Ministras yra pateikęs Vyriausybei Elektroninių ryšių
įstatymo pataisas, kad įsigyjant išankstinio mokėjimo SIM kortelę
būtų registruojamas abonento vardas ir pavardė, asmens ar įmonės
kodas ir adresas.
„Atsižvelgdami į negerą statistiką, kad apie 300
nusikaltimų padaroma per metus su išankstinio apmokėjimo
kortelėmis: piktnaudžiaujama, sukčiaujama, iš žmonių
išviliojami pinigai, taip pat gaunami melagingi pranešimai apie
padėtus sprogmenis, mes parengėme Elektroninių ryšių įstatymo
projektą įpareigoti operatorius neatlygintinai tiekti teisėsaugos
institucijoms duomenis, kieno vardu kortelės registruojamos“, –
žurnalistams Seime šią savaitę sakė ministras.
Pasak jo, pirkdami naujas išankstinio mokėjimo korteles žmonės
turėtų pateikti asmens dokumentą, o jau turintieji tokio mokėjimo
korteles – jas registruoti pagal tvarką, kuri bus paskelbta. Pasak
ministro, būtent jau naudojamų kortelių registravimas sukelia
daugiausiai diskusijų su ryšio operatoriais, ne visi sutinka savo
lėšomis padengti kaštus.
„Mes siūlome, kad visos išankstinio apmokėjimo SIM kortelės
būtų registruojamos, pirkėjas turėtų pateikti asmens tapatybę
nustatantį dokumentą, būtų užrašomas vardas, pavardė, asmens
kodas, kas turi korteles, būtų nustatytos vietos, kur būtų galima
užregistruoti kortelę, ir viskas. Mes siūlome registruoti
visas, čia ir yra ginčas“, – sakė T.Žilinskas.
Pasak jo, jei išankstinio mokėjimo kortelė nebūtų
registruota, ji nebūtų išjungiama automatiškai: „Vienas iš
įstatymo projekto tikslų, kad teisėsaugos institucijai paprašius
operatorius galėtų nutraukti paslaugos teikimą tam asmeniui, tai
būtų ne visais atvejais, pagal tam tikrus veiksmus, tas sąrašas
baigtinis“.
Ministro teigimu, pataisas palankiai sutinka ir savo lėšomis
kaštus, jos skaičiavimu, 600 tūkst. eurų, padengti yra pasirengusi
mobiliojo ryšio paslaugų bendrovė „Bitė“, tuo metu „Tele2“
ir „Omnitel“ sutinka tik su naujų kortelių registravimu.
„Omnitel“ pasakė, kad jiems tai kainuotų iki 1,2 mln. eurų
ir jie nesutinka, kad reikėtų registruoti visas korteles, o tik
naujas, po įstatymo įsigaliojimo. Lygiai tokios pozicijos laikosi
„Tele 2“, jie sutinka, kad būtų registruojamos naujos, tada
padengtų kaštus iš savų pinigų, bet jei būtų registruojamos
visos, jų skaičiavimu, kainuotų 8 mln. eurų“, – kalbėjo
T.Žilinskas.
Jo vertinimu, valstybei nusprendus, kad šis klausimas svarbus ir
reikalingas, „operatoriai prie to turėtų prisidėti“.
Pataisas teikdama VRM pažymi, kad planuojant ir vykdant
nusikaltimus dažniausiai naudojamasi „Labas“, „Extra“ ar
kitomis išankstinio mokėjimo SIM kortelėmis, kurias kartu su
mobiliojo ryšio telefonų aparatais nusikaltėliai keičia kasdien, o
neretai ir kelis kartus per dieną.
Ministerijos teigimu, tokia padėtis labai sunkina ir lėtina
atliekamus kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminius tyrimus, nes
tokių kortelių vartotojų asmenybėms nustatyti gaištamas laikas, o
surinkti duomenys praranda aktualumą. Jos duomenimis, išankstinio
apmokėjimo kortelės privalomai registruojamos Vokietijoje,
Ispanijoje, Italijoje, Graikijoje, Slovakijoje, Bulgarijoje,
Norvegijoje.
Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, per metus
pasinaudojant mobiliaisiais telefonais padaroma apie 300 nusikalstamų
veikų, o jų turtinė žala per metus vidutiniškai siekia 242
tūkst. eurų.