Baltijos šalių ir ypač Latvijos bankai pastaruosius du dešimtmečius tarnavo kaip pinigų tranzito tramplinas iš buvusios Sovietų Sąjungos į ES šalis. Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisija (Finanšu un kapitāla tirgus komisija – FKTK), atliekanti šalies bankininkystės sektoriaus priežiūros funkcijas, išsiaiškino, kad 14 iš 19 Latvijos bankų dirba su šalyje negyvenančiais klientais, kurių didžioji dauguma – verslininkai iš Rusijos ir NVS šalių.
Latvijos bankai klientų iš Rusijos skaičiui padidinti turėjo keletą galimybių. Pirmoji susijusi su 2010 metais pradėta vykdyti programa, pagal kurią Rusijos gyventojai galėjo gauti leidimą gyventi šalyje, padėję indėlį Latvijos banke. Antroji galimybė atsirado po bankų krizės Kipre 2013 metais.
„Kai prasidėjo problemos Kipro bankuose, Rusijos piliečiai perkėlė sąskaitas į Latviją“, – sako Marija Džus iš kompanijos „Infiniti Group“.
Sėkmingo darbo vaisiai regimi iki šiol. FKTK duomenimis, metų pradžioje ne Latvijos gyventojų indėlių dalis Latvijos bankuose sudarė 53,4 procentus.
Bankai derinosi prie rusų, šie per juos vykdė operacijas su „ofšorais“ – lengvatinio apmokestinimo bendrovėmis. „Forbes“ paskaičiavimais su Latvija yra susijusi 2941 lengvatinio apmokestinimo bendrovė iš Mossack Fonseca „Panamos archyvo“, su Estija – 881 bendrovė, su Lietuva – tik 33.
„Forbes“ šaltinis viename iš Baltijos šalių bankų tvirtina, kad praktiškai kiekvienas vietinis bankas teikė ne tik įprastines bankines paslaugas, bet ir nestandartines. Pavyzdžiui, bankai užsiiminėjo ne pagrindine veikla – lengvatinio apmokestinimo bendrovių pardavimu.
Apie bankus susidarė bloga nuomonė
Tačiau ilgai trukęs Latvijos bankų ir klientų iš Rusijos šiltų santykių etapas baigėsi, teigia „Forbes“. Keletas Rusijos verslininkų leidiniui papasakojo, kad susidūrė su masiniais atsisakymais atidaryti ir aptarnauti sąskaitas Latvijos bankuose.
„Latvijos bankai atsisako arba atsiriboja nuo darbo su bendrovėmis, registruotomis klasikinėse lengvatinio apmokestinimo jurisdikcijose“, – sako M.Džus. Pasak jos, bankai atsisako dirbti su kai kuriais klientais, pradeda kelti tam tikrus reikalavimus.
„Dabar atidaryti sąskaitas Latvijos bankuose ne šalies gyventojams pasidarė sudėtingiau – tvirtina ir Aleksandras Zacharovas, „Paragon Advice Group“ partneris. – Beveik neįmanoma atidaryti sąskaitos nuotoliniu būdu. Latvijoje sugriežtinti reikalavimai tikrinant naudos gavėjus. Klientai iš buvusios SSRS Latvijos bankininkams dabar yra rizikos zona“.
Su padėtimi Latvijoje gerai susipažinęs „Forbes“ šaltinis sako, kad yra dvi šių sunkumų priežastys: pirma, vyksta kova su bet kokios kilmės rusiškais pinigais, antra, matomos pastangos išstumti ne šalies gyventojų pinigus – tarp jų ir „ofšorinius“ – iš ES bankų. „Lūkesčiai daug džiaugsmo nekelia. Kaip anksčiau sugriovė nekilnojamojo turto rinką Latvijoje, padidinę nekilnojamojo turto, kurį būtina įsigyti, kad gautum leidimą gyventi, vertę, taip dabar sugriovė bankų sistemą“, – sakė šaltinis.
Dar vienas sunkumas bankams – klientų sąskaitų tvarkymo pasunkėjimas. Latvija nuo šių metų sausio 1 dienos pradėjo taikyti automatinio keitimosi mokesčių informacija taisykles (AEOI), pagal kurias turi būti nustatoma kliento gyvenamoji vieta. Bankai privalo analizuoti klientų sąskaitas ir pateikti ataskaitas Latvijos valstybinių pajamų tarnybai, kuri perduoda duomenis kitų šalių mokesčių institucijoms (ES, Rusijos ir kt.).
