Netikėtos išlaidos žmones įstumia į kampą ir priverčia atsisakyti kitų planuotų pirkinių ar malonumų.
Visgi, ar „lyg iš giedro dangaus“ užgriūvančias situacijas įmanoma kontroliuoti? Pasirodo, taip. Sudarant asmeninį biudžetą, finansų specialistai prie pajamų ir išlaidų skilčių visuomet pataria numatyti papildomą grafą – „pinigai nenumatytoms išlaidoms“.
Tačiau kas iš tiesų yra tos nenumatytos išlaidos? Ar galima numatyti, kada suges automobilis ar skalbimo mašina? Ar galima įsakyti dančiui skaudėti pagal grafiką? Pasirodo, taip, galima.
Kiekvienais metais patiriamos išlaidos tai – ne „nenumatytas“ atvejis
Sumanūs žmonės tokių išlaidų kaip metiniai mokesčiai, metinis automobilio draudimas, kasmetinis sveikatos patikrinimas prie nenumatytų išlaidų nepriskiria, nes jos yra prognozuojamos. Šioms, kas pusmetį ar metus patiriamoms išlaidoms reiktų kas savaitę ar kas mėnesį atidėti tam tikrą sumą pinigų. Tarkime, profilaktiškai kas metus jums „dėl šventos ramybės“ reikalinga platesnė sveikatos diagnostika, kuri nėra kompensuojama ligonių kasų ir privačioje klinikoje kainuoja 300 eurų. Tuomet kas mėnesį atidėkite po 25 eurus šioms procedūroms ir jums nereikės išnaudoti pinigų, kuriuos taupote malonumams, „juodai dienai“ ar tikriems kritiniams atvejams.
Beje, prisiminkite net ir tai, kad turite augintinį. Juk jam irgi reikia veterinaro apžiūros ir skiepų.
Remontai – taip pat nėra „nenumatytas atvejis“
Kaimynai renka pinigus laiptinės perdažymui? Suskilo lango stiklas? Daugumai žmonių tai atrodo tarsi nenumatytas atvejis. Tačiau net ir šiuos netikėtumus galima valdyti.
Taip, daiktai lūžta netikėtai. Tačiau visuomet reikia turėti omenyje, kad kiekvienas materialus daiktas nusidėvi: mašina, namas, įranga. Todėl, pavyzdžiui, namo atnaujinimui rekomenduojama kasmet atidėti vieną procentą nuo jo vertės. Tarkime, jūsų namas vertas 100 tūkst. eurų.
Vadinasi, kasmet jo remontui ir išlaikymui reiktų atidėti 1000 eurų (83 eurus per mėnesį). Tai nereiškia, kad per metus jūs išleisite visą šią sumą. Galbūt vienais metais tereiks praplauti vamdžius už 100 eurų, tačiau kitais metais gali tekti sumokėti kelis tūkstančius fasadui remontuoti.
Tai kas, vis dėlto, yra netikėtos išlaidos?
Tikrai netikėtos išlaidos yra tos, kurios nepatenka į kategorijas „kasmetiniai mokesčiai“, „sveikatos patikrinimas ar odontologas“, „daiktų ir automobilio gedimai“, „namo ar buto atnaujinimas“. Netikėtos išlaidos yra tuomet, kai susiduriama su didesne nei paprastai sąskaita už gydymą ar vaistus, kai užklumpa netikėta situacija (pvz. sutuoktinis neatsakingai pasiskolino pinigų ir nebegali grąžinti) ir panašūs atvejai.
Kita nenumatytų išlaidų rūšis – tai neplanuotas darbo, pajamų netekimas.
Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso vadovė Eglė Kybartienė taip pat pataria išlaidas skirstyti į būtinąsias ir papildomas, turėti pinigų rezervą „juodai dienai“.
Anot pašnekovės, tam, kad darbo netekimo pasekmės būtų kuo švelnesnės, jauniems asmenims, neturintiems šeimos ir finansinių įsipareigojimų, rekomenduojama turėti bent 3 mėnesių darbo užmokesčio rezervą.
Vyresniems, šeimą ir/ar finansinių įsipareigojimų turintiems žmonėms siūloma turėti– 6 mėnesių darbo užmokesčio atsargą. Pasirodo, 3 – 6 mėnesiai apibrėžia laikotarpį, kurio reikia įprastomis ekonominėmis sąlygomis pakeisti darbą. Beje, ekonominės recesijos laikotarpiu rekomenduojamas dar didesnis rezervas.
„Atsargai kaupiami pinigai yra skiriami būtinųjų poreikių pajamų arba prarasto darbingumo pajamų užtikrinimui, sveikatos netekties atvejų finansiniam sušvelninimui. Galų gale, kartais reikia padengti ir netikėtai atsiradusias išlaidas, likviduoti nuostolius nelaimės atveju, užmokėti už didelius, neplanuotus pirkinius“, – kalba E.Kybartienė.
Taigi, prisėskite ir nustatykite, ką jums pačiam reišia sąvoka „netikėtas“? Kuo skiriasi jūsų retai, bet nuolatos patiriamos išlaidos nuo tikrai ekstremalių atvejų, kurie nutinka vos vieną ar kelis kartus per gyvenimą.
Tuomet imkitės planuoti asmeninį ar šeimos biudžetą.
Pasitikrinkite savo finansų valdymo žinias dalyvaudami programoje „Šeimos finansų akademija“. Ją įgyvendina bendrovė „Provident Finansai“ bendradarbiaudama su Lietuvos vartotojų organizacijų aljansu ir Vilniaus kolegija.
