrinimas registre – perteklinė procedūra, nes registras mokamas, reikės rasti ir technologinius sprendimus, juos diegti. Sutuoktinių tikrinimas taip pat apsunkina procedūrą, daro ją brangesne, ilgiau užtrunkančia, dėl kokių 100 eurų gaišina sutuoktinio laiką „, – sakė S.Kropas.
Jo teigimu, vartotojas gali būti senas, laiko patikrintas klientas, su kuriuo sukurti pasitikėjimo santykiai, tačiau į tuos santykius įterpiami administraciniai reikalavimai.
Šie pokyčiai bus taikomi absoliučiai visiems vartotojams, norintiems bet kokio dydžio vartojio kredito.
„Tai yra teisinis reglamentavimas, taip Lietuvos bankas (LB) supranta teisinius pakeitimus, mes turime kitokį suvokimą, manome, kad nebūtina tikrinti registre“, – sakė S.Kropas.
Galioja jau seniai?
Nauja tvarka galioja visoms kredito įstaigoms, unijoms, teikiančioms vartojimo kreditus.
Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos vadovas Liutauras Valickas tikina, kad šis pakeitimas greitųjų kreditų bendrovėms galioja jau nuo vasario mėnesio.
„Mums jau seniai galioja šios nuostatos. Ir galioja griežčiau, mat likusiam sektoriui taikomos išimtys. Mums įstatymas įsigaliojo vasarį ir tą pačią dieną Lietuvos bankas pradėjo mus tikrinti“, – skundėsi L.Valickas.
Jo teigimu, greitųjų kreditų sektorius gyvena išskirtinai iš kreditų, o komerciniams bankams tai tik dalis pajamų, tad smulkiųjų kreditų sektoriui turėjo būti taikomos išlygos, o ne atvirkščiai.
„Lietuvos bankas niekada nedetalizavo, kodėl susiklostė tokia situacija. Girdėjau pusę lūpų sakant, kad komerciniai bankai nėra lietuviški, tad jiems procedūras reikia derinti su pagrindiniais bankais ir, neva, tai yra pagrindinė priežastis“, – tikino L.Valickas.
Visgi jis džiaugiasi, kad šis sprendimas įsigaliojo ir bankams.
„Mūsų veikla šiek tiek kitokio požiūrio negu kitų Lietuvos verslininkų. Pagaliau komerciniai bankai po pusmečio suvokė, kad Vartojimo kreditų įstatymas turi galioti ir jiems. Džiugina, kad dirbsime vienodomis sąlygomis“, – pridūrė L.Valickas.
Yra trys išimtys
Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų politikos skyriaus vyriausioji juriskonsultė Rasa Cicėnienė sakė, kad reikalavimai suvienodinami visai vartojimo kredito davėjų rinkai ir pradėti taikyti kredito įstaigoms.
„Iki šiol sutuoktinio finansinę padėtį turėjo vertinti tik vartojimo kredito davėjai, o ne kredito įstaigos. Reikalavimu vertinti ne tik kredito gavėjo, bet ir jo sutuoktinio duomenis siekiama apsaugoti bendrą šeimos turtą. Juk gyventojui negrąžinus kredito, antstoliai dažniausiai pasibeldžia į jo šeimos duris“, – sakė R.Cicėnienė.
Visgi tam tikrais atvejais kredito davėjas galėtų vertinti tik vartotojo kreditingumą. Sutuoktinis nėra tikrinamas jeigu vartotojas ir jo sutuoktinis yra sudarę vedybų sutartį, kurioje nustatyta, kad visas sutuoktinių įgytas turtas ir prievolės yra asmeninės.
Taip pat jeigu vartotojo tvarių pajamų pakanka tam, kad nebūtų viršijamas 40 proc. pajamų ir įsipareigojimų santykis, o įvertinus vartojimo kredito gavėjo šeimos išlaidas ir finansinius įsipareigojimus, nėra viršijamas minėtas pajamų ir įsipareigojimų santykis. Ir jeigu vartojimo kredito sutartyje aiškiai apibrėžta, kad vartojimo kreditas yra asmeninė paskola ir skirtas asmeniniams kredito gavėjo poreikiams tenkinti.