Nuo 2017 metų sausio 1-osios sistema pradės perdavinėti ataskaitas apie visas sąskaitas nuo 1 mln. dolerių arba atidarytas iki 2016 metų. Apie AEOI Latvijos bankai aktyviai informuoja savo klientus nuo pavasario, siuntinėdami jiems atitinkamus laiškus, teigia leidinys.
„Forbes“ šaltinis sako, kad dauguma vietinių bankų savo klientams pasiūlė pasirinkti: arba pateikti įrodymą, kad mokesčiai sumokėti šalyje, kur klientas gyvena ir yra mokečių mokėtojas, užpildyti anketas, kuriose būtina paaiškinti pinigų kilmę, – arba uždaryti sąskaitą.
„Be to, ne šalies gyventojams net anketos užpildymas negarantavo, kad bankas su tuo klientu dirbs, – tvirtina šaltinis. – Bankininkai dar balandį kalbėjo: „Jeigu jūs gyvenate Latvijoje, dirbate čia, investuojate arba jūsų verslas susijęs su vietinėmis kompanijomis, mes paliksime jums sąskaitas. Tačiau niekam nieko nepaliko, visas sąskaitas uždarė“.
„Forbes“ apklausti Baltijos šalių bankininkai tvirtina, kad Rusijos gyventojams tiesiogiai neuždraudė atidaryti sąskaitų.
Pasak Roberto Idelsono, banko „M2M Europe“ valdybos pirmininko, Latvijoje įstatymai nedraudžia dirbti su lengvatinio apmokestinimo bendrovėmis. „Greičiausiai kai kurie bankai paprasčiausiai pagriežtino reikalavimus atitikties procedūrų srityje: atsisakymai susiję su tuo, kad bankininkai nesupranta pinigų kilmės ir klientų operacijų esmės“, – R.Idelsonas.
Banko „Citadele“ atstovas sakė, kad šis bankas laikosi principo „nulinė tolerancija reputacijos rizikai“, dėl ko neišvengiamai tenka kai kuriuos prašymus atmesti. Bankas tvirtina, kad Rusijos gyventojų atidarytų sąskaitų skaičius nepalyginamai didesnis už atsisakymų jas atidaryti skaičių.
Apie tai, kad klientai iš Rusijos nėra diskriminuojami, teigia ir bankas „Rietumu“. FKTK tvirtina, kad statistika kol kas neleidžia spręsti apie Latvijos bankų teikiamų paslaugų apimčių sumažėjimą ne šalies gyventojams, tačiau išaugę reikalavimai klientams galėjo padidinti prašymų atidaryti sąskaitas atmetimų skaičių.
Kokius variantus dabar gali pasirinkti Latvijos bankų klientai iš Rusijos? Pasak M.Džus, jie gali pamėginti pakeisti savo lengvatinio apmokestinimo bendrovių jurisdikciją, kuri tenkins bankų reikalavimus, pavyzdžiui, į anglų ir škotų partnerystes ar Honkongą. Aleksejus Golubovičius, „Arbat Capital“ vykdomasis direktorius, mano, kad dėl visų dabartinių sugriežtinimų visoje Europoje eilinių klientų-verslininkų lėšos bus perkeltos į jurisdikcijas, kurios yra mažiau priklausomas nuo Europos reguliavimo institucijų: „Kur eis tie pinigai? Šiandien daugelis rekomenduoja pervesti lėšas į Kipro, Dubajaus, JAV, Singapūro ir Monako bankus“.
Pinigų plovimo rojus
Kodėl Baltijos šalių bankininkai pasidarė tokie atsargūs? Sudėję viltis į ne šalies gyventojų aptarnavimą, daugelis iš jų padidino pajamas iš tokių bankinių operacijų verslo, bet šalies bankinė sistema pateko į daugybę skandalų, susijusių su įtartinomis operacijomis, – nuo „Hermitage Capital“ teisininko Sergejaus Magnickio bylos iki lėšų pervedimų tarp Vladimiro Putino dukters krikštatėvio Sergejaus Roldugino firmų.
Baltijos šalių bankininkai nepriklausė Europos bankininkystės sektoriaus elitui ir neretai įsipainiodavo į įtartinas schemas.
