„Staigių pokyčių nebus. Tad protingiausia dabar būtų – ramiai luktelėti bent jau iki kitos savaitės pradžios“, – sakė SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas.
- Jei žmonės yra sutaupę svarų, ar verta juos kuo skubiau iškeisti į eurus? – paklausiau T.Povilausko.
– Pirmoji rinkų reakcija – jau post factum: tai jau įvyko. Svaras smarkiausiai buvo atpigęs praėjusią naktį ir dar šios dienos rytą.
6 procentai – tai didžiausias šios valiutos kurso kritimas per pastaruosius trisdešimt metų.
Vis dėlto dabar ši didžiausia blogybė jau užnugaryje. Mat didžiausi valiutos kurso svyravimai būna pirmąją krizės dieną.
Todėl patarčiau šiuo metu tiesiog pamąstyti, kam ir kiek reikia pinigų. Būtų logiška sulaukti kitos savaitės pradžios ir žiūrėti, kaip klostysis įvykiai.
– Vis dėlto būtų naudingiausia tas svarų santaupas ilgai negaištant išsikeisti į eurus?
– Ko gero, kad taip. Tačiau reikėtų vengti pirminių karštų emocijų. Žmonės psichologiškai jaučiasi blogai, net jei yra sutaupę nedaug pinigų. Natūralu, kad tokiais atvejais apima baimė.
Tik dar kartą primenu: pirminė finansų rinkose reakcija jau įvyko. Tad dabar, manau, tiesiog reikia stebėti rinkų naujienas, kurių nei aš, nei kas nors kitas dar negali prognozuoti. Logiška būtų sulaukti pirmadienio, antradienio ir tada jau imtis tam tikrų veiksmų.
Viskas juk vyksta čia ir dabar. Niekas neprognozavo, kad britai tikrai nubalsuos už „Brexit“. Jei bendradarbiavimas su ES ateityje vis dėlto klostysis sėkmingai, galbūt svaro ir euro kursas per tam tikrą laiką grįš į dabartinį lygį.
Deja, viskas priklauso nuo sąlygų – nuo to, kaip derėsis politikai. Kol kas tai – nežinomybė.
– Lietuviams, kurie šiuo metu dirba Britanijoje, rūpi ir kitkas – ar jiems neteks krautis lagaminų atgal į gimtinę? Juk, smukus svarui, algos taip pat nebeatrodys viliojamai?
– Nerimauti dar ankstoka. Niekas nežino, kas bus toliau. Jei svaro ir euro kursas neatsikurs, jei Britanijos požiūris į migrantus tik dar labiau prastės, o darbo sąlygos – blogės, tuomet baimę turės pakeisti konkretūs veiksmai.
Vis dėlto tai nėra akimirkos klausimas. Manau, kad žmonės natūraliai nuspręs, ką daryti. Dar praeis pora metų, kol Britanija pasitrauks iš ES. Tačiau realu, kad naujų emigrantų banga į Britaniją nebepakils.
Tačiau žmonės atostogų į Lietuvą gali važiuoti ramiai. Jei spalį Britanija ir paskelbs apie pasitraukimo iš ES pradžią, tai nereiškia, kad darbo vieta akimirksniu dings. Tad nėra dingsties panikuoti.
– Paprastai žmonės, kurie turi santaupų, užvirtus politiniams sukrėtimams bei finansinėms audroms, investuoja į būstą. Gal tai turės įtakos ir būsto kainoms Lietuvoje, ypač – Vilniuje?
– Šiuo atveju gal ir galima prisiminti, kaip elgėsi kaimynai. Pavyzdžiui, nuvertėjus Rusijos bei Baltarusijos rubliui stipriųjų valiutų (euro, JAV dolerio) atžvilgiu, rusai bei baltarusiai nemažai investavo į nekilnojamąjį turtą Baltijos šalyse. Jose – ir saugiau, ir mažesni valiutos svyravimai.
Bet mūsų emigrantų perlaidos ir anksčiau jau darė tam tikrą įtaką būsto rinkai. Dalis jų nusėsdavo investicijomis į nekilnojamąjį turtą. Jis buvo perkamas ir nuomojamas arba jį įsigydavo tiesiog savo būstui svetur užsidirbę lietuviai. Sutaupę namams pinigų, jie sparnų iš Lietuvos nebekeldavo.
Tad gali būti, kad teigiamo efekto būsto rinka nepajus. Atvirkščiai, gali atsirasti neigiamas poveikis. Svarui nuvertėjus tiesiog emigrantai mažiau Lietuvoje pirks būstų.