„Latvijoje gana daug kredito įstaigų tokiai nedidelei šaliai – akivaizdu, kad dalis jos bankininkystės sektoriaus susijusi su užsieniečių aptarnavimu, atliekant „tranzitinių bankų“ vaidmenį“, – sako Antonas Gansas, Estijoje įsikūrusios kompanijos „Zenith Capital Management“ partneris. Pasak jo, kai kurie Vakarų bankai atsisako dirbti su bankininkais iš Rygos. „Mūsų klientai turėjo keletą incidentų su Latvijos bankais – Vakarų bankai atsisakė pervesti pinigus į sąskaitas arba priimti iš jų dokumentus“, – pasakoja A.Gansas. Apie Baltijos šalių specifinius klientus kalba ir A.Zacharovas. Anot jo, Latvijos bankuose sąskaitas atidarydavo tie, kam jų neatidarydavo netgi Kipre.
Latvijos reguliavimo institucija FKTK iki tam tikro laiko pro pirštus žiūrėjo į bet kokį bankų verslo augimą ir rimtai bankų nebaudė už pinigų plovimo schemas.
Štai, pavyzdžiui, operacijose, susijusiose su S.Magnickio byla, yra įsipainioję šeši Latvijos bankai: per jų sąskaitas praėjo 63 mln. dolerių iš 230 mln., kurie buvo pavogti iš Rusijos biudžeto 2007 metais. Vienas iš bankų (jo pavadinimas nebuvo paviešintas) nubaustas tik 140000 eurų bauda. Latvijos televizijos kanalas TV3 pranešė, kad lėšos ėjo per „Baltic International Bank“ (BIB), „Trasta kommercbanka“, “Rietumu Banka“, “Aizkraukles Banka“ (dabar – “ABLV Bank“), “Baltic Trust Bank“ (tapo vietinio banko “GE Money Bank“ dalimi) ir “Privatbank“.
Nemalonia staigmena Baltijos šalių bankinei sistemai pernai tapo tai, kad paaiškėjo, jog vietiniai bankai įsipainioję į „moldavišką schemą“ – po to į Latviją ėmė plūsti kitų šalių teisėsaugos institucijų paklausimai. Pavyzdžiui, 2014 metais iš trijų Moldovos bankų buvo išplukdyta 1 mlrd. dolerių. Moldovos vyriausybės pasamdyta detektyvų agentūra „Kroll“ išsiaiškino, kad pinigai buvo pervedami į lengvatinio apmokestinimo bendrovių sąskaitas, atidarytas Latvijos bankuose „Aizkraukles banka“, „Latvijas Pasta banka“ ir „Privatbank“. Dar vienas vietinis bankas „Trasta kommercbanka“ dalyvavo schemoje, kurią naudojant per ketverius metus iš Rusijos buvo išplukdyta iki 46 mlrd. dolerių. Pernai įtariant organizavus šią schemą Maskvoje teisėsaugos institucijų buvo sulaikytas šešėlinis bankininkas Aleksandras Grigorjevas. Pasirodė, kad tas pats „Trasta Kommercbanka“ yra susijęs su 535 mln. dolerių išplukdymu iš Ukrainos milijonieriaus Nikolajaus Laguno banko „Delta Bank“.
Didysis valymas
Latvijai įstojus į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO), 2015 metų spalio mėnesį organizacijos ekspertai paskelbė ataskaitą, kurioje sukritikavo šalies bankų priežiūros sistemą. Vėliau tą pačią problemą latviams nurodė JAV. „Nepaisant to, kad šalis maža, per jūsų finansų sistemą praeina 1 procentas pasaulyje vykdomų operacijų doleriais. Tai šimtai ir šimtai milijonų. Jūs turite sugebėti kontroliuoti šį srautą“, – pareiškė JAV finansų ministro pavaduotojas kovai su terorizmo finansavimu Danielis Glasseris. Rizika, kad bus uždrausta vykdyti operacijas doleriais ir yra permainų Baltijos šalių bankuose svarbiausia motyvacija, sako A.Zacharovas.
Grėsmė yra reali. 2005 metais JAV vertybinių popierių ir biržos komisija (SEC) apkaltino pinigų plovimu du Latvijos bankus.
JAV iždo departamentas rekomendavo Amerikos bankams uždaryti VEF ir „Multibanka“ dolerines korespondentines sąskaitas ir pritaikė sankcijas. VEF dėl to prarado licenciją, „Multibanka“ 2006 metais nupirko Boriso ir Arkadijaus Rotebergų bankas „SMP Bank“, tačiau sankcijų pavyko atsikratyti tik uždarius 5000 įtartinų sąskaitų.
Pirmąja auka tapo „PrivateBank“, priklausantis Ukrainos verslininkui Igoriui Kolomoiskiui ir įsipainiojęs į „moldavišką schemą“. Gruodžio mėnesį FKTK pakeitė banko vadovus ir uždėjo 2 mln. eurų baudą už nepakankamai kruopštų klientų operacijų tikrinimą – Latvijos bankininkystės sistemai tai rekordinė bauda.
Paskui prasidėjo pertvarkos pačioje Komisijoje. Sausio pabaigoje Latvijos Seimas atleido FKTK vadovą Kristapą Zakulį, kurį kaltino vykdžius nepakankamai griežtą Latvijos bankų kontrolę. Jo postą užėmė Peteris Putninšas (Pēteris Putniņš). Šia jau vasario mėnesį paskelbė, kad Latvijos bankinės sistemos auditą atliks trys amerikiečių kompanijos (kokios tai kompanijos ir koks jų statusas – neatskleidžiama).
„Buvo kalbama apie tai, kad reikia pasikviesti konsultantus amerikiečius, kad jie pasidalytų geriausia pasauline praktika, patirtimi kontrolės sistemoje, padėtų pagerinti Latvijoje tai, kas dar nėra pakankamai gerai ir už ką mums priekaištaujama“, – sako Aleksandras Gafinas, „Rietumu“ direktorių tarybos narys. Pasak jo, konsultantai dirba Rygoje, o amerikiečiai buvo pasirinkti todėl, kad didžioji dalis operacijų bankuose atliekama su doleriais, šia valiuta sudaroma daugybė žaliavų pirkimo ir pardavimo sutarčių. „Forbes“ šaltinis Latvijos banke sako, kad vietiniuose bankuose tikrinami serveriai ir klientų tarnybų susirašinėjimas: „Viską daro Latvijos policija, kuriai padeda JAV specialistai“. Latvijos policija į „Forbes“ užklausą apie dalyvavimą tokiuose tikrinimuose neatsakė, teigia leidinys.
Baltijos bankininkystės sistemos valymas vyko ir toliau. Pačią griežčiausią priemonę pritaikė Europos Centrinis bankas – šių metų kovo mėnesį jis panaikino licenciją bankui „Trasta kommercbanka“ (jo savininkai buvo Igoris Buimisteris ir Ivanas Fursinas).
Vietinė reguliavimo institucija kol kas apsiriboja tik baudomis. 3 mln. eurų bauda buvo uždėta bankui „Aizkraukles banka“ (antram pagal aktyvus bankui Latvijoje), dar 1,1 mln. eurų buvo nubaustas buvusio Boriso Berezovskio partnerio Valerijaus Belokonio bankas „Baltic International Bank“ (šis bankas buvo didžiausias V.Berezovskio kreditorius). Bankas teigia, kad neteisėtų sandorių banke nebuvo nustatyta, o baudą uždėjo už nepakankamą klientų tikrinimą. O gegužę BIB jau pats kreipėsi į Latvijos teisėsaugos institucijas.
Bankas mano, kad „tam tikri asmenys iš užsienio“ per banką bandė atlikti neteisėtas operacijas, siekdami pakenkti jo reputacijai. Tada BIB buvo atliktos kratos ir sulaikyta Rytų Europos rinkų plėtros direktorė Jevgenija Litovčenko, kuri kredito įstaigoje buvo atsakinga už sąveiką su Ukrainos atstovybe. Po kelių dienų ją paleido nepateikę jokių kaltinimų.
Maždaug tuo pačiu metu pasirodė informacija apie tai, kad Prancūzijoje bankui „Rietumu“ ir jo prezidentui Aleksandrui Pankovui pareikšti kaltinimai pinigų plovimu. Vėliau pats A.Pankovas interviu sakė, kad kalbama apie bylą, iškeltą prieš penkerius metus Prancūzijos piliečiams ir kompanijai „France Offshore“.
Bylos tyrime dalyvavo ir pats bankas „Rietumu“, su kuriuo dirbo „France Offshore“: prancūzų tyrėjai pareikalavo iš banko 20 mln. eurų garantinio užstato. Kadangi šis reikalavimas prieštaravo Latvijos įstatymams, bankas atsisakė. Atsakydami į tai prancūzų tyrėjai pareiškė kaltinimus bankui. „Prancūzijoje dabar iškelta byla vienam mūsų buvusiam klientų pritraukimo vadybininkui, susijusi su mokestiniais klausimais, – sakė leidiniui A.Gafinas. – Šiandien teismo ji dar nepasiekė. „Rietumu“ visada laikėsi įstatymo raidės“.
Parengė Leonas Grybauskas
